- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-07
- Bylos Nr.
- 2S-133-370/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Algirdas Gailiūnas
- Kreditorius
- V. R. D.
- Skolininkas
- Klaipėdos paslaugų
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.23pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-133-370/2009
Teisėjas R. Girevičius Procesinio sprendimo kategorija 129.1; 129.11; 129.23 (S)
2009 m. sausio 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Algirdo Gailiūno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi išieškotojo V. R. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-04 nutarties civilinėje byloje Nr. P2-4839-740/2008 pagal antstolės Marytės Trijonienės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuotas asmuo skolininkė Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
antstolė teismo prašė skolininkei skirti baudą dėl sprendimo nevykdymo. Nurodo, kad išieškotojo prašymu priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas Nr. 2-458/2002, pagal kurį Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla buvo įpareigota perkelti V. R. D. į kitas patalpas, nebloginant turimų gyvenimo sąlygų. 2007-12-10 antstolė pakartotinai surašė sprendimo neįvykdymo aktą.
Išieškotojas pateikė prašymą skolininkei skirti maksimalią baudą ir minimalų sprendimo įvykdymo terminą bei pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką – priteisti iš atsakovės 160 000 Lt, kad išieškotojas turėtų galimybę nusipirkti butą.
Šalies argumentai
Skolininkė su antstolės pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad išieškotojui 2007-12-07 buvo pateiktas pasiūlymas dėl patalpų suteikimo, todėl pripažintina, kad 2002-04-04 teismo sprendimas įvykdytas tinkamai, nes išieškotojui pasiūlytos patalpos yra geresnės, nei išaiškinta teismo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-09-04 nutartimi antstolės prašymą atmetė ir įpareigojo antstolę užbaigti vykdomąją bylą. Teismas nustatė, kad skolininkė kitų gyvenamųjų patalpų, be moksleivių bendrabučio Gintaro g. 2, Klaipėdoje, neturi, todėl pagal 1992-09-25 Vyriausybės nutarimo Nr. 704, galiojusio iki 2003-05-31, reikalavimus, neturėjo galimybės perkelti išieškotojo į kitą bendrabučio aukštą ar sekciją ir taip įvykdyti teismo sprendimą. Teismas, vadovaudamasis gyvenamųjų patalpų nuomą bendrabučiuose reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis, taip pat nustatė, kad skolininkė nuo 2003-05-31 negaliojant Vyriausybės nutarimui, draudusiam mišrius studentų ir darbuotojų bendrabučius, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo išieškotoją perkelti, t. y. suteikti jam gyvenamąsias patalpas moksleivių bendrabutyje Gintaro g. 2, Klaipėdoje, kadangi šalių nesieja darbo teisiniai santykiai ir byloje nėra duomenų apie skolininko mokymąsi Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje. Teismas konstatavo, kad skolininkės kaltės dėl sprendimo neįvykdymo nėra, byloje nėra faktinių aplinkybių, pagrindžiančių, jog turėdama faktines ir teisines galimybes suteikti išieškotojui kitas gyvenamąsias patalpas, skolininkė tyčia, piktybiškai nevykdo teismo sprendimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad išieškotoja skolininkui kambarį bendrabutyje nuomojo kaip darbuotojui, šalis siejo civiliniai teisiniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, todėl teismo įpareigojimas išieškotoją perkelti reiškia ir nuomos santykių tęstinumą. Nustačius, jog skolininkė neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo suteikti išieškotojui gyvenamąją patalpą jos valdomose, naudojamose ir disponuojamose patalpose, skolininkės pasiūlymas išieškotojui nuomotis gyvenamąsias patalpas iš privataus gyvenamojo fondo laikomas pagrįstu ir teisėtu. Teismas pažymėjo, kad toks siūlymas negalėtų būti laikomas tinkamu sprendimo įvykdymu, jeigu būtų nustatyta skolininkės galimybė suteikti gyvenamąsias patalpas skolininkės valdomame nekilnojamajame turte. Dėl nurodytų priežasčių teismas padarė išvadą, kad skolininkė 2007-12-03 ir 2008-03-07 pasiūlymais išieškotojui įvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2002-04-04 nutartį ir vykdomoji byla turi būti užbaigta. Teismas taip pat pažymėjo, kad skolininkė nei teismo sprendimo pagrindu, nei teisės aktų pagrindu neturi pareigos nuomotis gyvenamąsias patalpas iš privačių nuomotojų ir vėliau jas subnuomoti išieškotojui, o be to, tai būtų lygiai tas pats, jei išieškotojas išsinuomotų gyvenamąsias patalpas iš skolininkės pasiūlytų gyvenamųjų patalpų privačiame butų fonde.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu išieškotojas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-04 nutartį panaikinti, skirti skolininkei maksimalią baudą ir nustatyti minimalų terminą sprendimui įvykdyti. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2008-04-03 nutartimi panaikinęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-11 nutartį ir perdavęs bylą nagrinėti iš naujo nurodė, kad skolininkės pasiūlymas išieškotojui išsinuomoti butą privačiame butų fonde negali būti vertinamas kaip teisingas Vyriausybės 1992-09-25 nutarimo Nr. 704 reikalavimų vykdymas, ir jeigu skolininkė dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti teismo sprendimo, teismas turi spręsti dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Teismas, užuot sprendęs dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, antstolės pareiškimą atmetė neteisėtai ir nepagrįstai motyvuodamas, kad skolininkė neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo suteikti išieškotojui gyvenamąsias patalpas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkės siūlymas būtų nepagrįstas ir neteisėtas tik tuo atveju, jei skolininkė turėtų galimybę suteikti gyvenamąsias patalpas jos valdomame nekilnojamajame turte, prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo 2008-04-03 nutarties išvadoms. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl išieškotojo pateikto prašymo pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką. Klaipėdos miesto apylinkės teismas negali priimti objektyvaus ir teisėto sprendimo, nes teismo pirmininkės sutuoktinis yra įsidarbinęs pas skolininkę. Nuo 2002 metų vilkinant sprendimo įvykdymą pažeidžiamos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintos išieškotojo teisės.
Atsiliepimas
Atsiliepime skolininkė prašo išieškotojo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Išieškotojas nevyko į teismo posėdžius, nesukonkretino savo reikalavimo dėl sprendimo vykdymo tvarkos bei sąlygų, piktnaudžiaudamas teise akivaizdžiai siekia ne sprendimo įvykdymo, o nepagrįsto praturtėjimo skolininkės sąskaita. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad dėl sprendimo neįvykdymo nėra skolininkės kaltės, skolininkė siekė kuo priimtinesniu būdu įvykdyti sprendimą ir iš esmės jį įvykdė. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nepasisakė dėl jo pareiškimo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, nes teismas išdėstė savo poziciją nutartyje. Skundo motyvai dėl teismo šališkumo yra visiškai nepagrįsti, kadangi skolininkės nesieja jokie darbiniai ir / ar kiti santykiai su teismo pirmininkės sutuoktiniu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2002-04-04 nutartimi Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla įpareigota perkelti V. R. D. į kitas patalpas, nebloginant turimų gyvenimo sąlygų. Klaipėdos apygardos teismo 2006-05-04 nutartimi buvo išaiškinta, kad šis teismo įpareigojimas reiškia, kad kitos suteikiamos patalpos turi būt vieno kambario ir ne mažesnės kaip 18 kv. m ploto. Už teismo sprendimo neįvykdymą skolininkei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-01-03 nutartimi, Klaipėdos apygardos teismo 2007-01-18 nutartimi skirtos baudos bei nustatyti nauji terminai sprendimui įvykdyti.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą, ar skolininkė turėjo faktinį ir teisinį pagrindą perkelti išieškotoją į jai priklausantį bendrabutį, nukrypo nuo ginčo esmės. Vykdytinu teismo sprendimu skolininkė nebuvo įpareigota išieškotojui suteikti gyvenamąsias patalpas konkrečiame pastate. Be to, bendrabutis Gintaro g. 2, Klaipėdoje, nėra vienintelis skolininkės valdomas nekilnojamasis turtas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkė neturėjo galimybės įvykdyti teismo sprendimą, prieštarauja anksčiau priimtiems teismų sprendimams, kuriais skolininkei už sprendimo nevykdymą buvo skirtos baudos, bei paties pirmosios instancijos teismo vėlesnei išvadai, kad skolininkė visgi iš esmės sprendimą įvykdė. Aplinkybės, kad po sprendimo priėmimo skolininkė dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių tinkamų patalpų neturi, nedaro įsiteisėjusio teismo sprendimo negaliojančio ir neatleidžia skolininkės nuo jo vykdymo. Objektyvios kliūtys tinkamai įvykdyti teismo sprendimą gali būti pagrindu sprendimo įvykdymą atidėti (išdėstyti) ar pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str.).
Vykdytinu teismo sprendimu buvo apginta skolininko teisė į gyvenamąsias patalpas, kurias išieškotojas turėjo sprendimo priėmimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė dėl iki šiol nerealizuotos išieškotojo teisės į skolininkės suteiktą gyvenamąjį plotą jau po teismo sprendimo priėmimo, nes šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir turi būti sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka (CK 6.623 str. 3 d., CPK 5 str. 3 d., 13 str.). Teismas nepagrįstai sprendimo įvykdymo pareigą susiejo su šalių buvusių darbinių santykių tęstinumu ar vėliau atsirasiančių teisinių santykių (mokymosi) atsiradimu, nes teismo sprendimas nėra sąlyginis (CPK 267 str.), o teismo išvada, jog skolininkė neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, prieštarauja teismo sprendimo privalomumo principui (CPK 18 str.).
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad skolininkės siūlymas išieškotojui nuomotis gyvenamąsias patalpas iš privataus butų fondo negalėtų būti laikomas tinkamu sprendimo įvykdymu, jeigu būtų nustatyta skolininkės galimybė suteikti gyvenamąsias patalpas skolininkės valdomame nekilnojamajame turte. Teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi, kad tinkamam sprendimo įvykdymui visiškai neturi reikšmės, kam nuosavybės teise priklausys skolininkui suteiktos gyvenamosios patalpos, jei jos atitiks vykdomame teismo sprendime nustatytas sąlygas: nebus pablogintos turėtos išieškotojo gyvenimo sąlygos, bus vieno kambario, ne mažesnės kaip 18 kv. m ploto ir atitiks kitas CK 6.617 str. nustatytas sąlygas. Vykdytinu teismo sprendimu buvo apginta skolininko teisė į gyvenamąją patalpą, kurios tinkamam realizavimui neturi įtakos aplinkybė, kam ta patalpa priklauso nuosavybės ar patikėjimo teise. Tinkamu sprendimo įvykdymu turėjo pasirūpinti skolininkė, ir ji galėjo pasirinkti jai tinkamiausią sprendimo įvykdymo būdą: pertvarkius / rekonstravus turimas patalpas, pastačius naujas, nusipirkus, išsinuomojus ar kt. Kaip buvo minėta, atsiradus objektyvioms kliūtims skolininkei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, ji galėjo kreiptis į teismą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar vykdymo tvarkos pakeitimo. Neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkei išsinuomojus gyvenamąją patalpą iš privačių nuomotojų ir vėliau ją subnuomojus išieškotojui, tai būtų lygiai tas pats, jei išieškotojas išsinuomotų gyvenamąją patalpą iš skolininkės pasiūlytų gyvenamųjų patalpų privačiame butų fonde. Skolininkė turi valstybinės biudžetinės įstaigos teisinį statusą, valdo turtą patikėjimo teise, todėl jai patikėtų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas ne rinkos kainomis, o laikantis teisės aktų nuostatų (2006-07-24 Vyriausybės nutarimas Nr. 472 Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo).
Teisėjų kolegija mano, kad skolininkės pasiūlymas išieškotojui nuomotis gyvenamąsias patalpas iš privataus gyvenamojo fondo savaime nėra neteisėtas ir nepreziumuoja netinkamo sprendimo būsimo įvykdymo. Iš išieškotojo atsakymo į skolininkės siūlymą (b. l. 42) akivaizdu, kad išieškotojas pasiūlymą suvokia taip, neva skolininkė jam nurodytas patalpas siūlo savarankiškai nuomotis iš patalpų savininkų, be to, rinkos kainomis. Iš pačių siūlymų (b. l. 39, 41) neaišku, ar skolininkė žada prisiimti išieškotojui tinkamo būsto subnuomotojo teises ir pareigas bei nuomos sutarties sudarymo ir nuompinigių skirtumo išlaidas. Teismo posėdyje skolininkės atstovas patvirtino, kad išieškotojui išsirinkus butą skolininkė „organizuos visą perkėlimą“ (b. l. 23). „Organizavimo“ sąvokos turinys byloje yra reikšmingas norint nustatyti, kaip teismo sprendimas yra vykdomas, tačiau skolininkės šiai sąvokai suteikiamos prasmės pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino. Jeigu skolininkės siūlymai išieškotojui išsirinkti butą iš privataus butų fondo kartu reiškia ir skolininkės įsipareigojimą šias patalpas išsinuomoti ir subnuomoti išieškotojui už Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą nuomos mokestį, tokie veiksmai būtų pripažintini tinkamu teismo sprendimo, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2002-04-04 nutarties, vykdymu, o nepagrįstas išieškotojo vengimas bendradarbiauti su skolininke sukeltų CPK 631 str. 1 dalyje numatytas pasekmes pagal 5 punktą (CPK 632 str. 2 p.). Atskirai pažymėtina, kad vien patalpų pasiūlymas negali būti laikomas sprendimo įvykdymu, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta išieškotojo teisė bei nustatyta skolininko prievolė savaime neišnyksta (CPK 631 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti išieškotojo prašymą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Galiojančiame Civilinio proceso kodekse nebėra ribojimo, kad dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo (išdėstymo) ar sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo spręstų sprendimą priėmęs teismas (CPK 284 str.), todėl teismas privalėjo išspręsti pareiškėjo prašymą, jei tokį pareiškėjo procesinį dokumentą priėmė į bylą (CPK 771 str. 3 d.). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva įpareigojo antstolę užbaigti vykdomąją bylą.
Dėl atskirojo skundo argumentų dėl teismo šališkumo teisėjų kolegija nepasisako, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas CPK 68 str., 69 str. 1, 2 d. nustatyta tvarka.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p., 338 str., 327 str. 1 d. 2 p., 2 d., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.