Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-29 · Civilinė byla Nr. 2A-475-343/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-29
Bylos Nr.
2A-475-343/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-18246-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pirm.), Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
S. B.
Atsakovas
S. R., AB „LESTO“
Trečiasis asmuo
UAB „COWI Lietuva“, R. R., VĮ Registrų centrui, UAB „Apšvietimas“
Kategorijos
  • 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-475-343/2012(Proceso Nr. 2-05-3-18246-2009-2)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Edita Šliumpienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 25.3; 30.2; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų R. B., Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2046-775/2011 pagal ieškovės S. B. patikslintą ieškinį atsakovėms S. R., AB „LESTO“, tretiesiems asmenims UAB „COWI Lietuva“, R. R., VĮ Registrų centrui, UAB „Apšvietimas“ dėl pažeistų teisių gynimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

patikslintu ieškiniu (b.l. 42-43, t. 2) ieškovė prašė atstatyti pažeistas jos nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovę S. R. atstatyti ieškovės žemės sklypo riboženklius, nugriauti ieškovės žemės sklype pastatytą tvorą, perkelti 25,17 m ilgio tvorą iš ieškovės žemės sklypo iki vakarinės ribos, atstatyti įvažiavimo į ieškovės sklypą plotį iki 9,61 m, nugriauti atsakovės S. R. pastatytą tvorą, schemoje pažymėtą taškais 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, įpareigoti atsakoves perkelti elektros stulpą su elektros dėžute nuo įvažiavimo į ieškovės žemės sklypą. Ieškovė nurodė, kad 1997 m. balandžio 22d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 370 buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), detalusis planas, 1998 m. vasario 9 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 1255 ieškovei atkurtos nuosavybės teisės į šį žemės sklypą. 1998 m. buvo patvirtintas ir gretimais - (duomenys neskelbtini) - esančio žemės sklypo detalusis planas, atkurtos nuosavybės teisės į šį žemės sklypą, kurį įsigijo atsakovė S. R.. Gretimo sklypo savininkė sunaikino sklypo riboženklius, užėmė dalį ieškovės žemės sklypo ploto, ieškovės žemės sklype pastatė tvorą, savavališkai pakeitusi sklypo ribas susiaurino įvažiavimą į ieškovei priklausantį žemės sklypą, kartu su AB „VST“, kurios teisių perėmėja yra AB „LESTO“, pastatė elektros stulpą su elektros dėžute ant įvažiavimo į ieškovės žemės sklypą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 26 d. sprendimu (b.l. 104-107, t. 2) ieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės S. R. 412,50 Lt, iš atsakovės AB „LESTO“ 275 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė atsakovei S. R. iš ieškovės 1000,50Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė valstybei iš ieškovės ir atsakovės S. R. po 15,02 Lt, iš atsakovės AB „LESTO“ 10 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu ginčo tvora buvo perstatyta taip, kad neįsiterptų į ieškovei priklausantį sklypą, elektros stulpas su elektros dėžute buvo perkeltas nuo ieškovės sklypo ribos, todėl, ieškovei atitinkamų reikalavimų neatsisakius, jie atmestini kaip nepagrįsti. Likusi atsakovės S. R. pastatytos tvoros dalis nesiriboja su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, jos buvimas negali pažeisti ieškovės teisių, todėl ieškovė negali kelti reikalavimo dėl jos nugriovimo. Įvažiavimo į ieškovei priklausantį žemės sklypą plotis atitinka geodezinių matavimų duomenis, koordinačių ribas, kuriuos keisti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 130-132, t. 2) ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad atsakovės S. R. žemės sklypo ribos nustatytos pažeidžiant ieškovės žemės sklypo detalųjį planą, susiaurinant įvažiavimą į ieškovės žemės sklypą, atsakovės pateiktos schemos, pagal kurias tvora perstatyta pagal sklypų ribas, neatitinka tikrovės, nors elektros dėžutė ir buvo perstatyta į kitą vietą, ties įvažiavimu į ieškovės žemės sklypą buvo pastatytas krepšinio stovas. Teismas nepagrįstai pripažino, jog sutampa ieškovės ir atsakovės S. R. sklypų ribos koordinatės. Teismas be pagrindo, pripažinęs, jog ieškovės teisės buvo pažeistos, neatsižvelgdamas į nedideles ieškovės pajamas, priteisė iš jos itin didelę bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 142-144, t. 2) atsakovė S. R. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad teismas tinkamai įvertino ginčo aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas, akcentuoja, jog ieškovė nepateikė jokių jos apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 146-147, t. 2) atsakovė AB „LESTO“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo sutinkanti su ginčijamo sprendimo motyvais, papildomai akcentuodama, jog ginčydama reikalavimo perkelti elektros stulpą su elektros dėžute nuo ieškovės žemės sklypo ribos tinkamumą ieškovė nenurodė, kaip toks perkėlimas turėjo būti vykdomas.

Apeliacinio skundo reikalavimų dėl detaliojo plano pripažinimo negaliojančiu ir krepšinio stovo nugriovimo nagrinėjimas nutrauktinas, likusi apeliacinio skundo dalis atmestina.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, ginčas tarp ieškovės ir atsakovės S. R. dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų buvo sprendžiamas teismine tvarka, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1075-249/2009 (b.l. 72-75, t. 1) ir Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-415-260/2010 (b.l. 76-79, t. 1) buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl administracinio akto, kurio pagrindu suformuotas atsakovės S. R. žemės sklypas, nuginčijimo. Vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 4 p., šį klausimą vertinti pakartotinai, t.y. iš naujo analizuoti atsakovės S. R. žemės sklypo ribas, nėra pagrindo, todėl vykstant procesui pirmosios instancijos teisme klausimas dėl atsakovės žemės sklypo detaliojo plano teisėtumo ir nebuvo sprendžiamas. Vadovaujantis CPK 301 str., apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. CPK 326 str. įvardintos apeliacinės instancijos teismo teisės taip pat siejamos išimtinai tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimu. Toks teisinis reglamentavimas yra tiesiogiai susijęs su procesiniu betarpiškumo nagrinėjant civilines bylas principu (CPK 14 str.), CPK 135 str. 1 d. 4 p. įtvirtinta išimtine ieškovo teise formuluoti ieškinio dalyką, CPK 260 str. nustatyta teismo pareiga pasisakyti dėl visų ieškinyje suformuluotų reikalavimų. Dėl nurodytos priežasties nauji reikalavimai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme negali būti reiškiami (CPK 312 str.). Būtent tokiu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepareikštu, todėl teismo neįvertintu, laikytinas apeliacinio skundo reikalavimas pripažinti neteisėtu atsakovės S. R. žemės sklypo detalųjį planą. Kadangi šis reikalavimas nepatenka į apeliacinio nagrinėjimo ribas, jo nagrinėjimas nutrauktinas remiantis CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.

Akcentuotina ir tai, jog, remiantis CK 4.262 str., nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi išsamiais ir teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieškovės argumentai dėl atsakovės S. R. žemės sklypo dislokacijos ir dėl to susiaurėjusio įvažiavimo į ieškovės žemės sklypą, kaip tiesiogiai susiję su geodezinių matavimų tikslumu ir projektavimo dokumentų turinio tinkamumu, negali būti vertinami nesiejant jų su registro duomenų kvestionavimu, tuo tarpu pastarasis klausimas, kaip minėta, teismine tvarka jau yra įvertintas. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog apeliaciniame skunde įvardindama sklypų ribų koordinates ieškovė neatitikimus pateikia nepagrįstai tapatindama du skirtingus taškus. Tiek atsakovės S. R. į bylą pateiktoje vėliausiai parengtoje schemoje (b.l. 88, t. 2), tiek VĮ Registrų centro pateiktoje kadastro žemėlapio ištraukoje (b.l. 60, t. 2), tiek ir pačios ieškovės pateiktoje dar 2007 m. parengtoje schemoje (b.l. 33, t. 1) akivaizdžiai matyti, jog ieškovės ir atsakovės S. R. žemės sklypai nėra vienoje linijoje, jog ieškovės žemės sklypas yra išsikišęs 3,7 metro, todėl tapatinti skirtingų ieškovės žemės sklypo ir atsakovės S. R. žemės sklypo ribų taškų koordinačių nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu ginčijama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę S. R. perstatyti jos sklypą juosiančią tvorą. Vadovaujantis CPK 5 str. 1 d., kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą yra ribojama jo materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Kitaip tariant, asmuo, kuriam bylos baigtis nesukurs jokių teisinių padarinių, neturi teisės į ieškinio patenkinimą. Dėl nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovės S. R. pastatytos tvoros dalies, nesiribojančios su ieškovės žemės sklypu, buvimas ieškovės interesų nepažeidžia, todėl ieškovės reikalavimas atitinkamą tvoros dalį nugriauti negali būti tenkinamas. Kartu, kaip matyti iš į bylą pateiktos 2011 m. rugsėjo 19 d. schemos (b.l. 88, t. 2), tvoros dalis, kurią statant buvo peržengtos ieškovės sklypo ribos, bylos nagrinėjimo metu buvo perstatyta ir šiuo metu tvora yra pastatyta ant sklypų ribos. Akcentuotina tai, jog schemą parengė licencijuoti matininkai, tie patys matininkai 2011 m. birželio 17 d. schemoje (b.l. 61, t. 2) buvo nustatę ieškovės sklypo ribų pažeidimą statant tvorą, todėl abejoti schemos tikslumu bei išvada, kad sklypai yra geodeziškai pamatuoti, koordinatės susietos, nėra pagrindo. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog ieškovė, apeliaciniame skunde nurodydama, kad aptariama schema neatitinka tikrovės, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, t.y. neįvykdė CPK 12 str., 178 str. įtvirtintos į teismą besikreipiančio asmens pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo poziciją.

Nors ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, ji neginčija byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog elektros stulpas su elektros dėžute buvo perkeltas nuo įvažiavimo į ieškovės žemės sklypą, t.y. atitinkamas ieškinio reikalavimas buvo patenkintas dar bylos nagrinėjimo metu. Pastarąjį reikalavimą apeliaciniame skunde ieškovė pakeitė reikalavimu nugriauti ties įvažiavimu į ieškovės žemės sklypą pastatytą krepšinio stovą. Kaip ir reikalavimas dėl detaliojo plano pripažinimo negaliojančiu, taip ir reikalavimas dėl krepšinio stovo nugriovimo proceso pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pareikštas, todėl liko teismo neįvertintas. Nurodyta aplinkybė, vadovaujantis CPK 312 str., 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., vertintina kaip pagrindas atitinkamo apeliacinio skundo reikalavimo nagrinėjimą nutraukti.

Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, visi ieškovės pareikšti reikalavimai buvo atmesti. Teismas sprendė, jog ieškovė privalo atlyginti dalį atsakovės S. R. patirtų išlaidų tik dėl to, jog dalis ieškinio reikalavimų buvo įvykdyta bylos nagrinėjimo metu, t.y. dalis ieškovės nurodytų jos teisių pažeidimų ieškinio padavimo metu egzistavo ir buvo pašalinta tik po to, kai ieškovė iniciavo teisminį procesą. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą, nenukrypo nuo CPK 93 str. įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog iš jos priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma neatitinka jos pajamų, nelaikytina pagrindu atsakovės S. R. atstovavimo išlaidas pripažinti nepagrįstomis ar nebūtinomis, todėl mažintinomis. Ieškovės dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog ir jai iš atsakovių priteistas dalies atstovavimo išlaidų atlyginimas, bendra šio atlyginimo suma yra nedaug mažesnė už ieškovės pagal teismo sprendimą mokėtiną sumą, todėl, pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinus, jog dalį atstovavimo išlaidų atsakovė S. R. patyrė dėl ieškovės kaltės, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinio skundo reikalavimų dėl detaliojo plano pripažinimo negaliojančiu ir krepšinio stovo nugriovimo nagrinėjimą nutraukti.

Likusią apeliacinio skundo dalį atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Rūta PalubinskaitėKolegijos teisėjai Raimondas BuzelisArūnas Rudzinskas