- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-12
- Bylos Nr.
- e2S-689-755/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00558-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- Ą. T.
- Atsakovas
- Zarasų rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-689-755/2017
teisėjas Vladimiras Kurasovas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00558-2017-2
2017 m. rugsėjo 12 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Ą. T. atstovo advokato P. A. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-06-15 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-653-420/2017, kuria atsisakyta priimti ieškovo Ą. T. ieškinį atsakovei Zarasų rajono savivaldybės administracijai dėl teisės statyti pripažinimo ir pritarimo techniniams projektui prilyginimo statybos leidimui, kaip neteismingą Zarasų rajono apylinkės teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė teismo pripažinti Ą. T. teisę pagal 2004-02-06 Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos protokolą Nr. 12 atlikti jam priklausančio pastato dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. savivaldybėje, rekonstrukciją ir 2004-02-06 Nuolatinės statybos komisijos protokolą Nr. 12, kuriuo pritarta techniniam projektui dėl vasarnamio, sandėlio ir liepto rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. prilyginti statybos leidimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Zarasų rajono apylinkės teismas 2017-06-15 nutartimi atsisakyta priimti ieškovo Ą. T. ieškinį atsakovei Zarasų rajono savivaldybės administracijai dėl teisės statyti pripažinimo ir pritarimo techniniam projektui prilyginimo statybos leidimui, kaip neteismingą šiam teismui.Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai – prašoma pripažinti ieškovo teisę atlikti jam priklausančio pastato dalies rekonstrukciją pagal 2004-02-06 Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos protokolą Nr. 12 ir šį protokolą prilyginti statybos leidimui, ieškovas nekelia jokio ginčo, kuris būtų reguliuojamas Civilinio kodekso normomis.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad nagrinėjamoje byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, o pareikštas ieškinys teismingas administraciniam teismui, teismas sprendė, kad jį atsisakytina priimti, kaip neteismingą Zarasų apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas nurodė, kad ieškovas gali su ieškiniu kreiptis pagal teismingumą į Panevėžio apygardos administracinį teismą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovo atstovas advokatas P. A. skundžia Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-06-15 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškinį priimti. Ieškovo atstovas nurodo, kad teismas neteisingai nustatė byloje vyraujančius teisinius santykius ir netinkamai įvertino ieškovo reikalavimus pripažinti civilinę teisę. Teigia, kad teismas netinkamai interpretavo ir įvertino ieškinio dalyką, kadangi administracinių teismų kompetencija apibrėžtina tiek per teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, subjektą, tiek per teisinio santykio pobūdį. Pažymi, kad ieškovas šiuo atveju siekia fakto pripažinimo – teisės statyti pripažinimo ir atsakovės 2004-02-06 Nuolatinės statybos komisijos protokolo prilyginimo statybos leidimui.Teigia, kad savivaldybė šiuose santykiuose dalyvauja kaip civilinių teisinių santykių subjektas, jos veikla šiuo atveju negali būti pripažinta viešuoju administravimu.Priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje turi tiesioginį ryšį su kita civiline tvarka nagrinėjama byla, todėl administracinių teismų kompetencijai negali būti priskirti ginčai, kurių išsprendimas yra siejamas su tolesnio kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Nurodo, kad kitoje civilinėje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl ieškovo atliktos rekonstrukcijos pripažinimo savavališka statyba. Kadangi savivaldybė toje civilinėje byloje yra trečiasis asmuo, ieškovas neturėjo procesinės galimybės jai pareikšti priešieškinio. Toje byloje ieškovas siekia įrodyti aplinkybę, kad pagal 2004-02-06 Zarasų savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos pritarimas ieškovo techniniam projektui faktiškai buvo laikomas statybos leidimu atlikti rekonstrukciją. Pažymi,kad teismas turėjo įvertinti, kad šiose bylose iš esmės nagrinėjamas tas pats klausimas. Pažymi, kad tiek savavališkos statybos nuginčijimas, tiek teisės statyti pripažinimas ieškovui turės tas pačias teisines pasekmes – bus pripažinta jo teisė toliau naudotis statiniu. Teigia, kad jeigu ieškovo ieškinys būtų priimtas, jis teiktų prašymą civilines bylas sujungti. Teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, ieškovas galės įteisinti atliktą statinio rekonstrukciją. Teismas neįvertino, kad ieškovas ieškinio reikalavimus kildina būtent iš civilinės teisės - teisės statyti pripažinimo. Nurodo, kad nagrinėjamas ginčas yra platesnio pobūdžio nei ginčai, kurie priskirtini administracinių bylų kompetencijai, todėl ginčas turėtų būti priskirtas bendrosios kompetencijos teismui. Atsakovės administracinis aktas nagrinėjamu atveju nėra ginčo objektas, nes ieškovas siekia faktinių aplinkybių konstatavimo, kurios patvirtintų, kad atsakovė atskiro statybos leidimo ieškovei neišdavė. Kadangi teismas nevertino, kokias teises ir kokia apimtimi savivaldybės priimti aktai suteikė, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Zarasų rajono savivaldybės administracija prašo klausimą dėl bylos teismingumo teismo spręsti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovo ieškinio reikalavimai - pripažinti Ą. T. teisę pagal 2004-02-06 Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos protokolą Nr. 12 atlikti jam priklausančio pastato dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. savivaldybėje, rekonstrukciją ir 2004-02-06 Nuolatinės statybos komisijos protokolą Nr. 12, kuriuo pritarta techniniam projektui dėl vasarnamio, sandėlio ir liepto rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. prilyginti statybos leidimui, teismingi bendrosios kompetencijos teismui, ar nagrinėtini administraciniame teisme.Ieškovo atskirojo skundo esminiai argumentai yra tai, kad šiuo ieškovo ieškiniu siekiama fakto - teisės statyti statinį pripažinimo, kas rodo, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, be to nurodoma, kad teismo sprendimas, kuris būtų priimtas šioje byloje yra susijęs su kita byla, kuri nagrinėjam civilinio proceso tvarka dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, dėl to ir ieškiniu keliamas reikalavimas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimus bei aplinkybes, kuriomis jis juos grindžia, taip pat atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, bet tą padarė netinkamai nurodydamas to teisines priežastis.Ieškinys negalėjo būti teisme priimtas ne dėl jo neteismingumo šiam teismui ( CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o dėl to, kad toks ginčas nenagrinėtinas teismo civilinio proceso tvarka ( CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Kadangi iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais( CPK 328 straipsnis),todėl tik keičiama nutarties motyvacija. Statytoju laikomas asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punktas). Statybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statybos darbus galima pradėti, kai statytojas turi: 1) žemės sklypą, įsigytą nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise; 2) nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 3) nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais. Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas – Statybos įstatymas, taip pat kiti šiuos santykius detalizuojantys teisės aktai. Statyba yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant teritorijų planavimu ir statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu ,kilus ginčui, turi būti nustatytos konkrečiam etapui taikytinos teisės normos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilnėje byloje J. M. v. Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija, bylos Nr. 3K-3-566/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2011).Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ ( 6 punktas) norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį (išskyrus leidimą statyti naują ypatingą ar neypatingą statinį pajūrio juostoje [5.3] ir leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir tarptautiniuose vandenyse esančiame jos kontinentiniame šelfe, į kurį Lietuvos Respublika turi išimtines teises), rekonstruoti nesudėtingą statinį į neypatingą ar ypatingą statinį, pagal atitinkamą patvirtintą pastatų atnaujinimo (modernizavimo) programą atnaujinti (modernizuoti) pastatą, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (Reglamento 1 priedas), Statybos įstatymo 23 straipsnio 7, 8 ar 9 dalyse nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 10 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir / ar žymos projekte) projekto sprendiniams.Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.Sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas.Taigi, teismas negali nei nuspręsti ( pripažinti) teisę atlikti rekonstrukcijos darbus ir ne statybos leidimą prilyginti( faktiškai išduoti) statybos leidimui, nes statybos leidimų išdavimo tvarka nustatyta Statybos įstatyme, minėtame reglamente.Apeliantas nurodo, jog ieškiniu siekiama galimai palankaus sprendimo priėmimo atveju tokio pat sprendimo kitoje civilinėje byloje dėl to paties objekto pripažinimo savavališka statyba, nes teigiama, jog rekonstrukcija atlikta be statybos leidimo.Kitaip sakant, ieškovas siekia, jog teismo sprendimu komisijos protokolas būtų pripažintas statybos leidimo atitikmeniu, palankus apeliantui sprendimas „ sukurtų“ įrodymą - statybos leidimą.Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija – Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Kasacinio teismo yra pastebėta, jog įrodymas, kuris vertintinas konkretaus ginčo byloje pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013).Šiuo atveju pradedamu procesu yra siekiama „sukurti“ tokį įrodymą - statybos leidimo atitikmenį ir padaryti išvadą dėl rekonstrukcijos pagal tokį įrodymą teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokio pobūdžio reikalavimai kaip ir konkrečių įrodymų ginčijimas negali būti savarankiško proceso dalyku.Pastebima, jog aplinkybės, susijusios su Nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr.12 vertimu, jo svarba sprendžiant dėl statybos savavališkumo tiriamos civilinėje byloje Nr.e2-319-477/2017, kurioje teismas turės pasisakyti dėl jo reikšmės ginčo esmei. Kadangi nuspręsta, jog nutarties išvados dėl ginčo teismingumo Panevėžio apygardos administraciniam teismui nepagrįstos, jos iš nutarties šalinamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirojo skundo netenkinti, Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.