- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-07
- Bylos Nr.
- 1S-1248-593/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00180-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Pareiškėjas
- K. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. J. skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2015-04-23 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-02-25 pagal K. J. pareiškimą-protokolą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00180-14 dėl piktnaudžiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį požymius R. I. veikoje, jam sudarant žemės sklypo planą.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro 2015-03-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00180-14 nutrauktas, kadangi nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro vyriausiojo prokuroro 2015-04-23 nutarimu pareiškėjo K. J. skundas dėl 2015-03-26 priimto prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą atmestas ir nutarimas paliktas galioti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi K. J. skundas dėl ikiteisminio tyrimo nepagrįsto nutraukimo atmestas, konstatavus, kad Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro ir vyriausiojo prokuroro nutarimai pagrįsti ir teisėti.
Pareiškėjas K. J. skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartį, prašydamas šią nutartį ir prokurorų nutarimus panaikinti. Skunde pareiškėjas nesutinka su prokuroro nutarime padaryta išvada, kad jo parodymai paneigiami R. I. parodymais, pagal kuriuos K. J. dalyvavo 1999 metais matuojant sklypą, tačiau prokuroras nevertina, kad galutinai suformavus sklypus 2007 metais jam buvo matuojama tik dalis sklypo. Be to, pagal žemės dokumentus, pareiškėjui buvo atkurtos teisės į 2.92 ha miško žemės sklypo, o faktiškai atmatuota ir suteikta tik 2,19 ha, todėl dar trūksta 0.73 miško žemės sklypo. Taip pat bylos tyrimo metu nesidomėta, ar ginčo vietoje miško sklypas buvo sugrąžintas kitam asmeniui, ar perkeltas. Šios aplinkybės netiesiogiai įrodytų pareiškėjo parodymų teisumą ir galimai R. I. suinteresuotumą šioje byloje. Be to, nustačius, jog netinkamai buvo atmatuotas žemės sklypas, tai būtų pagrindas iš naujo permatuoti žemės sklypą ir sugrąžinti 0,73 arus miško sklypo, kuris, pareiškėjo žiniomis, yra laisvas ir priklauso valstybei, todėl dar yra galimas teisingumo įgyvendinimas šiame ginče.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į pareiškėjo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo K. J. skundas atmestinas.
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-9-00180-14, konstatuoja, jog tiek apylinkės teismo, tiek aukštesniojo ir ikiteisminį tyrimą organizavusio prokurorų priimti procesiniai sprendimai, susiję su ikiteisminio tyrimo nutraukimu, yra teisėti ir pagrįsti.
BPK 2 straipsnio nuostatos įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Tačiau baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Nagrinėjamu atveju prokurorų nutarimuose išdėstyti ir aptarti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys pagrindžia išvadą nutraukti ikiteisminį tyrimą esant nepadarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su skundžiamuose procesiniuose sprendimuose pateiktais išsamiais motyvais, kodėl negalimas tolesnis baudžiamojo proceso iniciavimas dėl BK 227 straipsnio 1 dalies (papirkimo), 225 straipsnio 1 dalies (kyšininkavimo), 228 straipsnio 1 dalies (piktnaudžiavimo) požymių R. I. veikoje, taip pat dėl senaties termino taikymo. Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, šis ikiteisminis tyrimas nebus užbaigtas pareiškėjo prašomu rezultatu, kadangi jo nurodytiems kaltinimams pagrįsti tikimybės surinkti reikšmingus duomenis nėra.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad K. J. kreipėsi su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą R. I. atžvilgiu dėl galimo jo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimo. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad R. I. 1999 metų spalio mėnesį sudarė 3,85 ha žemės sklypo planą, į jį nepagrįstai įtraukdamas 0,73 ha nenaudingo ploto (užpelkėjęs griovys) ir vietoj jo plane nepažymėjęs pareiškėjo nurodomo 0,73 ha miško. Pareiškėjas 2007-01-04 Jonavos žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į minėtą 3,85 ha žemės, grąžinant ją natūra. 2007-02-05 buvo paženklinti 3 sklypai buvusio žemės savininko V. J. iki 1940-07-22 valdytos žemės ribose. Kauno apskrities viršininko 2008-02-25 sprendimu Nr. 46-12539 K. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę pagal 2007-02-05 paženklintus sklypus. Pareiškėjas nurodo, kad apie tai, jog į žemės valdą įeina užpelkėjęs prūdas ir trūksta 0,73 ha miško, jis sužinojo tik 2011 metais, kuomet jo mišką išmatavo girininkas.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad K. J. nepateikė ir atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus (apklausus nukentėjusįjį K. J., liudytojais R. I., R. A., atlikus R. I. ir nukentėjusiojo akistatą, susipažinus su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus pateiktais dokumentais ir kt.), byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kokių nors nusikalstamų R. I. veiksmų buvimą. Pareiškėjo argumentai, kad po pirmojo plano sudarymo 1999 metais jis nesutiko su nubraižytu planu ir prašė matininko R. I. sudaryti naują planą, pagal kurį pareiškėjui skirta miško dalis būtų perkelta į kitą vietą ir būtų pridėta dalis (0,73 ha), už tai matininkui sumokėjo 400 Lt užmokestį, nepatvirtinti jokiais bylos duomenis ir prieštarauja nustatytoms aplinkybėms. Surinktais duomenimis nustatyta, kad K. J. asmeniškai dalyvavo sudarant žemės sklypo planą tiek 1999 metais, tiek 2007 metais, sutiko su žemės sklypų ribomis ir pasirašė žemės sklypų paženklinimo–parodymo aktuose, ribų nustatymo ir sklypų planuose. Tik esant pareiškėjo K. J. sutikimui, Kauno apskrities viršininkas 2008-02-25 sprendimu Nr. 46-12539 pareiškėjui atkūrė nuosavybės teises į žemę. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad jis 1999 metais, 2007 metais būtų nesutikęs su pažymėtu žemės planu ar būtų reiškęs kokias nors pretenzijas. Minėtas Kauno apskrities viršininko sprendimas taip pat nėra apskųstas. Pažymėtina, kad pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismas su prašymu atnaujinti skundo dėl 2008-02-25 sprendimo padavimo terminą ir teismui 2013-12-04 nutartimi neatnaujinus šio termino, pareiškėjas užuot pašalinęs minėtoje nutartyje nurodytus trūkumus (teismui nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų skundo praleidimo terminą), jis su pareiškimu 2014-02-25 kreipėsi į prokurorus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. I. atžvilgiu. Todėl, įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjo siekis apginti savo galimai pažeistas teises baudžiamajame procese numatytomis kraštutinėmis priemonėmis aukštesniojo prokuroro nutarime visiškai teisingai įvertintas kaip nepagrįstas. Jei K. J. yra įsitikinęs, kad jam yra padaryta žala, ir ta žala padaryta R. I. neteisėtais veiksmais, jis savo pažeistas teises gali ginti civilinio proceso tvarka.
Apygardos teismas konstatuoja, kad šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas teisėtai ir pagrįstai įsitikinus, kad egzistuoja tam įstatyme numatytas pagrindas, todėl naikinti skundžiamą Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjo K. J. skundą ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.