- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- 1-82-1113/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33855-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Renata Maziliauskienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- T. S.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.2.6.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.2.6.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2005 m. liepos 18 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams; 2007 m. gegužės 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas lygtinis paleidimas;
2) 2008 m. gegužės 23 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 35 straipsnio 1 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2010 m. gegužės 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas lygtinis paleidimas;
3) 2011 m. sausio 24 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams;
4) 2011 m. gegužės 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;
5) 2012 m. sausio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams; paskirtą bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, laivės atėmimu 6 metams;
6) 2021 m. gegužės 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. rugpjūčio 22 d. apie 23.30 val., namo kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, vieną kartą smūgiavo į kairę veido pusę nukentėjusiajam T. S., vieną kartą sudavė ranka į kairį petį ir suėmęs nukentėjusiajam T. S. už marškinėlių smūgiavo tiksliai tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į dešinį šoną, dėl ko nukentėjusysis T. S. nugriuvo ant žemės, smūgiuodamas kojomis nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip 13 kartų, nukentėjusiajam T. S. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam T. S. padarė – poodines kraujosruvas kairio užausio srityje, kairio peties sąnario srityje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, krūtinės ląstoje abipus, nugaros dešinėje; odos nubrozdinimus dešinio žando srityje, viršutinės lūpos raudonio kairėje, kakle, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešiniame dilbyje, juosmens dešinėje, muštinę žaizdelę dešinio žando gleivinėje, muštinę žaizdą kairės alkūnės srityje, taip sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Kaltinamasis A. S. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. vakare, kai jau buvo patemę, jis su draugais A. L., D., Ž., J. ir jo drauge J., G. Č., žmona A. S. buvo savo namuose. G. su A. buvo kambaryje namo gale, o visi kiti buvo galiniame kambaryje, gėrė koktelį. Buvo vėlus metas, apie 12 val. nakties. Tą dieną jis nuskriaudė T. S. sūnų, kuris įžeidinėjo jo žmoną. Asmenys, kurie buvo su juo, buvo išgėrę daugiau nei jis. Nekviestas atvažiavo neblaivus T. S., kuris vos laikėsi ant kojų. Jis iš karto suprato, kad šis atvyko agresyviai nusitekęs. T. S., įėjęs į kambarį, kuriame jie visi buvo, čiupo jį už drabužių ir ėmė tempti į lauką. Jis jam pasakė, kad važiuotų į namus, kad pasikalbės, kai išsiblaivys. T. pasakė, kad aiškinsis dabar. Kadangi jis nenorėjo, jog tarp jų įvyktų konfliktas ir jo maži vaikai išsigąstų, išėjo į kiemą. T. jo paklausė, kodėl jis sumušė šio sūnų. T. S. puolė ant jo, įsikibo į jo drabužius, sudavė į krūtinę. Jis T. S. nuo savęs atstūmė delnais į krūtinę ir šis nukrito ant dviračių. Jis dar kartą mandagiai paprašė jo važiuoti į namus, kad išsiblaivęs atvažiuotų ryte. T. S. pasakė: „Tu mano sūnų sumušei, nori aš tavo sūnų sumušiu“. Tada šis atsikėlė ir vėl puolė ant jo. Dar kartą šį nuo savęs nustūmė ir dar kartą pasakė „Važiuok į namus, nedaryk nesąmonių“. Tačiau šis jo nesiklausė, darė savo. Kai jis T. S. pastūmė antrą kartą, šis prarado pusiausvyrą ir dar kartą griuvo ant dviračių, kurių kieme buvo 4–6. Dviračių buvo daug ir jie visaip buvo sustatyti – vieni paguldyti, kiti sustatyti. Iš viso jis su T. S. susistumdė 2–3 kartus. T. S., supratęs, kad nieko jam negali padaryti, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Dar jam spėjo pagrasinti, kad geruoju jam nesibaigs, kad už sūnų šis jam atkeršys. Konflikto metu T. S. griuvo 2–3 kartus. Dėl girtumo šis ir pats galėjo nuvirsti. T. S. jis jokių smūgių nesudavė, fizinių veiksmų neatliko. Jis T. S. nemušė, tik atstūmė nuo savęs. Gindamasis, tai yra atsistumdamas nuo šio, galėjo su laikrodžiu jam įbrėžti. Kadangi lauke buvo tamsu, tai nežiūrėjo, kas ten galėjo įvykti. Jis tik norėjo, kad T. S. kuo greičiau paliktų jo namus. Kažkas, gal D. ar J., bandė juos išskirti – sučiupti T. S. ir atitraukti nuo jo. Niekas T. S. nesudavė smūgių kojomis, nes šis buvo tiek girtas, kad pats kraičiojo ant žemės. Kitą dieną matė, kad sulankstyti jo dviračių ratai. Niekas T. S. nepadėjo atsikelti nuo dviračių, šis pats atsistojo. Tą dieną lijo ir buvo šlapia. Jam su T. S. besistumdant, jis paslydo ir pagriuvo ant žemės. Visas įvykis vyko kieme prie šulinio. Negali pasakyti, ar T. S. įėjus į kambarį buvo matyti ant šio kokie nors sužalojimai. Taip pat nematė, kad šis būtų sužalotas, kai išvyko. Jaučiasi kaltas dėl to, kad iš karto neiškvietė policijos. T. S. tikrai virto tris kartus ir visus kartus nevienodai. Dėl girtumo T. S. ne sykį virto ant žemės. Vieną kartą virto nugara ant pedalų. Stumdymosi metu jis galėjo T. S. įbrėžti veidą. Kai pastūmė, T. nukrito ant nugaros, paskui šonu. T. viršutinės lūpos sužalojimai galėjo atsirasti nuo stumdymosi arba jis su tokia lūpa atvažiavo. Sužalojimai galėjo atsirasti ir nuo judviejų stumdymosi, ir nuo jo kritimo ant dviračių. Nuo savęs T. S. jis stūmė 2–3 kartus stengdamasis šį atitraukti nuo savęs, nepiktybiškais veiksmais. Pripažįsta, kad nuo jo ir T. S. stumdymosi, šiam galėjo būti padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Su T. S. pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka. T. S. visą laiką keičia parodymus arba meluoja dėl sūnaus, kad prisiteistų pinigų. Kodėl iš karto nesikreipė į medikus, policiją? Kuomet kreipėsi pasakė, kad visai kiti jį sumušė. T. S. pažįsta nuo 2001 m. Anksčiau tarp jo ir T. konfliktas buvo dėl to, kad šis iš jo žmonos pavogė telefoną, tačiau dėl to muštynių nebuvo.
2.1. A. S., apklaustas kaip įtariamasis, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. gal apie 1.00 val., tiksliai laiko nežino, pas jį į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo atėję draugai: D. D., S. J. su savo drauge J. (pavardės nežino), G. Č., A. L., buvo ir jo žmona A. S.. Jie visi kambaryje gėrė sidrą, bendravo, tačiau jo žmona A. negėrė, nes ji prižiūrėjo vaikus. Jiems visiems būnant pas jį, į namo vidų įsibrovė T. S., šis nei beldėsi, nei ką, tiesiog įsibrovė. Įbėgęs į namo vidų, T. S. buvo labai girtas ir, nieko nesakęs, iš karto puolė prie jo, čiupo jam už sportinio džemperio bei du kartus bandė smūgiuoti jam į galvos sritį, tačiau nepataikė. Tuomet T. S. vis tiek jo nepaleido, suėmęs už sportinio džemperio išsitempė jį į kiemą. Pas jį kieme automatiškai nuo judesio užsidega šviesa, matė, kad T. S. į jo nuosavą kiemą savavališkai įvažiavo tamsios spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. T. S. suėmęs jį už sportinio džemperio tempėsi toliau prie garažo, kur yra neapšviesta, jis (A. S.) bandė atstumti šį nuo savęs, tačiau šis jo nepaleido. Jis T. S. sakė: „esi girtas, važiuok namo, nes pats prisidirbsi“. Tada T. pasakė: „o ko tu ant mano sūnaus puolei“, tuomet T. dar kartą bandė jam suduoti į veidą, tačiau jis šį atsistūmė nuo savęs ir T. S. nugriuvo ant kieme buvusių dviračių. Visi buvo išėję į kiemą ir viską matė. Po to T. atsistojo nuo dviračių ir vėl bandė pulti ant jo, jis šiam dar kartą pasakė važiuoti namo, ir šis tada jam sudavė vieną kartą iš kumščio į krūtinę ir vieną kartą iš kumščio į petį, tada šis pasisuko šonu, buvo įsikabinęs jam į petį, bandė vėl pulti, jis šiam vėl sakė važiuok namo ir atstūmė nuo savęs. T. krito ant kieme prie namo sienos buvusių dviračių. Tuomet T. atsistojo, jis šiam sakė: „važiuok namo“, o T. jam atsakė: „A., tu perlenkei lazdą“, ir būdamas girtas įlipo į savo automobilį ir išvažiavo. Jo niekas nebuvo atvežęs, jis atvažiavo vienas automobiliu. Paaiškino, kad kažkuriuo momentu D. D. bandė atstumti T. S. nuo jo, tačiau niekas šiam niekur nesudavė, niekas šio nemušė, jis pats gal šį bandydamas atstumti nuo savęs ir galėjo užkabinti šiam veidą su pirštu, tačiau specialiai niekur jis šiam nesudavė, nemušė, jokių smūgių nesudavė. Gali pasakyti, kad konfliktas įvyko tarp jo ir T. S. dėl to, kad T. S. sūnus A. S., tą pačia dieną, vakare, buvo įžeidęs jo žmoną A. S., išvadino ją necenzūriniais žodžiais, pasiuntė ją „n...“. Jo žmona verkdama jam pasiskundė, jis tada A. S. vieną kartą sudavė į galvos sritį ir pastarasis virsdamas ant žemės prasiskėlė nosį. Dėl to T. S. atvyko aiškintis pas jį į namus ir dėl to jie sukonfliktavo (2 t., b. l. 65–68). Papildomai apklaustas A. S. nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 22 d. įvyko konfliktas tarp jo ir T. S.. T. S. pats jį išsitempė į kiemą aiškintis dėl savo sūnaus A.. Jis T. S. kieme konflikto metu nemušė, nesudavė jam jokių smūgių, jo jis nespardė, T. S. tik atsistūmė nuo savęs, nes jis jam konflikto metu sudavė į krūtinę ir į petį, o jis gindamasis atsistūmė T. S. nuo savęs, kadangi T. S. buvo labai girtas, neišlaikęs pusiausvyros griuvo keletą kartų ant kieme stovinčių dviračių (2 t., b. l. 77–79).
3. Nukentėjusysis T. S. teisme parodė, kad įvykio datos neprisimena, galėjo būti per B. šventę, kaip nurodyta kaltinime – 2020 m. rugpjūčio 22 d. Kadangi praėjo ilgas laiko tarpas, tai ne viską prisimena. Jis nuvažiavo pas A. S. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini). Ten yra nuosavas namas. Jį atvežė pažįstama J. M., kuri jį išleido (duomenys neskelbtini). Pas kaltinamąjį atvyko vakaro metu, apie 23.00–23.30 val. Pas kaltinamąjį anksčiau jis ne kartą yra atvykęs tokiu vėlyvu metu. Atvyko, nes jam pasakė, kad A. nuskriaudė jo sūnų, norėjo sužinoti visas aplinkybes. Atvyko iš karto, kai tik sužinojo apie sužalotą sūnų. A. S. kieme matė jo žmoną su vaiku, D. draugę su mažu vaiku, A. S. įdukrą, kuriai galėjo būti (duomenys neskelbtini) m. A. žmonos paklausė, kur yra A.. Ši atsakė, kad kambaryje. Jis įėjo į vidų. A. sėdėjo gyvenamajame kambaryje prie stalo, kambaryje buvo ir kitų žmonių: J., D., Ž., L.. Jis pasisveikino, pasikvietė A. S. išeiti į lauką. A. S. į lauką jis kvietėsi išeiti dėl kambaryje buvusio triukšmo. Į kitą kambarį nėjo, nes jame buvo vaikai. Jis A. S. neminėjo, dėl ko nori pasikalbėti, tačiau šis suprato dėl ko jis atvyko, nes šis juk jo vaikui buvo sulaužęs nosį. Kaltinamajam neprieštaravus, jie išėjo į lauką. A. S. jis pažįsta daugiau nei 15 metų, todėl matė, kad šis buvo nemažai išgėręs. Įvykio metu jis taip pat buvo išgėręs brendžio, tačiau nebuvo stipriai neblaivus. Alkoholį jis vartojo maždaug valandą iki įvykio. Vyrai liko kambaryje, o moterys buvo lauke su vaikais. Vyrai, sėdėję prie stalo, iš karto nėjo į lauką. Kadangi kaltinamasis, būdamas neblaivus, garsiai šūkavo, galbūt išgirdę šio šūksnius, vyrai išėjo į lauką. Kiemas buvo apšviestas, jame stovėjo du automobiliai, dviračiai, vežimėliai. Išėję pasikalbėti kieme sustojo prie automobilio. Lauke A. S. jo paklausė, kas jis toks yra, ko nori. Tada jis netikėtai gavo smūgį į kairę veido pusę, smūgis buvo suduotas dešinės rankos kumščiu. Jis nugriuvo prie automobilio. Jis atsistojo ir paklausė „Ką čia dirbi?“, šis atsakė – „Kas tu man toks esi?“. Tada kaltinamasis, sugriebęs už striukės ar megztinio ir laikydamas, dešine ranka trankė jam į šoną, inkstus. Nežino kiek smūgių buvo – 10, o gal ir daugiau. Po visų tų smūgių krušos jis užkliuvo už dviračio rėmo ir pargriuvo. Tada išėjo grupelė „baliavojusių“ žmonių. S. J. puolė jį spardyti. Be to, dar ant jo metė dviratį ar jo rėmą. Po to dar prisijungė D.. Jie visi trys jį spardė. Po suduoto pirmojo smūgio jis liko stovėti. Tiksliai neprisimena, ar buvo nugriuvęs po pirmojo smūgio, ar nebuvo. Tiksliai žino, kad po antros smūgio krušos nukrito ant žemės. Po suduoto smūgio galėjo būti smūgis ir į kairį petį, ir į veidą. Tuo metu lauke jau buvo ir kiti asmenys. D. ir moterys turėjo matyti, kaip jam buvo suduotas smūgis. Į šoną jam buvo suduota apie 30 kartų ir daugiau. O kiek buvo suduota smūgių gulint ant žemės, nežino, nes jie visi trys jį spardė. Traukdamasis atbulas, jis užkliuvo už jam iš dešinės buvusio dviračio ir nugriuvo ant jo. Nugriuvęs dalinai gulėjo ant žemės ir ant dviračio. Lietė gal tik ratą. Krisdamas ant dviračio dėl to fizinio skausmo nepajuto. Nuo nugriuvimo ant dviračio jam negalėjo atsirasti sužalojimų. Mėlynės atsirado nuo spardymų ir rankų smūgių. Tada pripuolė D., J., kurie ėmė jį spardyti. Jį mušė trise: S., D. ir J.. Tuo metu, kai jis gulėjo ant žemės, A. S. stovėjo jam iš kairės pusės, D. – prie kojų, J. – iš dešinės pusės. Nepasakys, kiek jam kas įspyrė, kiek buvo suduota smūgių jam gulint ant žemės, nežino, nes jie visi trys jį spardė. Spyrė į visas kūno vietas, išskyrus galvą, kurią jis buvo prisidengęs rankomis. Tada J. užmetė ant jo dviratį. Saugodamas galvą, jis prisidengė ranka, kuri nuo mesto dviračio buvo prakirsta. Nematė muštynių tarp L. ir J.. Viskas vyko iki 5 min. Kiti asmenys nebandė atitraukti A. S. nuo jo. Po visų tų smūgių, apėjęs automobilį ratu, jis išėjo į gatvę ir su taksi išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Grįžęs į (duomenys neskelbtini) iš karto paskambino policijai. Nežino dėl ko iš karto nekvietė policijos, galbūt dėl streso. Policijai nurodė, kad yra sumuštas. Kiek žino iš policijos pareigūnų, ten ir toliau vyko muštynės. Be to, ir J. ligoninėje sutiko. Neprisimena, ką pareigūnams nurodė, kas jį mušė. Pagarsinus jo pokalbį su Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) operatoriumi, nurodė, jog nežino, kodėl operatoriui sakė, kad jį sumušė nepažįstamas žmogus. Galbūt norėjo A. pasigailėti. Tą pačia naktį po įvykio jis kreipėsi į priimamąjį, kuriame jam buvo suteikta medicininė pagalba. Toliau ambulatoriškai gydėsi namuose. Jam skaudėjo galvą, nugarą, kurią vis dar skauda. Taip pat jam buvo nuskeltas dantis, prakirsta ranka, ją susiuvo. Įvykio laikotarpiu dirbo, tačiau neprisimena kur. Civilinį ieškinį palaiko 2 000 Eur dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro tai, kad neišėjo į darbą. Tuo metu dirbo savarankiškai ir per tas dvi savaites būtų uždirbęs 1 000 Eur. Mokesčių nedeklaruoja. 1 000 Eur neturtinę žalą sudaro patirtas skausmas, dvasiniai išgyvenimai, negalėjo miegoti naktimis. Dėl patirto dvasinio skausmo į medikus nesikreipė. Ieškinį buvo parašęs dėl J., D. ir S., kurie jam sukėlė fizinį skausmą, iš jų visų trijų ir prašo priteisti. Išgyvenimai, kuriuos patyrė, labiau padaryti yra A. S.. Gavo nutarimą, kad kitų asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Priimto nutarimo neskundė. L., J., Ž., D. jis pažįsta, jie yra iš (duomenys neskelbtini). Su šiais asmenimis jis nėra susipykęs. Tikslo apkalbėti A. S. neturi (3 t., b. l. 181–186).
3.1. Nukentėjusysis T. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d., būdamas (duomenys neskelbtini), kur vyko šventė, į mobiliojo ryšio telefoną gavo dukters A. S. SMS žinutę apie tai, kad jo pažįstamas A. S. sumušė jo nepilnametį sūnų A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. SMS žinutę yra ištrynęs. A. S. jis gerai pažįsta. Jis paprašė pažįstamos J. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), kad ši jį nuvežtų iki A. S. namų, kadangi pats buvo išgėręs. J. K. nuvežė jį savo automobiliu, tačiau į patį kiemą pas A. S. neįvažiavo, paleido jį toliau ir nuvažiavo. Atėjęs pas A. S. į kiemą, matė, kad šio žmona rūkė kieme. Jis šios paklausė, kur yra A. S.. Ji jam atsakė, kad šis yra namo viduje. Jis užėjo į namo vidų. Namo viduje buvo daugiau asmenų, jie šventė. Buvo S. J., A. L., Ž., D. ir dar kitų asmenų, kurių neįvardins. Jis priėjo prie A. S., kuris sėdėjo prie stalo tarp žmonių. Jis ištiesė ranką pasisveikinti, A. S. su juo pasisveikino, paspaudė vienas kitam rankas. Jis pasakė A. S., einame į lauką pasikalbėti. A. S. į kiemą išėjo su juo savo noru, jis šio tikrai nesitempė. Jis su A. dviese išėjo į kiemą pasikalbėti. Kieme A. S. jis pradėjo klausti, kodėl sumušė jo sūnų A. S.. Ką A. jam atsakė, tiksliai jis neprisimena, jie susižodžiavo. A. S. aiškino, kad jo sūnus įžeidė šio žmoną. Jiems besiginčijant, A. S. sudavė iš kumščio. Kur jam tiksliai sudavė, jis neprisimena, nes jau yra praėję daug laiko, į kairę veido pusę turbūt. Jis nuo suduoto smūgio nugriuvo ant žemės. Tačiau atsistojo ir toliau vėl aiškinosi. Tuomet vėl sulaukė smūgio. A. S. sudavė jam ranka vieną kartą į kairį petį. Jam nusisukus nuo A. S., šis suėmė jam kaire ranka už marškinėlių ir sudavė į dešinį šoną. Kiek kartų sudavė, jis tiksliai neprisimena. Jis traukdamasis nuo A. S. užkliuvo už dviračio ir pargriuvo ant žemės. Kažkuriuo momentu prie jų priėjo D. D. ir S. J., ir jį nugriuvusį ant žemės spardė A. S. ir S. J.. D. D., jis neprisimena, gal ir sudavė vieną kartą, kur negali pasakyti, tačiau D. D. jo tikrai nespardė. Dar prisimena, kad į jį gulintį S. J. metė dviratį. Kažkas nuo jo atitraukė S. J., tačiau kas negali įvardyti. Nuo jo tada visi atsitraukė, jis atsistojo nuo žemės, apėjo aplink automobilį, kuris stovėjo kieme ir išėjo iš kiemo. Kas jį parvežė į (duomenys neskelbtini), jis neprisimena (1 t., b. l. 32–35; 3 t., b. l. 21–24). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam T. S. uždavus klausimą: įvardinkite į kurias kūno vietas jums sudavė A. S. ir ar po suduotų smūgių jutote fizinį skausmą?, T. S. atsakė: vieną kartą kumščiu sudavė į kairę veido pusę, po šio smūgio jis juto skausmą kairėje veido pusėje, taip pat sudavė iš kumščio į kairį šoną, tačiau sudavė ne vieną kartą, o daug kartų, kiek tiksliai, įvardyti negali, bet į šoną juto daug smūgių, taip pat juto fizinį skausmą. Uždavus klausimą T. S.: įvardinkite į kurias kūno vietas jums spyrė A. S., kiek spyrių jutote, ar spyriai sukėlė fizinį skausmą ir kuriose kūno vietose jutote skausmą?, T. S. atsakė: gulėdamas ant žemės juto spyrius iš A. S. į kairį šoną ir į kairę koją, smūgių buvo daug, kiek įvardyti negali, smūgiai jam sukėlė fizinį skausmą. Uždavus klausimą T. S.: įvardinkite į kurias kūno vietas jums spyrė S. J. ir ar po suduotų smūgių jutote fizinį skausmą, kiek kartų jums spyrė S. J.?, T. S. atsakė: J. jam spyrė į dešinę koją, sukėlė kojai fizinį skausmą, kiek spyrių buvo į koją, negali pasakyti, bet iš S. J. buvo mažiau smūgių, negu iš A. S.. Uždavus klausimą T. S.: nurodėte, kad S. J. jus spardė, o sakykite, ar smūgių ranka sudavė? T. S. atsakė: J. jį spardė gulintį, smūgių ranka nesudavė, tik spardė. Uždavus klausimą T. S.: į kurią kūno vietą jums pataikė S. J. mesdamas dviratį, ar sukėlė fizinį skausmą, T. S. atsakė: S. J. metė į jį dviratį, jis tuo momentu užsidengė dešine ranka, kad apsisaugotų ir jam dviratis pataikė į dešinę ranką, skaudėjo alkūnę. Uždavus klausimą T. S.: ar galite įvardyti, į kurias kūno vietas jums sudavė D. D.?, T. S. atsakė: gali pasakyti, kad D. D. sukinėjosi šalia, tačiau jis jam smūgių nesudavė, bent jis nematė, kad jis būtų sudavęs ar spardęs jį. Uždavus klausimą T. S.: 2020 m. rugpjūčio 23 d. jūs skambindamas bendruoju pagalbos numeriu, nurodėte, kad buvote svečiuose pas draugą ir vienas iš jums nepažįstamų asmenų jus užpuolė. Sakykite, kodėl nurodėte, kad tik vienas asmuo jus užpuolė? T. S. atsakė: nežino, negali pasakyti, kaip ten buvo pati pradžia, jis buvo išgėręs, to skambučio negali prisiminti kaip ten ką sakė. Uždavus klausimą T. S.: kas nuo jūsų atitraukė S. J.?, T. S. atsakė: lauke stovėjo L. ir Ž., mano, kad kažkuris iš jų atitraukė S. J. nuo jo. Uždavus klausimą T. S.: sakote, kad nuo jūsų S. J. atitraukė, ką jis tuo metu darė, kurioje vietoje buvo?, T. S. atsakė: tuo momentu, kuomet į jį S. J. metė dviratį, tuo momentu jį ir atitraukė nuo jo, tik tiksliai nežino, ar L. ar Ž. (3 t., b. l. 25–29).
4. Liudytojas S. J. teisme parodė, jog viskas įvyko prieš pusantrų metų, tai mažai ką gali pasakyti. Iš pradžių ir jis buvo kaltinamas. 2020 m. rugpjūčio mėnesį, vakaro metu, apie 21–22 val., jis su sugyventine J. M. ir draugu Š. Ž. atvažiavo pas A. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tikslios dienos neprisimena, tačiau žino, kad (duomenys neskelbtini) vyko kažkokia šventė. Juos automobiliu atsivežė A. S.. Vyko norėdamas išgerti. Jiems atvykus A. S. namuose buvo D., A. žmona, kurios vardo nežino. Buvo dar kažkokių matytų asmenų, tačiau jų vardų nežino. Jis su A. ir Š. Ž. galiniame kambaryje vartojo alkoholį. Maždaug po 23 val. į vidurinį kambarį rėkdamas, kad jam reikia A., atbėgo T. S.. Kaip T. S. atvyko, jis nematė. T. S. buvo išgėręs, jokių sužalojimų šio veide jis nematė. A. su T. S. išėjo į lauką pasikalbėti, kiti liko sėdėti. Jis nematė, kad kambaryje tarp A. S. ir T. S. būtų vykusios grumtynės. Nežino, ar A. S. į lauką išėjo pats, ar jį ištempė. A. ir T. S. išėjus į lauką pasikalbėti, po 10–15 min. atėjo A. žmona ir pasakė, kad lauke vyksta susistumdymas, prašė juos išskirti. Visi iš karto pakilo ir išėjo į lauką. Nežino, kada L. išėjo į lauką. Jis galėjo išeiti gal su jais kartu, o gal praėjus kelioms minutėms. Į lauką po jo galbūt išėjo D.. Išėjęs jis matė susikibusius A. S. ir T. S., kurie kalbėjosi, tarp jų buvo įsiplieskęs žodinis konfliktas. Negali pasakyti, kuris kuriam buvo įsikibęs. Tuo metu, kai asmenys buvo susikibę, jie stovėjo. Negirdėjo ką tarpusavyje jie kalbėjosi, tik girdėjo kaip A. S. sakė T. S. eiti į namus ir išsiblaivyti. Jis bandė juos išskirti, paėmė už rankos ties alkūne arba A., arba T. S., nežino, už kurios rankos, ir jam (S. J.) buvo suduotas smūgis. T. S. įvykio metu jokių smūgių nesudavė. Jam smūgį į galvą sudavė L.. Žino, kad smūgį sudavė L., nes atsisukęs matė jo veidą. D., L., Ž. veiksmų jis nematė. Po smūgio jis pargriuvo ant žemės. Jam, gulinčiam ant žemės, L. dar sudavė smūgius į galvos sritį. Tuo metu nebematė, kuo sudavė smūgius. Po įvykio buvo nuvykęs į ligoninę, tačiau jokių pretenzijų nereiškė. Pirma mintis, kuri jam kilo atsikėlus nuo žemės po suduotų smūgių, buvo nueiti pasiimti telefoną ir pasišalinti iš įvykio vietos. Kai atsikėlė nuo žemės, jis nuėjo į kambarį pasiimti telefono. Eidamas į namus matė, kaip T. S. ėjo link „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, kuris galbūt buvo S.. Negali pasakyti, ar jis į įsėdo į jį, ar ne. Apie tai, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti S., sprendžia dėl to, nes A. turi automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kas su tuo automobiliu atvažiavo. Tuo metu, kai išėjo į kiemą, kitų asmenų, atvykusių su S., nematė. Tuo metu, kai S. ėjo link automobilio, nematė, kad jam būtų padaryti kažkokie sužalojimai. Nematė, nes jis buvo toli, už kokių 5–10 metrų. Į namus jie – jis, J. ir Š., išėjo pėsčiomis. Grįžęs į namus išsikvietė greitąją pagalbą. Nuvykęs į ligoninę sutiko T. S., kuris buvo su pareigūnais. Ligoninėje su S. nesikalbėjo. Įvykio metu asmenys nuo namo buvo nutolę apie 10 metrų. Kieme, kuris buvo apšviestas, lyg ir nebuvo automobilių. Jo sugyventinė tuo metu buvo kambaryje. Kiek kalbėjo, paties įvykio ji nematė. Ji tik žino, kad jį sumušė ir jie visi pasišalino (4 t., b. l. 37–43).
4.1. Liudytojas S. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d., apie 22.00 ar 23.00 val. pas jį į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), atvyko „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, iš automobilio galo išlipo iš matymo pažįstamas A. S.. Automobilyje sėdėjo ir daugiau asmenų – A. S. žmona, vairuotojo pusėje sėdėjo A. L., dar automobilyje sėdėjo jo draugas Š. Ž. ir jo mergina J. M.. A. S. pakvietė jį važiuoti pas šį į namus išgerti. Jie visi nuvyko pas A. S. į namus, tikslaus adreso nežino. Pas A. S. namuose jau buvo D. D., dar buvo apie 10–15 kitų asmenų, tačiau jis jų neįvardins, nes nežino, visi vartojo alkoholinius gėrimus galiniame kambaryje. Jo draugė J. M. negėrė, ji prižiūrėjo A. S. vaikus. Jis matė, kaip į koridorių įėjo T. S. ir kvietėsi A. S., kad jis išeitų į lauką su juo pasikalbėti dėl T. S. sūnaus. T. S. A. S. tikrai netempė į lauką, nerėkavo įėjęs, tiesiog jam pasiūlė išeiti į lauką pasikalbėti. Jie visi buvo viduje, o A. S. kartu su T. S. kokias dvi minutes vieni buvo lauke. Paskui į kambarį įbėgo A. S. žmona ir pradėjo rėkti „padėkit“, „pagalbos“ ar kažką tokio, jie suprato, kad kažkas vyksta lauke. Tada jis išėjo į lauką, taip pat išėjo A. L., D. D.. Išėjus į lauką, matė, kad žodiškai konfliktuoja T. S. su A. S., po to abu susirėmė, nesimušė, tačiau abu buvo susikabinę, susiėmę. Jis pats vienas priėjo prie jų, kad juos išskirti. Tuo metu jis pajuto vieną smūgį į galvą ir nugriuvo ant žemės. Jam smūgį į galvą sudavė A. L.. Jam būnant nugriuvusiam ant žemės A. L. pradėjo jį spardyti kojomis į įvairias kūno vietas, tačiau jis jam jokių pretenzijų dėl padarytų sužalojimų neturi, žino, kad jis toks yra, pastoviai užkabinėja. Kai pargriuvo ant žemės, ką tuo metu darė A. S. ir T. S., jis nebematė. Kai atsistojo nuo žemės, pamatė, kad T. S. bėga į automobilį, kuriuo buvo atvažiavęs, jis įlipo į automobilį ir išvažiavo. Kadangi jis pats buvo „pridaužtas“ A. L., jam niekas neberūpėjo – jis iš kambario susirinko savo daiktus, prie jo priėjusi jo draugė pasakė, kad girdėjo kaip A. S. ir A. L. planuoja jį primušti, todėl greitai susirinkęs daiktus jis, jo draugė J. M. ir Š. Ž. išėjo lauk. Kai jie išėjo lauk ir paėjo kokį 100 metrų, juos tris pradėjo vytis A. S., A. L., D. D. ir dar kažkas. Tuo metu Š. Ž. iškvietė policijos pareigūnus. Jiems pavyko pabėgti. Atvykus pareigūnams, viską papasakojo ir jam buvo iškviesta greitoji pagalba, jis buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl jam padarytų sužalojimų. Gali pasakyti, kad jis tikrai matė, kaip T. S. buvo susirėmęs su A. S., tačiau tai buvo abipusis susirėmimas, nebuvo taip kad A. S. muštų T. S., jie abu konfliktiškai buvo nusiteikę vienas kito atžvilgiu, galbūt A. S. ir sudavė T. S., tačiau jis to nematė. Jis pats T. S. tikrai nemušė, mano, jog šis pasakė, kad jis mušė, nes šis įvardijo visus, kurie buvo lauke, kaip jį mušusius. Gal dėl to, kad jis A. S. ir T. S. norėjo išskirti, šis pagalvojo, kad jis mušė. Kad D. D. būtų mušęs T. S., jis nematė (1 t., b. l. 88–91).
5. Liudytojas D. D. teisme parodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį, (duomenys neskelbtini) šventės metu, apie 23 val. dviračiu jis atvyko pas A. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jam atvykus, A. iš pradžių nebuvo, buvo S., kurio pavardės jis nežino, ir G. Č.. G. pasakė, kad A. greit grįš, jis nutarė A. palaukti. Už 5–10 min. grįžo A. S.. Tą vakarą pas kaltinamąjį A. S. be jo dar galėjo būti 3–4 asmenys: T., A., S., G. lyg ir A. L.. Daugiau neprisimena, ar kas buvo. Jeigu ir buvo, tai jų nepažįsta. Apie 24 val. pamatė atvažiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, galimai „(duomenys neskelbtini)“, tamsios spalvos. Automobilis įvažiavo pro vartus ir sustojo. Toliau į kiemą nebevažiavo. Pro koridoriaus langą jis pamatė, kad atvyko T. S.. T. S. vartus atsidarė pats. Matė, kaip šis išlipo iš automobilio pro vairuotojo pusės dureles. Daugiau automobilyje jokių asmenų nebuvo. T. S. įėjęs į namą čiupo A. už megztinio ir jį išsitempė į lauką. Tuo metu A. nesipriešino, tačiau jiems išėjus į lauką pradėjo stumdytis. Jis taip pat išėjo į lauką ir bandė juos išskirti. Norėjo, kad nesistumdytų, bandė lįsti į tarpą. T. tuo metu buvo neblaivus. Apie tai, kad jis neblaivus, sprendė iš jo elgesio. T. S. A. S. pastūmė abejomis rankomis už krūtinės, tačiau A. S. nepargriuvo. T. S. tuo metu dar kažką šūkavo, tačiau neišgirdo ką. A. S. liepė T. važiuoti į namus išsiblaivyti. Tuo metu, kai kaltinamasis su nukentėjusiuoju stumdėsi, gal ir galėjo kaltinamasis pataikyti T. į veido sritį. Galėjo praslysti ranka. Taip pat ir T. galėjo kaltinamajam pataikyti į veido sritį. Jis matė, kaip jie stumdėsi, tačiau to susistumdymo metu nematė, kad T. būtų pargriuvęs ant žemės. T. S. ir A. S. nepavyko išskirti, nes tuo metu, kai bandė juos išskirti, jam bandė suduoti T.. Tada jis pasitraukė į šoną ir daugiau nieko nebedarė. Jis konflikto metu jokių smūgių nesudavė. T. S. nespardė. Aukščiau išvardyti asmenys, kurie buvo pas A. S., konflikto vietoje nebuvo. Visi jie buvo kambaryje ir į lauką nebuvo išėję. Nei L., nei Č. nebuvo prie konfliktuojančių asmenų. Konflikto metu jis buvo blaivus. Įvykio aplinkybes prisimena maždaug. Nematė jokio konflikto tarp L. ir J.. Nematė, kaip baigėsi konfliktas, nes nuėjo į kambarį. Jie toliau abu stumdėsi, tiksliau labiau stumdė T., nes A. bandė gintis. Konfliktas vyko trumpai, tačiau tiksliai negali įvardyti, kiek laiko jis truko. 5 min. laikotarpiu jis pamatė, kaip T. išvažiavo su automobiliu. Tiksliai negali pasakyti, ar T. S. buvo nuvirtęs. Sprendžia, kad nuvirto, nes išgirdo garsą ir matė nuvirtusius dviračius. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Į kiemą dar buvo išėjęs S.. Daugiau lyg ir niekas neišėjo, nes daugiau nieko nebuvo. S. į konfliktą nesikišo, nebandė išskirti. Pats kiemas buvo apšviestas, tačiau namo kampas nebuvo. Kiemą apšvietė laukinė lempa. Negali pasakyti, koks atstumas iki to namo kampo. Kiek jis matė, A. ir T. visą laiką buvo prie to namo kampo (4 t., b. l. 37–43).
5.1. Liudytojas D. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. po vykusios (duomenys neskelbtini) šventės, apie 23.00 val., būdamas blaivus, jis dviračiu atvažiavo pas draugą A. S. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini). Pas A. namuose buvo A. S. žmona A., S. J., kurį jis pirmą kartą matė, G. Č., dar buvo A. L.. Buvo ir daugiau asmenų, tačiau jų tiksliai neprisimena. A. žmona A. negėrė, buvo su vaikais. Jis pats atsivežė su savimi porą plastikinių butelių sidro ir jie kitame kambaryje, kad vaikai nematytų, visi gėrė. Jis stovėjo namo viduje koridoriuje kartu su A. S., kai per langą, kuris nukreiptas į gatvės pusę, pamatė, kad prie tvoros sustojo automobilis (markės, modelio neprisimena). Iš automobilio išlipo T. S.. Per langą su A. S. matė, kad T. S. atsidarė vartelius ir įėjo į kiemą. Jis su A. S. stovėjo koridoriuje, buvo tik dviese ir į vidų nepasibeldęs užėjo T. S., kuris, sprendžiant iš šio elgsenos, buvo išgėręs. T. S. įėjęs iš karto pačiupo A. S. už marškinėlių ir nieko nesakęs jį išsitempė į kiemą. Jis iš karto irgi išėjo į kiemą žiūrėti kas vyksta. Kieme tarp A. S. ir T. S. vyko žodinis konfliktas. Dėl ko jie konfliktavo jis nežino. Jiems konfliktuojant jis matė, kaip T. S. pastūmė A. S. keletą kartų, o A. S. T. S. sakė, kad važiuotų namo ir išsiblaivytų. T. S. konflikto metu keletą kartų nugriuvo ant jo ir vaikų dviračių, kurie buvo pastatyti prie namo kampo. Jis tarp jų abiejų lindo į tarpą, norėjo juos išskirti, bet S. pradėjo pulti ant jo ir jis tada pasitraukė, daugiau nebesikišo. Jis nematė, kad kiti asmenys būtų kišęsi į šį konfliktą. Kad A. S. būtų sudavęs smūgių T. S. ar jį nugriuvusį ant žemės spardytų, jis to taip pat nematė. Kažkuriuo momentu jis nuėjo į namo vidų, pačio konflikto nebestebėjo, o paskui, kai vėl išėjo į kiemą, matė, kad T. S. nuėjo į automobilį, kuris stovėjo prie tvoros ir išvažiavo. Tuo viskas ir pasibaigė (1 t., b. l. 94–97).
6. Liudytoja J. M. teisme parodė, kad pas ją, adresu: (duomenys neskelbtini), 2020 m. paskutinį rugpjūčio mėn. sekmadienį, žino, kad kaip tik miestelyje vyko (duomenys neskelbtini) šventė, tarp 22–23 val. atėjo T. S., pasakė, kad galimai A. sumušė jo sūnų ir paprašė jį nuvežti iki A. siekiant pasikalbėti dėl T. sumušto sūnaus. Nežino, kokiu būdu S. atvyko į (duomenys neskelbtini). Jis pas ją atvyko pėsčias, sumuštas nebuvo. Ji pasakė, kad gali nuvežti iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, prie (duomenys neskelbtini), nes ten, kur vyrai aiškinasi santykius, moteriai nėra ką veikti. Nuo jos namų iki sankryžos gali būti apie 800 metrų, nuo sankryžos iki A. namų gali būti 30–40 metrų atstumas. Tiksliai negali pasakyti, ar T. S. buvo neblaivus, ar susijaudinęs dėl galimai sumušto sūnaus. A. ji yra mačiusi, tačiau artimų kontaktų su juo nepalaiko. Žino, kad toks yra, kad turi brolį. Ji T. S. pavežė savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) spalvos, nors gyvai atrodo, kad būtų (duomenys neskelbtini) spalvos. Tuo metu, kai vežė S., nematė panašaus automobilio į jos. Ji jį paleido ir nuvažiavo. Nematė, kur jis nukeliavo. Taip pat nežadėjo S. parvežti atgal. Su juo iš viso nebuvo jokios kalbos apie grįžimą. Tą vakarą T. nesusisiekė su ja ir neprašė, kad jį parvežtų. Po kokios savaitės sužinojo apie tai, kad buvo sumuštas S.. Gali būti, kad apie tai išgirdo iš žmonių, bet ne iš jo paties. Jie gana ilgą laiką bendrauja šeimomis, tai yra jos ir T. šeima. Po įvykio ji klausė T., kas ten įvyko. Jis pasakojo, kad bandė pasikalbėti, bet jam „pakrovė malkų“. Suprato, kad jį sumušė. Konkrečiai jis neįvardijo, kas sumušė, tačiau suprato, kad ten buvo nemažai žmonių. Tarp jos ir T. nebuvo pokalbio ar prašymo apie tai, ką turės teisme liudyti (4 t., b. l. 37–43).
6.1. Liudytoja J. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pažįsta T. S. 7–8 metus, kaip savo vyro, M. M., draugą. Anksčiau bendraudavo šeimomis, tačiau kuomet T. S. išsiskyrė su savo žmona, bendrauja rečiau, bet ryšius palaiko. Gali pasakyti, kad 2020 metais, vasarą, rugpjūčio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, bet žino, kad tą dieną vyko (duomenys neskelbtini) šventė, vakare, kiek valandų buvo nežino, pas ją į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), atėjo T. S.. Matėsi, kad jis yra neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas ir iš kalbėsenos girdėjosi, kad yra tikrai išgėręs. Jis buvo nesumuštas, ant jo kūno jokių sužalojimų nematė. T. S. jos paprašė, kad nuvežtų jį pas A. S. į namus, jis aiškino, kad jo sūnų A. S. sumušė A. S., todėl jam reikia pasiaiškinti, kodėl sumušė jo vaiką ar yra kokia priežastis, ar ne. Ji savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vežė T. S. pas A. S. į (duomenys neskelbtini) gatvę, tikslaus adreso ji nežino. Ji T. S. paleido sankryžoje, ties (duomenys neskelbtini) gatve, jo iki pat namo nenuvežė ir į kiemą tikrai nevažiavo, nes bijojo, kadangi T. S. važiavo pas A. S. aiškintis, tai jau suprato, kad geruoju nesibaigs. Ji pati A. S. nepažįsta, tačiau yra girdėjusi visokiausių negerų kalbų apie jį, kad jis yra neprognozuojamas. Prieš išlipdamas T. S. jos paklausė, ar galės jį parvežti namo, jeigu reikės, pasakė jam, kad galės ir išvažiavo pas save į namus. Tačiau tą vakarą ji iš T. S. jokių žinių nebesulaukė, jis jos neprašė, kad jį parvežtų namo į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82–85).
7. Liudytojas Š. Ž. teisme parodė, kad 2020 m., tikslesnio laiko neprisimena, pas A. S., (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, įvyko muštynės. Prisimena, jog jis skyrė S. J. ir A. L.. Pas A. S. jis atvyko vakare, po 17 val., nes jau buvo tamsus paros metas. Atvyko, nes A. S. pats jį pasikvietė bei su A. L. atvažiavo jo pasiimti. Jam atvykus, pas A. S. buvo S. J., J. bei kitų asmenų, kurių jis nepažinojo, neprisimena. Pas A. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Muštynės įvyko lauke. Jis matė besimušančius S. J. ir A. L.. Neprisimena, kas be jų dar buvo lauke. T. S. vėliau atvyko. Gerai neįžiūrėjo, ar vyko konfliktas tarp A. S. ir T. S.. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau, tvirtina teismo posėdžio metu pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, prašo teismo jais remtis.
7.1. Liudytojas Š. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d., vakare, jis buvo pas S. J. namuose, (duomenys neskelbtini). Į namus automobiliu atvažiavo A. S., jo žmona (jos duomenų nežino), ir automobilį vairavo vyriškis, kiek jam žinoma, A. L., tačiau jis šio nepažįsta. Atvykęs A. S., pakvietė juos pas save į namus. Jis, S. J. ir S. J. draugė J. (jos pavardės nežino) įlipo į automobilį ir visi nuvyko pas A. S. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. Jiems atvykus pas A. S., namuose jau vyko išgertuvės. Prisimena, kad A. S. namuose buvo D. D., o kitų, kas ten buvo, jis nepažįsta. Jie visi gėrė sidrą namo viduje, kambaryje. Jiems visiems būnant viduje, kambaryje, ten kur šventė, į kambarį įėjo T. S., jam iš šio išvaizdos nepasirodė, kad šis buvo išgėręs. T. S. su visais pasisveikino ir pasiūlė eiti A. S. pasikalbėti į kiemą, jis nežino dėl ko. T. S., įėjęs, tikrai netempė A. S. į kiemą, šis paprašė A. S., kad išeitų į kiemą ir jie abu išėjo. Po to, į kiemą išėjo S. J., paskui išėjo A. L.. Jis išėjo į lauką tada, kai A. S. žmona ir J. pradėjo šaukti, kad lauke vyksta muštynės. Išėjęs į kiemą, pamatė, kad A. S. su T. S. vartosi, grumiasi ant žemės, kad T. S. ar A. S. būtų sudavęs vienas kitam smūgių, jis nematė. S. J. bandė išskirti A. S. ir T. S., tačiau šiam bandant juos išskirti, A. L. sudavė S. J. iš kumščio į galvos sritį, jis tada A. L. ir S. J. išskyrė. S. J. A. L. jokių smūgių nesudavė, S. J. tik paklausė A. L. – „už ką?“. Jis nematė, kad A. L. būtų sudavęs smūgių T. S., S. J. irgi nesudavė jokių smūgių T. S., pastarasis kaip tik bandė išskirti A. S. ir T. S.. Jis (Š. Ž.), išskyręs S. J. ir A. L., nuėjo į namo vidų, tuo momentu pasibaigė grumtynės, visi pradėjo normaliai kalbėtis. Kai jis pats buvo kieme, nematė kieme D. D.. Viskas įvyko labai greitai, jis nematė, kad D. D. būtų sudavęs smūgių T. S.. Kad T. S. grumtynių metu būtų nugriuvęs ant dviračių, jis to taip pat nematė. Dėl ko susigrūmė T. S. ir A. S., jis nežino. Kad D. D. ir S. J. būtų spardę kojomis ar sudavę smūgių T. S., taip tikrai nebuvo. Jis tik matė, kad T. S. grūmėsi su A. S., tačiau jis jų visų grumtynių nematė – kai išėjo į kiemą, grumtynės ėjo į pabaigą, o kas vyko grumtynių pradžioje, jis nežino. Parėjus į namo vidų, kai visos grumtynės buvo baigtos, T. S. buvo išėjęs, tuomet būnant namo viduje, A. L. pradėjo šaukti dėl kažko ant J., tada jis sudrausmino A. L., kad šis nešauktų. Tada A. L. pradėjo pulti ant jo ir trenkė jam telefonu į ausį, bet jis dėl to pretenzijų jokių neturi. Taip pat A. L. sudavė ir S. J. dėl to, kad gynė J.. Tada jie visi išėjo į gatvę, ėjo link namų, buvo tamsu ir tada juos pradėjo vytis A. L., A. S. ir D. D., ir jis tada iškvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie išvežė į policijos komisariatą A. S., D. D. ir A. L., dėl to, kad šie, jiems einant namo, pasiviję mušė S. J.. Dėl ko šie jį mušė, jis nežino (1 t., b. l. 64–65). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytojui Š. Ž. uždavus klausimą: Kokie asmenys konfliktavo 2020 m. rugpjūčio 20 d. (past. turėtų būti – 2020 m. rugpjūčio 22 d.) A. S. namuose?, Š. Ž. atsakė: vyko konfliktas tarp A. S. ir T. S.. Uždavus klausimą: Ar matėte A. S. ir T. S. konfliktą, kas kokius smūgius kam sudavė?, Š. Ž. atsakė: jie abu vartėsi ant žemės, mušėsi, kas kiek ir kokių smūgių kam sudavė, jis nematė, matė, kad tik abu grūmėsi ant žemės, bet jis į juos nekreipė dėmesio, buvo sutelkęs dėmesį į S. J. ir A. L., nes tarp jų vyko konfliktas, jis padėjo S. J., išskyrė su A. L.. Uždavus klausimą: sakykite, ar jūs padėjote T. S. atsikelti nuo žemės?, Š. Ž. atsakė: ne, tikrai nepadėjo, T. S. meluoja. Uždavus klausimą: ar jūs kišotės į T. S. ir A. S. konfliktą?, Š. Ž. atsakė: ne, nesikišo, jis tik išskyrė S. J. su A. L., nes jie irgi konfliktavo. Uždavus klausimą: ar konflikto metu D. D. ir S. J. sudavė smūgių T. S.?, Š. Ž. atsakė: ne, nesudavė, jokių smūgių nei S. J., nei D. D., kiek matė konfliktavo A. S. su T. S., kad kiti būtų kišęsi į jų konfliktą, jis nematė. Uždavus klausimą: ar S. J. spardė T. S.? ar metė dviratį į gulintį T. S.?, Š. Ž. atsakė: ne, taip tikrai nebuvo, jis net neatsimena, kad ten būtų buvę kokie dviračiai (3 t., b. l. 53–56).
8. Liudytoja J. M. teisme parodė, kad žino, kad į teismą yra pakviesta liudyti dėl muštynių, kurios galėjo vykti 2021 m. arba 2020 m., žiemą. Muštynės įvyko (duomenys neskelbtini), tačiau nežino pas ką, nes ten buvusių asmenų nepažįsta. Ji važiavo su savo draugu S. J. ir Š. Ž.. Juos vežė draugas iš (duomenys neskelbtini), kurio vardo ar pavardės nežino. Nuvyko vakare. Neprisimena, kokie buvo asmenys jiems nuvykus. Vyko kivirčas. Kažkoks vaikinas, kurio nepažįsta, trenkė S. J.. Įvykį matė Š. Ž.. Abu jie apsirutoliojo ir viskas, jie išvyko į namus. Konflikto tarp kitų asmenų nematė. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 70–73), liudytoja J. M. juos patvirtino, nurodė, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą ir teismas gali remtis jos parodymais. Tuo metu, kai ėjo į kiemą parūkyti, matė kieme stovintį automobilį. Kadangi iš aplinkinių niekas tokiu automobiliu nevažinėjo, mano, kad T. S. tuo automobiliu ir išvažiavo. Ji nematė, kaip T. S. atvyko, tačiau matė kaip išvyko – jį matė sėdintį už vairo. Kaip atvyko T. S., ji nematė, jį pamatė koridoriuje, kai jis įėjo pasikviesti A.. Negali pasakyti, ar tuo metu ant T. S. veido ar kūno buvo sužalojimų. Ji matė, kaip T. S. su A. S. grūmėsi kieme, tačiau nematė, kas kam į kurias kūno vietas sudavė. Jie vienas kitą stumdė. Šalia jų nestovėjo ir nežiūrėjo, kaip jie mušasi. Nematė, ar A. S. su T. S. buvo nugriuvę ant žemės. Tuo metu, kai su T. S. susitiko ligoninėje, šis pasakė, kad rašys pareiškimą, tačiau nežino, kodėl jis taip pasakė. Gal galvojo, kad S. jį sumušė. Grumtynės vyko kieme prie įėjimo į namus, o gal prie kelio. Nežino, ar T. S. bėgo kraujas jam išvažiuojant iš A. S. namų. Ligoninėje jis sėdėjo vežimėlyje ir jam bėgo kraujas.
8.1. Liudytoja J. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d., vakare, tikslaus laiko nežino, pas ją į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), automobiliu atvyko A. S., automobilyje dar buvo A. L., kuris sėdėjo vairuotojo pusėje, ir A. S. žmona A.. A. S. pasiūlė jiems važiuoti pas jį į namus, į svečius. Ji, jos sugyventinis S. J. ir Š. Ž. įlipo į automobilį ir visi tuo pačiu automobiliu nuvyko pas A. S. į namus, (duomenys neskelbtini), tačiau gatvės ji nežino, buvo pirmą kartą pas A. S. namuose. Pas jį namuose jau vyko išgertuvės, buvo ir kitų žmonių, sumaištis. Prisimena, kad buvo D. D., o kitus žmones ji matė pirmą kartą gyvenime, jų nepažįsta, todėl jų vardų negali nurodyti. Visi šventė namo viduje, kambaryje, vartojo alkoholinius gėrimus. Ji pati atsigėrė vieną sidro stiklinę, o kiti gėrė ir alų, ir sidrą, A. S. žmona A. irgi vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems bebūnant visiems, į namo koridorių įėjo T. S., ji jį pirmą kartą matė, tik ikiteisminio tyrimo metu sužinojo jo vardą ir pavardę. T. S. pašaukė A. S., kad ateitų pas jį pasikalbėti. Matė, kad T. S. buvo išgėręs. T. S. tikrai netempė A. S. į lauką, jie abu išėjo į kiemą. Po kokių 5 minučių ji, A. L., S. J., Š. Ž. ėjo į kiemą parūkyti. Jie, būdami kieme, pastebėjo, kad T. S. su A. S. grūmėsi, tada S. J. sugalvojo nueiti išskirti T. S. ir A. S. ir jam einant link jų, kad juos išskirtų, dar nepriėjus besigrumiančių T. S. ir A. S., A. L. sudavė S. J. į galvos sritį ir jie abu parkrito ant žemės ir pradėjo vienas kitą mušti. Ji tada pradėjo sakyti Š. Ž., kad eitų gelbėti S. J., tada Š. Ž. nuėjo ir išskyrė besimušančius S. J. ir A. L.. Ji pati tuo momentu buvo susikoncentravusi į savo sugyventinį S. J. ir nestebėjo, kaip grumiasi T. S. su A. S.. Ji pati nematė, kad kažkas būtų kišęsis į grumtynes tarp T. S. ir A. S.. Gali pasakyti, kad S. J. tikrai niekur nesudavė T. S., nes jis pats buvo sumuštas A. L., jis tik norėjo išskirti besimušančius T. S. ir A. S., tačiau jam nespėjus to padaryti, pats gavo nuo A. L.. Ar D. D., kišosi į A. S. ir T. S. grumtynes, ji tikrai nematė, matė tik, kad jis buvo kieme, berods, rūkė. Ji pati tikrai nematė, kad kažkas būtų spardęs T. S. ar stipriai jį mušęs, ji nelindo ne į savo reikalus. Pasibaigus grumtynėms, T. S. išvažiavo automobiliu, kuriuo buvo atvykęs, o jie visi sugrįžo į vidų, susirinko savo daiktus ir pasakė, kad išeina lauk. Ji, sugyventinis S. J. ir Š. Ž. visi ėjo gatve, link namų ir juos pradėjo vytis A. S., A. L. ir D. D., jie juos vijosi tikriausiai, kad sumušti S. J., nes pačioje šventės pradžioje A. L. jau dėl kažko kabinėjosi prie S. J.. Kai jie juos pradėjo vytis, jie visi išsilakstė į skirtingas puses, ji pati skambino bendruoju pagalbos numeriu, kiek žino, Š. Ž. irgi skambino bendruoju pagalbos numeriu, paskui pas ją atėjo S. J. visas sumuštas, kruvinas, jį sumušė A. S., D. D. ir A. L.. Atvykus policijos pareigūnams, jie visi buvo išsiskirstę, jie tada su policijos pareigūnais važiavo jų ieškoti, surado D. D. centre, A. S. – namuose surado ir A. L., ir išsivežė į policijos komisariatą. Atvykusi greitoji išsivežė į ligoninę S. J., ji jį lydėjo, nes jis buvo sumuštas. Ji ligoninėje matė, kad yra T. S., šis grasino S. J., kad rašys pareiškimą (1 t., b. l. 70–73).
9. Liudytojas G. Č. teisme parodė, kad įvykio datos neprisimena, galėjo būti 2021 m., per (duomenys neskelbtini) šventę, jis nuo ryto buvo pas A. S.. Vakaro metu, kai dar buvo nelabai tamsu, tarp A. ir T. įvyko įvykis A. kieme. Praėjo ilgas laiko tarpas, todėl jis nieko nebeprisimena, prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pas A. S. be jo ir pačio A. S. dar buvo A. L., D. ir dar kažkas, kurio vardo nežino. Pas A. buvo vartojamas alkoholis. Neprisimena, kada pas A. atvyko T.. Jis atvyko, kuomet dar buvo šviesu. T. atvyko išsiaiškinti dėl savo sūnaus. Pagarsinus liudytojo G. Č. parodymus, duotus 2020 m. lapkričio 18 d. (1 t., b. l. 76–79), liudytojas juos patvirtino. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas G. Č. paaiškino, kad konflikto tarp A. S. ir T. S. jis nematė, nes tarp jų nebuvo jokio konflikto. Niekas T. nemušė. Kai atvažiavo T., A. su juo buvo kambaryje. Kaip atvyko T. S., jis pamatė per langą. Kai jis išėjo į kiemą, jis matė tik dalį konflikto, tai yra, konflikto pradžią. A. S. su T. S. nebuvo nugriuvę ant grindinio. Jiems susistumdžius kieme buvo jis, A., A. ir T.. Daugiau kieme nieko nebuvo. Jis matė, kad T. S. nuvirto ant kieme, prie šulinio, stovėjusių dviračių. T. nukritus, dviračiai taip pat nuvirto ant žemės. Nežino, ar T. S. buvo nugriuvęs daugiau kartų. Per langą jis matė, kaip T. S., būdamas girtas, sėdo į automobilį, stovėjusį prie tvoros, jau įvažiavus į kiemą, į vairuotojo vietą, ir išvažiavo. T. S. rūbų neišsipurvino, jo rūbai nebuvo suplėšyti. T. atsistojus nebuvo matyti ant jo kūno sužalojimų. Neprisimena, ar kiti asmenys, buvę pas A., mušėsi. Kieme buvo dviračių, tačiau nežino, kiek jų ten buvo. Buvo ir vaikiškų, ir suaugusiųjų dviračių. Konflikto metu D. D., A. L. galbūt buvo viduje. Jis nematė, ką šie veikė įvykio metu.
9.1. Liudytojas G. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, jis, A. S., jo žmona A., vyko į namus pas J. S., adreso nežino, jis gyvena (duomenys neskelbtini), aiškintis, dėl to, kad A. S. žmoną A. A. S. išvadino necenzūriniais žodžiais. Jiems nuvykus, nuėjo į pirties vidų, kurioje buvo A. S., buvo ir kitų jam nepažįstamų asmenų. A. S. buvo labai girtas. Konflikto metu A. S. A. S. sudavė per galvą, nes A. S. buvo labai „mandras“, pats su pečiu kliudė A. S., taip viskas ir pasibaigė. Po to, jis, A. ir A., važiavo visi trys atgal pas A. S. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko pas jį atvyko A. L. ir D. D., po to dar buvo kažkoks vyriškis su savo panele, tačiau jis jų nepažįsta, gal dar kažkas buvo namuose pas A. S., tačiau jis neprisimena. Jis su A. S. žmona A. buvo kambaryje su vaikais, žiūrėjo televizorių, jis pats alkoholio su A. nevartojo, prižiūrėjo vaikus. O kitame kambaryje buvo A. S., A. L., D. D. ir kiti asmenys, kurių nepažįsta, jie vartojo alkoholį. Jiems būnant su A. kambaryje, išgirdo, kad į kiemą atvažiavo automobilis. Jie išėjo pasižiūrėti, kas vyksta. T. S. buvo atvažiavęs, jis nepasibeldęs užėjo į namo vidų, buvo labai girtas ir iš karto priėjęs prie A. S. suėmė jam už megztinio, pradėjo sakyti, kas čia buvo su jo sūnumi A. S. ir išsitempė jį suėmęs už megztinio į lauką. T. S. jokių smūgių A. S. niekur nesudavė, tik suėmęs jį už megztinio išsitempė į lauką. Jis su A. tuo momentu išėjo į lauką pasižiūrėti kas bus, girdėjo, kaip T. S. kalbėjosi su A. S., A. S. jam sakė, ateik ryte, kai išsiblaivysi, tada pasikalbėsim. Tada T. S. paėmė A. S. už megztinio, sakė ne, kalbėsis dabar, o A. S. su ranka jį pastūmė nuo savęs pasakęs: „manęs tu čia netampyk“ ir T. S. neišlaikęs pusiausvyros nukrito ant šalia buvusių dviračių. Tada T. S. atsistojo ir sakė „ką tu sūnų prilupai“ ir įlipo į automobilį, kuriuo atvažiavo ir tuo metu jis su A. nuėjo į namo vidų, kas vyko toliau jis nebematė. Kad T. S. su A. S. būtų mušęsi, jis nematė, nebuvo tarp jų jokių muštynių, į jų konfliktą niekas daugiau nesikišo. A. L., D. D. ir kiti buvę jam nepažįstami asmenys nemušė T. S. tikrai, T. S. buvo labai girtas, sunkiai pastovėjo ant kojų (1 t., b. l. 76–79).
10. Liudytojas A. L. teisme parodė, kad maždaug prieš metus–pusantrų, buvo (duomenys neskelbtini) šventė, vakaro metu, kadangi pradėjo lyti, jis užėjo į svečius pas pažįstamą A. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Namuose be jo dar buvo 3 ar 4 asmenys – A. S., jo sugyventinė, o kas daugiau buvo neprisimena, nes ten labai daug žmonių keitėsi. Ten būnant, išgirdo labai garsiai beldžiant į duris. Atbėgo A. S. sugyventinė, kuri pasakė, kad A. eitų pažiūrėti, kas braunasi pro duris. A. išėjo pažiūrėti. Tuo metu ir jis pakilo eiti į namus. Jokių muštynių nematė. Girdėjo, kad kieme A. buvo su kažkokiu žmogumi, kurio A. gražiuoju prašė išeiti iš kiemo. Jiems pradėjus konfliktuoti, jis išėjo į namus. Buvo tamsus paros metas, tai nematė, koks ten žmogus buvo. Girdėjo, kaip jį vadino vardu, taip pat suprato ir iš balso, kad tai – T. S.. Jokių muštynių jis nematė. Gali būti, kad ne viską matė, nes kaip tik tuo metu ėjo į namus. Prašo remtis jo pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
10.1. Liudytoju A. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog prisimena, kad per vykusią (duomenys neskelbtini) šventę buvo užėjęs pas A. S. į namus. Uždavus klausimą: kokie asmenys 2020 m. rugpjūčio 22 d. buvo kartu pas A. S. namuose?, A. L. atsakė: negali pasakyti, nelabai jis juos pažinojo, bet buvo A. sugyventinė, jo vaikai ir du ar trys vyriškiai su panele, jų vardų, pavardžių nežino, jam buvo neaktualu. Uždavus klausimą: ar pažįstate T. S.?, A. L. atsakė: girdėtas, teko jam su juo bendrauti, jis nėra jo draugas, bet žino, kaip jis atrodo. Uždavus klausimą: prisimenate, kad kilo konfliktas tarp A. S. ir T. S.?, A. L. atsakė: kadangi lijo lietus, jis pro šalį užėjo pas A. S. į namus, jis buvo su A. namuose, kažkas lyg ir barškino į duris, jis nematė kas, jis buvo išgėręs, jam buvo neaktualu. Jis nematė jokio kilusio konflikto tarp A. S. ir T. S.. Uždavus klausimą: kodėl kiti buvę asmenys įvardija, kad konflikto metu jūs buvote?, A. L. atsakė: negali pasakyti, jis buvo išgėręs, čia jau praėjo daug laiko. Uždavus klausimą: ar jūs atitraukėte S. J. nuo T. S.?, A. L. atsakė: negali pasakyti, nes, kai konfliktas prasidėjo, jis išėjo namo. Jis nežino, kas buvo pas A. į namus atėję, matė tik šešėlius, jis tik žino tiek, kad A. prašė kažkokio žmogaus, kad eitų namo iš jo kiemo, o kas tas žmogus buvo jis nežino. Uždavus klausimą: ar tarp jūsų ir S. J. kilo konfliktas?, A. L. atsakė: ne, nebuvo tarp jų jokio konflikto. Jis jų nei vieno, kas buvo pas A. S. namuose, nepažinojo, jam ta kompanija nepatiko, gal žodžiais ir sukonfliktavo su kažkuo, negali pasakyti, buvo išgėręs ir čia seniai buvo. Jis greitai išėjo, užėjo tik parūkyti, gal buvo 40 minučių. Gali pasakyti, kad kažkas barškino į duris, A. sugyventinė pakvietė A., kad eitų pažiūrėti į kiemą kas barškina ir A. išėjo pažiūrėti į kiemą, kiti viduje buvę asmenys vienas paskui kitą ėjo į kiemą parūkyti, jis irgi jau ruošėsi išeiti iš A., nes, kaip ir sakė, jam ta kompanija nepatiko, išeidamas girdėjo, kad A. to žmogaus prašė, kad išeitų iš jo kiemo, buvo tamsu, lijo lietus, jis nieko nematė, kas buvo tas žmogus. Kad kažkas būtų mušęsis, jis nieko nematė. Jis daugiau nieko nežino (3 t., b. l. 65–67).
11. Liudytoja A. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. pas juos į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), apie 1.00 val., buvo atėję svečiai G. Č., D. D., S. J. su savo drauge, kurios vardo ir pavardės nežino, dar berods buvo A. L.. Jie visi gėrė kambaryje sidrą, o ji pati negėrė, buvo kitame kambaryje. Dar buvo atėjęs G. Č., kuris su jais taip pat negėrė, jie abu žiūrėjo filmą. Dar namuose buvo dukra K. V. ((duomenys neskelbtini) metų), A. V. ((duomenys neskelbtini) metai), A. S. ((duomenys neskelbtini) metai) ir D. S. ((duomenys neskelbtini) metai), tačiau vaikai tokiu laiku jau miegojo. Ji pamatė pro langą, kaip į jų kiemą įvažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“ ir, kad T. S. išlipęs iš automobilio iš karto įlėkė į namus. Įbėgęs į namus T. S. iš karto puolė ant jos vyro A. S., pačiupo jį už džemperio ir pradėjo temptis į kiemą. A. dar jam sakė: „palauk rytojaus, išsiblaivysi ir pašnekėsim ryte“, o T. S. pasakė: „šnekėsim dabar“. Ji dar bandė raminti žodžiais T., tačiau jis nieko nesiklausė ir išsitempė A., suėmęs už džemperio, į kiemą. Tuomet A. S. atstūmė T. nuo savęs ir T. nukrito ant kieme buvusių dviračių. Tada T. atsistojo ir vėl puolė prie A., tada A. sakė raminkis ir vėl T. atstūmė nuo savęs, ir T. vėl griuvo ant kieme buvusių dviračių. Tada T. vėl atsistojo, kažką bandė aiškintis su A., o jai G. Č. pasakė, nusiramink, viskas bus gerai, ir ji su G. nuėjo į kambarį, pasiėmė cigaretę ir vėl išėjo. Išėjus į kiemą dar matė, kad A. bandė su T. šnekėtis, vis puldinėjo ant jos vyro A., tačiau ar jos vyrui kažkur sudavė, ji nematė, matė tik, kad buvo suėmęs už džemperio, girdėjo, kaip T. pasakė jos vyrui A. „o dabar A., tai tau bus“ ir T. būdamas girtas įlipo į automobilį ir išvažiavo. Visi viską matė, nes visi buvo išėję į kiemą, tačiau buvo kieme tamsu, nes lemputė, kuri yra kieme, buvo perdegusi. Kad kiti butų kišęsi į konfliktą, ji nematė, negali pasakyti, nematė ar kažkas mušė T. S., bet nemano, nes būtų girdėjusi kažkokius garsus, jeigu būtų mušėsi, tikrai būtų girdėjusi. Matė, tik, kad T. ne kartą virto ant kieme buvusių dviračių ir taip galėjo susižaloti. Tačiau specialiai T. S. niekas tikrai nemušė, jis tik apsistumdė su jos vyru A.. Ji pati norėjo iškviesti policijos pareigūnus T. S., tačiau jos vyras A. sakė, nerašyk pareiškimo, nes T. jo draugas. Gali pasakyti, kad jų vaikai įvykusio konflikto nematė, nes jie buvo namo viduje, miegojo. Visas konfliktas prasidėjo dėl to, nes T. S. sūnus A. S. ją įžeidinėjo, išvadino necenzūriniais žodžiais, ji pasakė savo vyrui ir tada jos vyras bandė kalbėtis su A. S., tačiau A. jį pastūmė, tada jos vyras A. sudavė į pakaušį ir tuomet A. pargriuvo ir susižalojo nosį, dėl ko yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 58–61).
12. Specialistė K. Š. teisme parodė, kad į bylą yra pateikusi specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią tvirtina. Nukentėjusiajam T. S. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, kairio peties sąnario srityje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, krūtinės ląstoje abipus, nugaros dešinėje; odos nubrozdinimai dešinio žando srityje, viršutinės lūpos raudonio kairėje, kakle, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešiniame dilbyje, juosmens dešinėje; muštinė žaizdelė dešinio žando gleivinėje; muštinė žaizda kairės alkūnės srityje. Pagal sužalojimų vaizdą sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku 2020 m. rugpjūčio 22 d. Sužalojimai poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, kairio peties sąnario srityje, kairiame žaste, krūtinės ląstoje abipus, odos nubrozdinimas juosmens dešinėje, muštinė žaizdelė dešinio žando gleivinėje buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Odos nubrozdinimai dešinio žando srityje, viršutinės lūpos raudonio kairėje, kakle, dešiniame dilbyje buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, nugaros dešinėje, odos nubrozdinimas dešinės alkūnės sąnario srityje, muštinė žaizda kairės alkūnės srityje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiais. T. S. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 13 trauminių poveikių metu. T. S. nustatyti sužalojimai tiek apskritai, tiek ir kiekvieną vertinant atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant šiuos sužalojimus atskirai yra teorinė galimybė, kad sužalojimai galėjo kilti nukentėjusiajam krentant ant dviračių. Pati visuma sužalojimų vienkartiniam griuvimui nėra būdinga. Sužalojimai nebūdingi vieną kartą nugriuvus ant dviračių ar kažkokių kitų panašių daiktų, nes yra skirtingi sužalojimų paviršiai. Jeigu būtų klausiama „Ar tai yra būdinga keletui kritimų ant dviračio?“, tada reikėtų modeliuoti patį griuvimą – kaip, kuria puse griūnama, tačiau teorinė galimybė kaip ir būtų. Vieno kritimo metu gali būti padaromi ir keli sužalojimai. Į klausimą – „Ar T. S. kurie nors iš nustatytų sužalojimų negalėtų susidaryti nukentėjusiajam griūvant ant dviračių?“, reikia atsižvelgti į dviračio detales. Tarkim, jeigu dviratyje nebuvo kažkokių aštresnių briauną turinčių daiktų arba siaurų briaunų, tada atmestų išvadoje išvardytus sužalojimus, kuriuos vardijo padarytus kietais bukais daiktais – odos nubrozdinimai dešinio žando srityje, viršutinės lūpos raudonio kairėje, kakle, dešiniame dilbyje. Tačiau vėlgi reikėtų žiūrėti, koks tas dviratis, ar turėjo tam tikras dalis. Klausimas „Kaip krito?“ būtų situacinis. Pagal lokalizacijas – kaklas, gleivinė žando srityje, galėjo būti ir ribotas paviršius arba dviratis. Vertinant atskirai, jeigu būtų krista ant aštrios briauną turinčios detalės, tai tada tokia galimybė būtų neatmetama, nes jie yra siauroki, kaip įbrėžimai. Jeigu tas dviratis ar kažkoks kitas daiktas turėjo siauresnę briauną, galima būti modeliuoti ir griuviminei traumai. Nukentėjusiajam T. S. nustatyti sužalojimai galėjo kilti suduodant jam smūgius rankomis ir kojomis, nes rankos ir kojos pagal žalojančių daiktų priklausomybę skaitosi kaip kieti, buki daiktai. Jeigu rankų pirštai ar kažkas turima rankose – tai gali būti kaip ir kieti, buki, ribotą paviršių turintys daiktai. Būna, kad prie šitų daiktų priskiriame nagus, pirštus. Sužalojimai – poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, kairio peties sąnario srityje, kairiame žaste, krūtinės ląstoje abipus, odos nubrozdinimas juosmens dešinėje, muštinė žaizdelė dešinio žando gleivinėje, galėjo būti padaryti tiek atsitrenkiant į kietą buką daiktą, tiek suduodant smūgius. Čia kiekvieną sužalojimą vertina atskirai. Poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, nugaros dešinėje, odos nubrozdinimas dešinės alkūnės sąnario srityje, muštinė žaizda kairės alkūnės srityje galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant, tarkim griūvant ar pastūmus į kitą buką daiktą arba paviršių. Kalbėdama apie paviršių turiu omenyje plokštumą, tai yra, kas išeina už sužalojimo ribos. Sužalojimai, kurie padaryti kontaktuojant su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tai arba tiesioginiai trauminiai poveikiai su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, arba modeliuojant situaciją – atsitrenkimą. Tačiau tada reikia konkrečių aplinkybių į kietą buką daiktą, turintį ribotą paviršių. Tiesioginės traumos metu nukentėjusiajam T. S. padaryti sužalojimai kietais bukais daiktais atitiktų rankos ir kojos smūgį. Nugara krentant ant dviračių gali sužalojimai būti padaryti nugariniame kūno paviršiuje arba šoniniuose – krūtinės ląstos, rankose. Vertinant sužalojimus atskirai, tada jie kaip ir galėtų, tačiau sužalojimai, esantys priekiniame paviršiuje, nebūdingi krentant ant dviračių nugara. Griuvimine trauma teismo ekspertizėje laikoma atsitrenkimas į kietą paviršių. Pagal lokalizaciją, išsidėstymą galėjo būti padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, nugaros dešinėje, odos nubrozdinimas dešinės alkūnės sąnario srityje, muštinė žaizda kairės alkūnės srityje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti paviršiumi į plokštumą arba su kažkokiu daiktu. Visi kiti padaryti sužalojimai vertinant atskirai – atsitrenkimas į kažkokį ribotą paviršių turintį daiktą. Sunku atsakyti į klausimą „Ar skirtųsi sužalojimai griūnant be išorinės jėgos poveikio, ar griūnant savaime?“. Labai daug kas priklauso nuo pastūmimo jėgos. Esant situacijai, kuomet metus dviratį ir jam atsitrenkus į alkūnę, yra teorinė galimybė padaryti daugiau kūno sužalojimų. Tačiau reikia žinoti, kur lietė kitas sritis. Vieno trauminio poveikio metu platesniu daiktu galima sužaloti daugiau kūno vietų, tačiau reikia modeliuoti, kur kitos dviračio dalys trenkėsi, ar jos buvo aštrios. Ar dviračio, mesto ant nukentėjusiojo, detalės galėjo nukentėjusiajam padaryti veido sužalojimus? Šiuo atveju reikia žiūrėti, ar nuketėjusysis dengėsi veidą ranka ar nesidengė.
13. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. T. S., pageidaudamas pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. 23.30 val., (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu, jį sumušė neblaivūs, iš matymo pažįstami A. S., D. D. ir S. J., suduodami rankomis ir spirdami kojomis ne mažiau 30 kartų į įvairias kūno vietas, taip sukeldami jam fizinį skausmą. Apklaustas liudytoju pareiškimo pateikimo metu T. S. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. būnant (duomenys neskelbtini), kur vyko šventė, į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), jis gavo dukters A. S. SMS žinutę, kurioje ji parašė, kad jo pažįstamas A. S. sumušė jo nepilnametį sūnų A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Galimai sulaužyta nosis. SMS žinutę yra ištrynęs. Kadangi A. S. jis gerai pažinojo, todėl nuvyko pas jį į namus išsiaiškinti, ką tokio padarė jo sūnus, kad šis jį sumušė. Nuvykęs pas A. S. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), rado A. S. namuose, kur jis su kitais iš matymo pažįstamais vartojo alkoholinius gėrimus. Jis paprašė A. išeiti į kiemą pasikalbėti. Jis su A. išėjo į kiemą, kur jis paklausė, kas nutiko tarp šio ir jo sūnaus A. S. ir dėl ko šis sumušė A.. Tuo metu į kiemą išėjo ir D. D., ir S. J., kurie priėjo prie jų. A. S. jam paaiškino, kad jo sūnus įžeidė jo šeimą, t. y. jo žmoną. Jam paklausus, kokiu būdu jo sūnus įžeidė jo žmoną, A. S. konkrečiai nieko negalėjo paaiškinti ir jam nusisukus jis pajuto smūgį į kairę veido pusę, dėl ko jis nugriuvo ant žemės. Kas tuo metu jam sudavė jis nepastebėjo, bet mano, jog tai buvo arba A. S. arba D. D., nes abu jie stovėjo jam iš kairės pusės. Jam atsistojus ir paklausus, kas yra ir kodėl jis yra mušamas, A. S. sudavė jam ranka vieną kartą į kairį petį, o jam nusisukus nuo A. S., šis suėmė jam kaire ranka už marškinėlių ir sudavė dešine ranka ne mažiau 10 kartų į dešinį šoną. Jis traukdamasis nuo A. S. užkliuvo už dviračio ir pargriuvo ant žemės. Tada jį minėti asmenys pradėjo spardyti kojomis, spirdami apie 20 kartų į įvairias kūno vietas. Gulint ant žemės A. S. buvo jam iš kairės, o S. J. buvo iš dešinės. Ir iš kairės ir iš dešinės juto spyrius į įvairias kūno vietas. Mano, kad D. D. taip pat jį spardė, nes vienu metu buvo pajutęs tris smūgius iškart. Kas konkrečiai kiek kartų jam spyrė jis nepamena. Tuo metu jis dengėsi galvą rankomis. Baigus minėtiems asmenims jį spardyti jis pamatė, kaip S. J. pakėlė nuo žemės dviratį, už kurio jis buvo užkliuvęs ir jį metė į jį. Taip minėti asmenys jam sukėlė fizinį skausmą. Įvykį matė pas A. S. buvę iš matymo pažįstamas Š., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas vyriškis, kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus namo numerio nežino. D. D. gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus namo numerio neprisimena, o S. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl jo nepilnamečio sūnaus A. S. sumušimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2020 m. rugpjūčio 23 d. jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam buvo nustatyta diagnozė – alkūnės žaizda, krūtinės ląstos sumušimas (1 t., b. l. 7–10, 14).
14. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – VPK) Šiaulių miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo T. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 1.14 val., dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ kartu su Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) patrule S. K., iš Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas nurodymas vykti, adresu: (duomenys neskelbtini), kur prie daugiabučio, lauke, policijos pareigūnų laukia nukentėjęs asmuo. Apie 1.34 val., atvykus nurodytu adresu, pasitiko akivaizdžiai neblaivus T. S., kuris nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 00.30 val., nuėjo pas savo draugą A. S., gyv. (duomenys neskelbtini), kur norėjo pasiaiškinti įvykio aplinkybės dėl neva sumušto savo sūnaus (sūnų galimai sumušė A. S.). T. S. paaiškino, kad tarp jo ir A. S. kilo žodinis konfliktas, tačiau pastarasis į fizinį smurtą neperaugo. Į konfliktą įsitraukė A. S. draugas, kurį T. S. pažinojo tik iš matymo. Minėtas trečiasis asmuo sumušė pranešėją, suduodamas nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. Vėliau konfliktas nurimo, visi dalyviai išsiskirstė, o T. S. į (duomenys neskelbtini) parvežė jo draugas. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) nukentėjęs nusprendė išsikviesti policijos pareigūnus, kurių laukė prie savo namų. Aplinkybių aiškinimosi metu pilietis nerišliai dėstė aplinkybes, nepaaiškino, kur šiuo metu yra jo sūnus, negalėjo atsakyti į kitus užduodamus klausimus. Ant nukentėjusiojo kūno matėsi išoriniai sužalojimai, buvo sužalota kairė alkūnė, jis pats skundėsi šono ir žandikaulio skausmais, todėl buvo iškviestas GMP ekipažas, kuris pristatė nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių detalesnei apžiūrai. 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 2.18 val. Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas papildomas pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog T. S., laukdamas gydymo įstaigos priėmimo skyriuje, pamatė asmenį, kuris jį sumušė. Konflikto nebuvo. Į įvykį reagavo „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnų ekipažas, kurie nustatė galimo įtariamojo asmenybę – S. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam buvo nustatytas 1,72 prom. neblaivumo laipsnis. Asmuo nesulaikytas, nepradėjus ikiteisminio tyrimo pagal nukentėjusiojo skundą. 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 4.28 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyriaus gautas Š. telefoninis pranešimas, kad 2.05 val. GMP ekipažas pristatė neblaivų (0,86 prom.) T. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl alkūnės žaizdos, krūtinės ląstos sumušimo. Sumuštas (duomenys neskelbtini). Išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 21–22).
15. Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra. Pasak T. S. įvykio vieta yra namo kiemo viduryje, šalia automobilio, jo kairėje, toje vietoje, kurioje stovi dviratis. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 23–29).
16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. S. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, kairio peties sąnario srityje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, krūtinės ląstoje abipus, nugaros dešinėje; odos nubrozdinimai dešinio žando srityje, viršutinės lūpos raudonio kairėje, kakle, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešiniame dilbyje, juosmens dešinėje, muštinė žaizdelė dešinio žando gleivinėje, muštinė žaizda kairės alkūnės srityje. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, kairio peties sąnario srityje, kairiame žaste, krūtinės ląstoje abipus, odos nubrozdinimas juosmens dešinėje, muštinė žaizdelė dešinio žando gleivinėje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Odos nubrozdinimai dešinio žando srityje, viršutinės lūpos raudonio kairėje, kakle, dešiniame dilbyje padaryti kontaktuojant su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, nugaros dešinėje, odos nubrozdinimas dešinės alkūnės sąnario srityje, muštinė žaizda kairės alkūnės srityje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 13 trauminių poveikių metu; nustatyti sužalojimai, tiek apskritai, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 49–50).
17. Specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, jog K. Š. paaiškino apie išvadoje nustatytus sužalojimus T. S., atsakydama į užduotus klausimus. Ar kiekvienas iš nustatytų sužalojimų T. S. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo kilti keletą kartų griūnant ant dviračių ir kokie sužalojimai? K. Š. atsakė: dviratis priklausomai, kuri jo dalis naudojama sužalojimo padarymui, pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę, gali būti priskiriamas, tiek kietiems, bukiems daiktams, tiek ir kietiems, bukiems ribotą paviršių turintiems daiktams. Neatmetama galimybė, kad T. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir klausimo nurodytomis aplinkybėmis, tačiau tai turėjo būti padaryta daugiau nei keletu trauminių poveikių. Ar kiekvienas iš nustatytų sužalojimų T. S. galėjo kilti suduodant ranka ne mažiau 10 kartų į dešinį šoną ir jam gulinčiam ant žemės spiriant ne mažiau 20 kartų į įvairias kūno vietas? K. Š. atsakė: rankos ir kojos pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriamos kietiems, bukiems daiktams. Rankų ir kojų nagai pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriami kietiems, bukiems ribotą paviršių turintiems daiktams, T. S. nustatyti sužalojimai, padaryti mažiausiai 13 trauminių poveikių metu (trauminių poveikių galėjo būti ir daugiau), neatmetama galimybė, kad T. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir klausimo nurodytomis aplinkybėmis. Ar kiekvienas iš nustatytų sužalojimų galėjo kilti tik suduodant smūgius ir spardant kojomis ar galėjo kilti ir griuvimo metu? K. Š. atsakė: poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, nugaros dešinėje, odos nubrozdinimas dešinės alkūnės sąnario srityje, muštinė žaizda kairės alkūnės srityje galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių kietais, bukais daiktais (pvz., rankomis, kojomis ir pan.), tiek ir atsitrenkiant į kietus, bukus daiktus arba griuvimo metu kontaktuojant su kitu paviršiumi. Poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, kairio peties sąnario srityje, kairiame žaste, krūtinės ląstoje abipus, odos nubrozdinimas juosmens dešinėje, muštinė žaizdelė dešinio žando gleivinėje galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių kietais, bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus, bukus daiktus ir nėra būdingi griuviminės traumos metu su kietu paviršiumi. Odos nubrozdinimai dešinio žando srityje, viršutinės lūpos raudonio kairėje, kakle, dešiniame dilbyje galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių kietais, bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus, bukus ribotą paviršių turinčius daiktus ir nėra būdingi griuviminės traumos metu kontaktui su kietu paviršiumi. Atsakant į pateiktus klausimus K. Š. buvo parodytos įvykio vietos apžiūros protokolo nuotraukos (1 t., b. l. 53–55).
18. Kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota BPC informacinėje sistemoje 2020 m. rugpjūčio 23 d. 00.34 val. užfiksuoto pranešimo garso įrašo apžiūra. Pokalbio trukmė 3 min. 3 s., garso įraše girdima: BPC operatorius: 112. T. S.: sveiki. BPC operatorius: sveiki. T. S.: norėčiau pagalbos „biškeli“. BPC operatorius: kokios? T. S.: šiaip sumuštas esu ir norėčiau „nu“ pagalbos. BPC operatorius: kas jus sumušė? T. S.: „nu“ iš tikrųjų net nepažįstu iš matymo gal žinau, bet nežinau iš tikrųjų, negaliu pasakyt. BPC operatorius: iš matymo pažįstamas vyras? T. S.: „nu“ taip vyras, bet aš negaliu pasakyti, kas jis „toksai“ iš tikrųjų. BPC operatorius: supratau, kur sumušė? prieš kiek laiko? T. S.: prieš pusę valandos, pas draugą kieme. BPC operatorius: o kokioje čia gatvėje buvo? (duomenys neskelbtini)? T. S.: „čionais“ būtų (duomenys neskelbtini). BPC operatorius: bet dabar jūs randatės (duomenys neskelbtini)? T. S.: „jo“, tai mane parvežė iki namų. BPC operatorius: tai (duomenys neskelbtini) ir kokia ten gatvė? T. S.: (duomenys neskelbtini), turėtų būti, man „rodos“, taip. BPC operatorius: palaukit (duomenys neskelbtini) ar ne? T. S.: taip. BPC operatorius: ir kokia gatvė sakėt? T. S.: (duomenys neskelbtini), galbūt. BPC operatorius: ten nuosavas namas ar kaip? T. S.: nuosavas namas, namo numerio tikrai tiksliai neatsimenu, bet, kad gatvė tai tikrai. BPC operatorius: (duomenys neskelbtini), supratau. Tai svečiuose ten buvot ar ne? T. S.: jo, aš buvau pas draugą „tenais“, jie „tenais“ šventė (duomenys neskelbtini), bet ir viens užsipuolė ant manęs. BPC operatorė: tai šiuo metu randatės (duomenys neskelbtini) gatvėje, namuose, kur jūs čia? T. S.: „jo“, „nu“ prie namo, prie namų. BPC operatorius: o tai kur lauksite, jūs namuose? T. S.: jo, aš galiu laukti „čionais“. BPC operatorius: medikų pagalba reikalinga? T. S.: „nu“ šiaip žandikaulis sudaužytas, čia „biški“ ranką, medikų ne, nereik. BPC operatorius: skauda žandikaulį ar ne? T. S.: žandikaulį, ranką, čia šoną sudaužė, žodžiu dviratį metė ant galvos ir panašiai. BPC operatorius: dviratį sulaužė? T. S.: tai aš nežinau, ar dviratis sulūžo, aš nežinau. BPC operatorius: aišku, tai dviratis ten jūsų buvo, liko ten? T. S.: ne, ne dviratis buvo kieme ir metė į mane. BPC operatorius: į jus metė? T. S.: jo. BPC operatorius: tai supratau, o čia prie kokio namo jūs randatės (duomenys neskelbtini) gatvėje? T. S.: (duomenys neskelbtini). BPC operatorius: (duomenys neskelbtini)? T. S.: (duomenys neskelbtini) „čionai“. BPC operatorius: ir jūs gyvenat jame? T. S.: jo, aš čia gyvenu. BPC operatorius: o koks butas? T. S.: (duomenys neskelbtini). BPC operatorius: (duomenys neskelbtini), tai lauksite lauke ar eisit namo? T. S.: tai jeigu „neužilgo“ atvažiuos, lauksiu „čionai“. BPC operatorius: galite palaukti, durų kodas koksai? T. S.: „b...“ kodo nežinau, nes su „čipsu“ atsirakinėju. BPC operatorius: domofonas bus? (duomenys neskelbtini) rinkti? T. S.: jo (duomenys neskelbtini), bet aš būsiu, kieme „čionais“. BPC operatorius: pasitiksit kieme, supratau. Jūsų vardas, pavardė? T. S.: T. S.. BPC operatorius: S.? T. S.: T. S.. BPC operatorius: gerai laukite, informuojame pareigūnus, viso gero. T. S.: viso gero. Pokalbio pabaiga (1 t., b l. 102–105).
19. Iš 2020 m. rugpjūčio 23 d. protokolo-pareiškimo kopijos matyti, jog G. S., pageidaudama pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. apie 21.30 val., nuvykus į svečius, adresu: (duomenys neskelbtini),pamatė sumuštą savo nepilnametį sūnų A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurį sumušė iš matymo pažįstamas A. S., gyv. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur sūnui A. S. nustatyta diagnozė – nosies kaulo lūžis. Pagal pateiktą pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 132–141).
20. 2020 m. gruodžio 9 d. akistatos protokole užfiksuota, jog į akistatą buvo suvesti nukentėjusysis T. S. ir įtariamasis S. J.. Asmenys, atsakydami į klausimus, parodė: kokiomis aplinkybėmis 2020 m. rugpjūčio 22 d., adresu: (duomenys neskelbtini), prasidėjo konfliktas, kas ir prieš ką kokius veiksmus atliko? Nukentėjusiojo T. S. atsakymas: 2020 m. rugpjūčio 22 d. jam dukra A. S. pasakė, kad A. S. sumušė jo sūnų A. S.. Tą pačią dieną vakare, jį pažįstama moteris J., kurios pavardės ir kontaktinių duomenų nežino, atvežė jį automobiliu pas A. S. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini). Jis išlipo iš automobilio, A. S. žmona buvo kieme ir jis jos paklausė, kur yra A. S., ji jam atsakė, kad jis yra namo viduje ir jis užėjo į namus. Namo viduje buvo daugiau asmenų, jie šventė, buvo S. J., A. L., Ž., D. ir dar kitų asmenų, kurių neįvardins. Jis priėjo prie A. S., pasakė jam – einam į lauką pasikalbėti. A. S. sutiko išeiti į lauką savanoriškai, jis jo nesitempė. Jis su A. dviese išėjo į kiemą pasikalbėti. Kieme jis su A. S. pradėjo ginčytis dėl sūnaus A. S., kad A. S. jį sumušė, A. jam aiškino, kad jo sūnus A. pasakė kažką negražiai jo žmonai. Jiems besiginčijant A. S. sudavė jam iš rankos ar kumščio į šoną, jis nuo šio suduoto smūgio susvyravo ir tada pradėjo žodžiais pulti A. S.. Jis A. S. sakė – ką tu čia dirbi, jie tada toliau žodiškai ginčijosi, A. lig ir bandė pulti ant jo, suduoti, tačiau nesudavė. Jų konflikto metu jis matė, kad kiti asmenys, kurie buvo namo viduje, išėjo į lauką. Tuo metu jis su A. aiškinosi, rėkė vienas ant kito ir tada A. S. pradėjo jam smūgiuoti į įvairias kūno vietas, jis tuomet nuo suduotų smūgių parkrito ant žemės ir A. tada pradėjo jį spardyti į įvairias kūno vietas iš kojų. Tuo metu priėjo S. J. ir jį gulintį taip pat pradėjo spardyti. Tuomet S. J. atsitraukė, A. S. jį gulintį toliau spardė. S. J. pasiėmęs dviratį, kuris buvo kieme netoliese, metė į jį. Tuomet kažkas iš buvusių asmenų S. J. patraukė, kad jo nebemuštų, A. S. irgi apsiramino, jo nebespardė. Jis tada atsistojo ir nuėjo į automobilį, kuris buvo pastatytas ant gatvės, ir jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) į namus. Grįžus į (duomenys neskelbtini) jam pasidarė negerai, todėl jis pranešė policijos pareigūnams ir jie jam iškvietė greitąją pagalbą. Dar gali pridurti, kad jam konfliktuojant su A. S. kažkuriuo momentu buvo priėjęs D. D. ir sudavė jam vieną smūgį, bet jis į patį konfliktą per daug nesikišo. S. J., atsakydamas į klausimą, ar girdėjote T. S. parodymus ar juos supratote, ar su jais sutinkate?, parodė, kad su dalimi T. S. parodymų nesutinka. Jis tikrai nemetė dviračio į T. S., jokių smūgių jam nesudavė, jis kaip tik norėjo išskirti konfliktuojančius A. S. ir T. S., tačiau jis T. S. tikrai nespardė kaip šis sako. Jis kaip tik bandė išskirti, tačiau dar pats gavo smūgių nuo A. L.. Klausimas užduotas nukentėjusiajam T. S.: sakykite pas ką ir kokiu tikslu jūs nuvykote adresu: (duomenys neskelbtini)? Nukentėjusysis T. S. atsakė, jog vyko pas A. S. pasiaiškinti su juo dėl jo sūnaus A. S. sumušimo. Klausimas užduotas nukentėjusiajam T. S.: ar konflikto metu jūs buvote blaivus? Nukentėjusysis T. S. atsakė, jog ne, buvo išgėręs brendžio 0,7 talpos butelį. Klausimas įtariamajam S. J.: sakykite, kodėl T. S. sako, kad jūs į jį metėte dviratį ir jį spardėte, ar jis meluoja? S. J. atsakė, kad nežino, gal T. S. irgi ne viską matė, jis šio tikrai nespardė. Klausimas užduotas nukentėjusiajam T. S.: kurioje vietoje jūsų pažįstama J. pastatė automobilį gatvėje ar A. S. kieme? Nukentėjusysis T. S. atsakė, jog pastatė automobilį gatvėje, o ne kieme. Klausimas įtariamajam S. J.: ar jūs matėte, kad T. S. automobiliu būtų atvežusi moteris? Įtariamasis S. J. atsakė, jog tiksliai nemačiau, kas T. S. atvežė automobiliu, ar moteris ar ne, nežino, bet mano, kad automobilis buvo įsukęs į A. S. kiemą (1 t., b. l. 187–191).
21. 2021 m. sausio 8 d. akistatos protokole užfiksuota, jog į akistatą buvo suvesti nukentėjusysis T. S. ir įtariamasis A. S.. Nukentėjusysis T. S. į klausimą – kokiomis aplinkybėmis 2020 m. rugpjūčio 22 d., adresu: (duomenys neskelbtini), prasidėjo konfliktas, atsakė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. jo dukra A. S. atsiuntė SMS žinutę, kad A. S. sumušė jo sūnų A. S.. Tą pačią dieną, vakare, jį pažįstama moteris J. K. nuvežė automobiliu pas A. S. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini). Jį paleido ant kelio, jis išlipo iš automobilio, A. S. žmona buvo kieme ir jis jos paklausė, kur yra A. S., ji jam atsakė, kad jis yra namo viduje ir jis užėjo į namus. Namo viduje buvo daugiau asmenų, jie šventė. Buvo S. J., A. L., Ž., D. ir dar kitų asmenų, kurių neįvardins. Jis priėjo prie A. S., šis sėdėjo prie stalo tarp žmonių, ištiesė jam ranką pasisveikinti, A. S. su juo pasisveikino, paspaudė vienas kitam rankas. Jis pasakė A. S. – einam į lauką pasikalbėti. A. S. sutiko išeiti į lauką savanoriškai. Jis su A. dviese išėjo į kiemą pasikalbėti. Kieme jis A. S. pradėjo klausti, kodėl sumušė jo sūnų A. S.. Ką A. jam atsakė tiksliai neprisimena, jie apsižodžiavo. Jiems besiginčijant A. S. iš kumščio, kur sudavė neprisimena, jau yra praėję daug laiko, jis nugriuvo ant žemės nuo suduoto smūgio, po to atsistojo ir toliau vėl aiškinosi ir tuomet sulaukė virtinės smūgių iš A. S. į kairį šoną, iš D. ir J. taip pat sulaukė smūgių ir po jų suduotų smūgių jis nugriuvo ant žemės prie automobilio. Jam nugriuvus jį spardė iš kojų A. S., J. spardė, į jį gulintį S. J. metė dviratį. Kažkas nuo jo atitraukė S. J., tačiau kas negali įvardyti, nuo jo tada visi atsitraukė, jis atsistojo nuo žemės, apėjo aplink automobilį ir išėjo iš kiemo. Sugrįžo pas J. K. į automobilį ir ši jį nuvežė į (duomenys neskelbtini). Į klausimą – girdėjote T. S. parodymus ar juos supratote, ar su jais sutinkate?, įtariamasis A. S. atsakė, jog šio parodymus suprato, tačiau su jais nesutinka. 2020 m. rugpjūčio 22 d. naktį, pamatė per langą, kad į jo kiemą, adresu: (duomenys neskelbtini), įvažiavo „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, (duomenys neskelbtini) spalvos, dabar tiksliai nepasakys. Jis sėdėjo su draugais kambaryje, šventė, kai į kambarį įpuolė T. S.. Jis tuo metu stovėjo, nesėdėjo prie stalo, T. S. be žodžių čiupo jį už drabužių, nieko nesakęs pradėjo temptis į lauką ir išsitempė į kiemą. Jis matė, kad T. S. yra neblaivus, sakė jam: „išsiblaivyk, atvažiuosi, pašnekėsim“. T. S. be žodžių nusitempė jį prie šulinio, prie kurio buvo sudėti dviračiai, ir jo T. S. paklausė, kodėl jis sumušė jo sūnų A. S.. Jis jam atsakė, kad pasiklaustų sūnaus, šis viską pasakys. A. (turėtų būti – T.) S. pradėjo prieš jį mosikuoti kumščiais ir sudavė jam iš kumščio vieną kartą į krūtinę ir į dešinį petį. Jis T. S. rankomis atstūmė nuo savęs ir T. S. užvirto ant dviračių. Jis T. S. vėl sakė: „važiuok namo išsiblaivyk, „neblūdik“, atvažiuosi ryte, pašnekėsim“. Tada T. S. atsistojo, vėl čiupo jį už drabužių, jis tada T. S. antrą kartą atstūmė nuo savęs ir šis vėl nukrito į dviračių krūvą. Tuomet vėl atsistojo T. S. ir stūmė jį, jis tuomet su nugara atsitrenkė į šulinio dangtį. T. S. vėl čiupo jį už drabužių, jis pastarąjį vėl atstūmė nuo savęs ir liepė važiuoti namo. Tada T. S. vėl čiupo jį už rūbų ir tuo metu pribėgo D. D. įpuolė tarp jų į vidurį ir bandė T. S. atitraukti nuo jo, tačiau jam nepavyko, T. S. stipriai laikė jį, nepaleido, todėl D. D. atsitraukė, o jis iš inercijos vėl atstūmė nuo savęs T. S., šis vėl nugriuvo ant dviračių, pasakė jam „perlenkei lazdą“, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Į klausimą – ar jūs buvote pakviestas pas A. S. į jo namus, adresu: (duomenys neskelbtini), ar atvažiavote nekviestas? –nukentėjusysis T. S. atsakė: taip, jis atvažiavo nekviestas pas A. S. į namus. Į klausimą – ar konflikto metu jūs buvote neblaivus? – nukentėjusysis T. S. atsakė, jog buvo neblaivus, kažką gėrė, neatsimena, ką gėrė. Į klausimą – kokiu tikslu važiavote pas A. S. į namus? – nukentėjusysis T. S. atsakė, jog važiavo aiškintis dėl sūnaus A. S. sumušimo. Į klausimą – kodėl nerašėte pareiškimo policijai dėl sūnaus sumušimo, o pats ėjote aiškintis asmeniškai būdamas neblaivus pas A. S. į jo namus ir dar nekviestas? – nukentėjusysis T. S. atsakė, jog ėjo pas jį kaip pas draugą pasikalbėti, jis neplanavo su juo muštis, tiesiog išėjo, kaip išėjo, nes šis pradėjo konfliktuoti. Į klausimą – ar jūs išsitempėte į kiemą A. S., kaip jis teigia? – nukentėjusysis T. S. atsakė, jog jis neišsitempė A. S. į kiemą, šis sėdėjo, jis užėjo, jie pasisveikino, paspaudė rankas ir jis paprašė, kad išeitų į lauką pasikalbėti. Į klausimą – ar konflikto metu sudavėte smūgių T. S. ar spardėte jį, kaip jis teigia? – A. S. atsakė, kad tikrai to nebuvo. Į klausimą – ar galite tiksliai įvardyti, kiek ir kur konflikto metu sudavė smūgių jums D. D. ir S. J.? – nukentėjusysis T. S. atsakė, jog gali pasakyti, kad S. J. jam smūgių nesudavė, šis jį tik spardė, kai gulėjo ant žemės ir į jį gulintį metė dviratį, o D. D. gal tik vieną kartą sudavė jam į dešinį petį. Į klausimą – jūs sakėte, kad pro langą matėte, kaip automobilis „(duomenys neskelbtini)“ įvažiavo į kiemą ar išėjęs į kiemą matėte, kad stovi automobilis? Ir ar jame sėdėjo moteris? – A. S. atsakė, kad jis pro langą pats nematė, jam pasakė žmona, kad į kiemą įvažiavo automobilis. O, kad kieme stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, pamatė, tik tada, kai jį T. S. išsitempė į kiemą. Automobilyje tikrai niekas nesėdėjo. Tuo automobiliu atvažiavo T. S., nes po konflikto matė, kad šis sėdo pats už vairo ir išvažiavo. T. S. į A. S. klausimą – kas jį įleido į šio namus? – nukentėjusysis T. S. atsakė, jog kieme buvo A. S. žmona ir ji man pasakė, kad A. S. yra viduje, todėl jis ir užėjo į namo vidų, jis nesijautė, kad įsiveržė, nes jis su A. S. ir kavą gerdavo, ir šašlykus kepdavo. Jis jį pažįsta maždaug 12–15 metų ir jie yra draugai. Į advokato A. Z. klausimą – jūs minėjote, kad nugriuvote prie automobilio, kiek kieme buvo automobilių ir kieno? – nukentėjusysis T. S. atsakė, jog kieme buvo du automobiliai – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, tie abu automobiliai yra A. S.. Į advokato A. Z. klausimą – minėjote, kad pasibaigus konfliktui A. ant jūsų puldinėjo, tai jis puldinėjo ant jūsų ar varė jus iš kiemo? – nukentėjusysis T. S. atsakė, jog A. S. puldinėjo, ant jo norėdamas suduoti, elgėsi agresyviai. Į advokato A. Z. klausimą – ar dėl šio incidento jūs kreipėtės į policiją? – A. S. atsakė, jog kreipėsi po konflikto kitą dieną į policiją, norėdamas parašyti pareiškimą, tačiau pareigūnai iš jo nepriėmė pareiškimo, sakė, kad jau yra pradėta byla, paaiškinsit savo versiją ir nieko nebus (2 t., b. l. 91–97).
22. 2021 m. gegužės 21 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuoti nukentėjusiojo T. S. parodymai, kuriuos nukentėjusysis susiejo su įvykio vieta, esančia adresu: (duomenys neskelbtini). (3 t., b. l. 33–45).
23. 2021 m. sausio 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės D. K. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje S. J. ir D. D. atžvilgiu, nes nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 28–30). Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo G. G. 2021 m. balandžio 27 d. nutarimu panaikintas 2021 m. sausio 28 d. prokurorės D. K. nutarimas dalyje dėl ikiteisminio tyrimo S. J. atžvilgiu nutraukimo bei ikiteisminis tyrimas šio įtariamojo atžvilgiu atnaujintas (3 t., b. l. 69–71). 2021 m. birželio 17 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės D. K. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje S. J. atžvilgiu, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo (3 t., b. l. 85–88).
24. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2021 m. kovo 26 d. nutarimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, jog tyrimas šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo pradėtas 2021 m. sausio 4 d. Šiaulių apskrities VPK gavus A. S. prašymą, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. naktį į jo namus atvyko neblaivus T. S., išsitempė jį į kiemą, norėdamas išsiaiškinti dėl jo sūnaus A. sumušimo, puolė ant jo mojuodamas kumščiais, sudavė jam kumščiu į petį, krūtinę ir pilvą, o jis pastūmė T. S., dėl ko pastarasis krito ant dviračių bei vaikų žaislų. Minėtu prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo T. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo (3 t., b. l. 97–104).
25. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2021 m. gegužės 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, jog jis 2020 m. rugpjūčio 22 d., apie 21.30 val., J. B. g. 45, (duomenys neskelbtini), pirties prieangyje tyčia smogdamas du kartus kumščiu nukentėjusiajam A. S. į veido sritį, po to namo kieme tyčia smogdamas du kartus kumščiu nukentėjusiajam A. S., tuo padarė nukentėjusiajam sužalojimus: poodines kraujosruvas kairės akies vokų-nosies srityje, kaktos kairėje; odos nubrozdinimą kairio skruosto srityje, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairės ausies srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. 2021 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestas.
26. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
27. Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
28. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje.
29. Teismas, išanalizavęs kaltinamojo A. S., nukentėjusiojo T. S., liudytojų D. D., S. J., J. M., J. M., G. Č., Š. Ž., A. L., specialistės K. Š. parodymus, daro išvadą, kad tiek asmenų parodymuose, tiek byloje surinktuose dokumentuose nurodyti duomenys nepatvirtina, kad dėl kaltinamojo A. S. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam T. S. buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, kairio peties sąnario srityje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, krūtinės ląstoje abipus, nugaros dešinėje; odos nubrozdinimai dešinio žando srityje, viršutinės lūpos raudonio kairėje, kakle, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešiniame dilbyje, juosmens dešinėje, muštinė žaizdelė dešinio žando gleivinėje, muštinė žaizda kairės alkūnės srityje. Teismas šioje baudžiamojoje byloje tiria ir vertina kiekvieną įrodymą atskirai, o taip pat jų visumą.
30. Kaltinamasis A. S. teisme kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad vėlyvu vakaro metu pas jį į namus, kuriuose jis šventė su draugais, atvyko nekviestas neblaivus ir agresyviai nusiteikęs T. S., kuris čiupo jį už drabužių ir ėmė tempti į lauką. Jis suprato, kad T. S. atvyko dėl jo tą pačią dieną nuskriausto T. S. sūnaus A. S.. Jis T. S. pasakė, kad šis važiuotų į namus, kad pasikalbės, kai išsiblaivys. T. S. pasakė, kad aiškinsis dabar. Išėjus į lauką, T. S. puolė ant jo, įsikibo į jo drabužius, sudavė į krūtinę. Jis T. S. nuo savęs atstūmė delnais į krūtinę ir šis nukrito ant kieme buvusių dviračių. Atsikėlęs T. S. vėl puolė ant jo. Jis dar kartą T. S. nuo savęs nustūmė, šis prarado pusiausvyrą ir dar kartą griuvo ant kieme buvusių dviračių. Nuo savęs T. S. jis stūmė 2–3 kartus, stengdamasis šį atitraukti nuo savęs, nepiktybiškais veiksmais. T. S. įvykio metu iš viso virto tris kartus, visus kartus nevienodai. Kai pastūmė, T. S. nukrito ant nugaros, paskui šonu. Vieną kartą virto nugara ant dviračio pedalų. T. S. buvo toks girtas, kad pats kraičiojo ant žemės. T. S. jis jokių smūgių nesudavė, aktyvių fizinių veiksmų jo atžvilgiu neatliko, tik atstūmė nuo savęs. Gindamasis, tai yra atsistumdamas nuo T. S., jis galėjo su laikrodžiu jam įbrėžti veidą. Kiti asmenys T. S. taip pat jokių smūgių nesudavė. Tą dieną lijo ir buvo šlapia. Jam su T. S. besistumdant, jis paslydo ir pagriuvo ant žemės. T. S., supratęs, kad nieko jam negali padaryti, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Analogiškos pozicijos dėl kaltės A. S. laikėsi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju (Nuosprendžio 2.1 punktas) bei akistatos su nukentėjusiuoju T. S. metu (Nuosprendžio 21 punktas), nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes.
31. Tuo tarpu teisme apklaustas nukentėjusysis T. S. parodė, kad vakaro metu, apie 23.00–23.30 val., jis nuvažiavo į namus pas A. S., kurį pažįsta daugiau nei 15 metų. Atvyko iš karto po to, kai sužinojo, kad A. nuskriaudė jo sūnų, norėjo sužinoti visas aplinkybes. Pasikvietė A. S. išeiti į lauką. Lauke A. S. jo paklausė, kas jis toks yra, ko nori. Tada jis netikėtai gavo smūgį į kairę veido pusę, smūgis buvo suduotas dešinės rankos kumščiu. Jis nugriuvo prie automobilio. Jis atsistojo ir paklausė „Ką čia dirbi?“, šis atsakė – „Kas tu man toks esi?“. Tada kaltinamasis, sugriebęs jam už striukės ar megztinio ir laikydamas, dešine ranka trankė jam į šoną, inkstus. Nežino kiek smūgių buvo – 10, o gal ir daugiau. Po visų tų smūgių krušos jis užkliuvo už dviračio rėmo ir pargriuvo. Tada išėjo grupelė „baliavojusių“ žmonių. S. J. puolė jį spardyti. Be to, dar ant jo metė dviratį ar jo rėmą. Po to dar prisijungė D. D.. Jie visi trys jį spardė. Po suduoto pirmo smūgio jis liko stovėti. Tiksliai neprisimena, ar buvo nugriuvęs po pirmo smūgio, ar nebuvo. Tiksliai žino, kad po antros smūgio krušos nukrito ant žemės. Po suduoto smūgio galėjo būti smūgis ir į kairį petį, ir į veidą. Į šoną jam buvo suduota apie 30 kartų ir daugiau. O kiek buvo suduota smūgių gulint ant žemės, nežino, nes jie visi trys jį spardė. Traukdamasis atbulas, jis užkliuvo už jam iš dešinės buvusio dviračio ir nugriuvo ant jo. Nugriuvęs dalinai gulėjo ant žemės ir ant dviračio. Lietė gal tik ratą. Krisdamas ant dviračio dėl to fizinio skausmo nepajuto. Nuo nugriuvimo ant dviračio jam negalėjo atsirasti sužalojimų. Po visų tų smūgių, apėjęs automobilį ratu, jis išėjo į gatvę ir su taksi išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Grįžęs į (duomenys neskelbtini) iš karto paskambino policijai. Nežino dėl ko iš karto nekvietė policijos, galbūt dėl streso. Nežino, kodėl paskambinęs į BPC, operatoriui sakė, kad jį sumušė nepažįstamas žmogus. Galbūt norėjo A. pasigailėti (Nuosprendžio 3 punktas). Pastebėtina, jog apklaustas teisme nukentėjusysis T. S. negalėjo tiksliai, nuosekliai atpasakoti įvykio aplinkybių. Tai galėtų būti paaiškinta ganėtinai ilgu nuo įvykio praėjusiu laikotarpiu, tačiau pažymėtina, jog ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo T. S. parodymai nebuvo itin nuoseklūs.
32. Iš pirmųjų duomenų apie įvykį – 2020 m. rugpjūčio 23 d. 00.34 val. nukentėjusiojo T. S. skambučio į BPC garso įrašo matyti, jog jis, kreipdamasis pagalbos dėl sumušimo, nurodė, kad prieš pusę valandos pas draugą kieme jį sumušė nepažįstamas, iš matymo žinomas, vyras, kurio anketinių duomenų negali nurodyti, jį užsipuolė vienas asmuo (Nuosprendžio 18 punktas). Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo T. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog, atvykus pagal T. S. iškvietimą, T. S. nurodė, kad nuėjo pas savo draugą A. S., tarp jo ir A. S. kilo žodinis konfliktas, tačiau pastarasis į fizinį smurtą neperaugo. Į konfliktą įsitraukė A. S. draugas, kurį T. S. pažinojo tik iš matymo. Minėtas trečias asmuo sumušė pranešėją, suduodamas nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas (Nuosprendžio 14 punktas). Tuo tarpu 2020 m. rugpjūčio 23 d. 15.56 val., praėjus daugiau nei penkiolikai valandų po įvykio, pateiktame pareiškime T. S. įvardijo, jog jį sumušė A. S., D. D. ir S. J.. Apklaustas liudytoju pareiškimo pateikimo metu T. S. parodė, jog, nuvykęs pas A. S., kurį gerai pažinojo, į namus išsiaiškinti, ką tokio padarė jo sūnus, kad šis pastarąjį sumušė, rado A. S. namuose, kur šis su kitais iš matymo pažįstamais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus. Jis paprašė A. išeiti į kiemą pasikalbėti. Jis su A. išėjo į kiemą, kur jis paklausė, kas nutiko tarp šio ir jo sūnaus A. S. ir dėl ko šis sumušė A.. Tuo metu į kiemą išėjo D. D. ir S. J., kurie priėjo prie jų. A. S. jam paaiškino, kad jo sūnus įžeidė šio žmoną. Nusisukęs, jis pajuto smūgį į kairę veido pusę, dėl ko jis nugriuvo ant žemės. Kas tuo metu jam sudavė jis nepastebėjo, bet mano, jog tai buvo arba A. S. arba D. D., nes abu jie stovėjo jam iš kairės pusės. Jam atsistojus ir paklausus, kodėl jis yra mušamas, A. S. sudavė jam ranka vieną kartą į kairį petį, o jam nusisukus nuo A. S., šis suėmė jam kaire ranka už marškinėlių ir sudavė dešine ranka ne mažiau 10 kartų į dešinį šoną. Jis, traukdamasis nuo A. S., užkliuvo už dviračio ir pargriuvo ant žemės. Tada jį minėti asmenys pradėjo spardyti kojomis, spirdami apie 20 kartų į įvairias kūno vietas. Gulint ant žemės A. S. buvo jam iš kairės, o S. J. buvo iš dešinės. Ir iš kairės, ir iš dešinės juto spyrius į įvairias kūno vietas. Mano, kad D. D. taip pat jį spardė, nes vienu metu buvo pajutęs tris smūgius iškart. Kas konkrečiai kiek kartų jam spyrė, jis nepamena. Tuo metu jis dengėsi galvą rankomis. Baigus minėtiems asmenims jį spardyti jis pamatė, kaip S. J. pakėlė nuo žemės dviratį, už kurio jis buvo užkliuvęs ir metė į jį. Taip minėti asmenys jam sukėlė fizinį skausmą (Nuosprendžio 13 punktas). Akcentuotina, jog pareiškimo pateikimo metu T. S. nurodė nepastebėjęs, kas – A. S. ar D. D. jam sudavė pirmąjį smūgį, kadangi buvo nusisukęs, o abu jie stovėjo jam iš kairės. Tuo tarpu vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis kategoriškai tvirtino, kad pirmą smūgį – į kairę veido pusę – jam sudavė A. S. (Nuosprendžio 3.1 punktas). Suvestas į akistatą su S. J., nurodė, kad pirmą smūgį A. S. jam sudavė į šoną (Nuosprendžio 20 punktas). Nukentėjusysis T. S. dėl minėto skambučio į BPC metu nurodyto jį sumušusio nepažįstamo, iš matymo žinomo, vyro, teigė tuo metu norėjęs pasigailėti A. S.. Teismas šį nukentėjusiojo paaiškinimą vertina kaip prieštaraujantį elementariai logikai, kadangi, pirmiausia, jis, kaip galima suprasti iš įvykio situacijos, pas A. S. vyko vedinas pykčio, norėdamas išsiaiškinti su pastaruoju dėl sumušto jo sūnaus, taigi, neturėjo pagrindo gailėtis A. S., antra, nukentėjusysis pats pranešė apie įvykį, norėdamas būtent policijos pagalbos, medikų pagalbos atsisakė.
33. Apklaustas teisme liudytojas S. J., iš esmės atkartodamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apie byloje tiriamą įvykį parodė, kad, būnant pas A. S. namo galiniame kambaryje, maždaug po 23 val., rėkdamas, kad jam reikia A., atbėgo neblaivus T. S.. A. ir T. S. išėjus į lauką pasikalbėti, praėjus kuriam laikui atėjo A. žmona ir pasakė, kad lauke vyksta susistumdymas, prašė juos išskirti. Išėjęs jis matė susikibusius A. S. ir T. S., kurie kalbėjosi, tarp jų buvo įsiplieskęs žodinis konfliktas. Negali pasakyti, kuris kuriam buvo įsikibęs. Tuo metu, kai asmenys buvo susikibę, jie stovėjo. Negirdėjo ką tarpusavyje jie kalbėjosi, tik girdėjo kaip A. S. sakė T. S. eiti į namus ir išsiblaivyti. Jis bandė juos išskirti, paėmė už rankos ties alkūne arba A., arba T. S., tuo metu jam A. L. sudavė smūgį ir jis nukrito ant žemės. Kas toliau vyko tarp T. S. ir A. S., nebematė (Nuosprendžio 4, 4.1 punktai).
34. Liudytojas D. D. teisme parodė, kad apie 24 val. atvykęs neblaivus T. S., įėjęs į namą čiupo A. už megztinio ir jį išsitempė į lauką. Tuo metu A. nesipriešino, tačiau jiems išėjus į lauką pradėjo stumdytis. T. S. A. S. pastūmė abejomis rankomis už krūtinės, tačiau A. S. nepargriuvo. T. S. tuo metu dar kažką šūkavo, tačiau neišgirdo ką. A. S. liepė T. važiuoti į namus išsiblaivyti. Tuo metu, kai kaltinamasis su nukentėjusiuoju stumdėsi, gal ir galėjo kaltinamasis pataikyti T. į veido sritį. Galėjo praslysti ranka. Taip pat ir T. galėjo kaltinamajam pataikyti į veido sritį. Jis matė, kaip jie stumdėsi, tačiau to susistumdymo metu nematė, kad T. būtų pargriuvęs ant žemės. T. S. ir A. S. nepavyko išskirti, nes tuo metu, kai jis bandė juos išskirti, jam bandė suduoti T.. Jie toliau abu stumdėsi, tiksliau labiau stumdė T., nes A. bandė gintis. Tiksliai negali pasakyti, ar T. S. buvo nuvirtęs. Sprendžia, kad nuvirto, nes išgirdo garsą ir matė nuvirtusius dviračius (Nuosprendžio 5 punktas). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. D. nurodė, kad konfliktuojant T. S. ir A. S., jis matė, kaip T. S. pastūmė A. S. keletą kartų, o A. S. T. S. sakė, kad važiuotų namo ir išsiblaivytų. T. S. konflikto metu keletą kartų nugriuvo ant jo ir vaikų dviračių, kurie buvo pastatyti prie namo kampo. Jis tarp jų abiejų lindo į tarpą, norėjo juos išskirti, bet T. S. pradėjo pulti ant jo ir jis tada pasitraukė, daugiau nebesikišo. Kad A. S. būtų sudavęs smūgių T. S. ar jį nugriuvusį ant žemės spardytų – jis nematė (Nuosprendžio 5.1 punktas).
35. Liudytojas Š. Ž. apklausos metu teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog, išėjęs į kiemą, pamatė, kad A. S. su T. S. vartosi, grumiasi ant žemės, kad T. S. ar A. S. būtų sudavęs vienas kitam smūgių, jis nematė. S. J. bandė išskirti A. S. ir T. S., tačiau šiam bandant juos išskirti, A. L. sudavė S. J. iš kumščio į galvos sritį, jis tada A. L. ir S. J. išskyrė. Kad T. S. grumtynių metu būtų nugriuvęs ant dviračių, jis to taip pat nematė, tačiau jis visų grumtynių nestebėjo, kai išėjo į kiemą, grumtynės ėjo į pabaigą, o kas vyko grumtynių pradžioje, nežino (Nuosprendžio 7, 7.1 punktai).
36. Liudytoja J. M. teigė mačiusi, kaip T. S. su A. S. grūmėsi kieme, tačiau nematė, kas kam į kurias kūno vietas sudavė. Jie vienas kitą stumdė. Nematė, ar A. S. su T. S. buvo nugriuvę ant žemės. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog, būnant A. S. namo kieme matė, jog T. S. su A. S. grūmėsi, nematė, kad kažkas būtų spardęs T. S. ar stipriai jį mušęs (Nuosprendžio 8, 8.1 punktai).
37. Liudytojas G. Č. teisme teigė dėl praėjusio ilgo laiko tarpo įvykio gerai neprisimenantis, prašė vadovautis teisiamojo posėdžio metu pagarsintais jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių metu jis paaiškino, kad T. S., atvažiavęs, nepasibeldęs užėjo į namo vidų, buvo labai girtas ir iš karto priėjęs prie A. S. suėmė jam už megztinio, pradėjo sakyti, kas čia buvo su jo sūnumi A. S., išsitempė A. S. suėmęs už megztinio į lauką. Girdėjo, kaip T. S. kalbėjosi su A. S., A. S. jam sakė, ateik ryte, kai išsiblaivysi, tada pasikalbėsim. Tada T. S. paėmė A. S. už megztinio, sakė ne, kalbėsis dabar, o A. S. su ranka jį pastūmė nuo savęs pasakęs: „manęs tu čia netampyk“ ir T. S. neišlaikęs pusiausvyros nukrito ant šalia buvusių dviračių. Kad T. S. su A. S. būtų mušęsi, jis nematė, nebuvo tarp jų jokių muštynių, T. S. buvo labai girtas, sunkiai pastovėjo ant kojų. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus teisme paaiškino, jog T. S. niekas nemušė. A. S. su T. S. nebuvo nugriuvę ant grindinio (Nuosprendžio 9, 9.1 punktai).
38. Liudytojas A. L. teisme parodė, kad A. S. ir atvykusiam T. S. pradėjus konfliktuoti jis išėjo į namus, jokių muštynių nematė (Nuosprendžio 10, 10.1 punktai).
39. Taigi, įvykio metu pas A. S. name buvę liudytojai nurodė matę konfliktuojančius A. S. ir T. S.. Išanalizavus visų liudytojų parodymus tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog nei vienas asmuo nenurodė matęs, jog A. S. būtų rankomis ar kojomis sudavęs smūgį / smūgius T. S.. Dauguma liudytojų patvirtino, jog T. S. ir A. S. buvo susikabinę, grūmėsi, stumdėsi. Liudytojas S. J. negalėjo nurodyti, kuris kurį stumdė. Liudytoja J. M. teigė, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju vienas kitą stumdė. Liudytojas D. D., duodamas parodymus, paaiškino, jog būtent T. S. keletą kartų pastūmė A. S., suduodamas į krūtinę. Šie liudytojo D. D. parodymai patvirtina kaltinamojo A. S. parodymus, jog jis siekė atsistumti nuo savęs jį puolantį T. S.. Spręsdamas dėl byloje apklaustų liudytojų parodymų, teismas pažymi, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, dalis liudytojų yra kaltinamojo draugai, todėl jų parodymai galėtų būti laikomi ne visiškai patikimais. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dalis liudytojų teigė gerai nepažįstantys kaltinamojo – J. M. nurodė jį mačiusi pirmą kartą, liudytojas S. J. nurodė A. S. iki 2020 m. rugpjūčio 22 d. žinojęs tik iš matymo. Nors liudytojai teigė matę skirtingus įvykio etapus, dalis liudytojų teigė didesnį dėmesį atkreipę į kitą tuo pačiu metu įvykio vietoje vykusią konfliktinę situaciją tarp S. J. ir A. L., galima konstatuoti, jog liudytojų parodymai tarpusavyje nėra prieštaringi. Be to, visi liudytojai parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nukentėjusysis T. S., apklaustas teisme, nurodė, kad A. L., S. J., Š. Ž., D. D. pažįsta, su šiais asmenimis nėra susipykęs, todėl nėra pagrindo manyti, jog šie asmenys sąmoningai turėtų tikslingą ketinimą duoti nukentėjusiajam T. S. nepalankius parodymus. Įvertinęs šiuos aspektus, teismas sprendžia, jog nėra aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų kurio nors iš minėtų liudytojų parodymus vertinti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti. Teismas, įvertinęs į įvykio situaciją – T. S. nakties metu, būdamas neblaivus, užuot su sūnumi aiškinęsis tarp jo sūnaus ir A. S. buvusio konflikto priežastis, nekviestas atvyko į A. S. gyvenamąją vietą, kaip nurodė liudytojai, būdamas agresyviai nusiteikęs, atsižvelgęs į anksčiau aptartą nukentėjusiojo T. S. viso proceso metu duotų parodymų apie įvykį nenuoseklumą ir prieštaringumą, sprendžia, jog būtent pačio nukentėjusiojo T. S. parodymai, jog jis buvo sumuštas A. S., vertintini kaip abejotini, prieštaringi, netgi dar daugiau – kaip siekis A. S. nepagrįstai apkaltinti padarius nusikalstamą veiką jo atžvilgiu.
40. T. S. nenurodė atlikęs kokius nors fizinius veiksmus A. S. atžvilgiu. Kaip minėta, dalis byloje apklaustų liudytojų – D. D., J. M., G. Č. teigė, jog A. S. ir T. S. buvo abu susikibę, stumdė vienas kitą. Teismas vertina, jog tai, kad nukentėjusysis T. S. įvykio metu atliko aktyvius, agresyvius veiksmus A. S. atžvilgiu laikytina įrodyta tarpusavyje sutampančiais kaltinamojo ir minėtų liudytojų parodymais.
41. Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. S. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, kairio peties sąnario srityje, kairiame žaste, krūtinės ląstoje abipus, odos nubrozdinimas juosmens dešinėje, muštinė žaizdelė dešinio žando gleivinėje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais; odos nubrozdinimai dešinio žando srityje, viršutinės lūpos raudonio kairėje, kakle, dešiniame dilbyje padaryti kontaktuojant su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, nugaros dešinėje, odos nubrozdinimas dešinės alkūnės sąnario srityje, muštinė žaizda kairės alkūnės srityje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiais (Nuosprendžio 16 punktas). Duodama paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadą surašiusi specialistė K. Š., atsakydama į klausimą, ar kiekvienas iš nustatytų sužalojimų T. S. galėjo kilti keletą kartų griūnant ant dviračių ir kokie sužalojimai, atsakė, jog dviratis priklausomai, kuri jo dalis naudojama sužalojimo padarymui, pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę, gali būti priskiriamas tiek kietiems, bukiems daiktams, tiek ir kietiems, bukiems ribotą paviršių turintiems daiktams. Neatmetama galimybė, kad T. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir klausimo nurodytomis aplinkybėmis, tačiau tai turėjo būti padaryta daugiau nei keletu trauminių poveikių. Ar kiekvienas iš nustatytų sužalojimų galėjo kilti tik suduodant smūgius ir spardant kojomis ar galėjo kilti ir griuvimo metu? K. Š. atsakė: poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, nugaros dešinėje, odos nubrozdinimas dešinės alkūnės sąnario srityje, muštinė žaizda kairės alkūnės srityje galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių kietais, bukais daiktais (pvz., rankomis, kojomis ir pan.), tiek ir atsitrenkiant į kietus, bukus daiktus arba griuvimo metu kontaktuojant su kitu paviršiumi. Poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, kairio peties sąnario srityje, kairiame žaste, krūtinės ląstoje abipus, odos nubrozdinimas juosmens dešinėje, muštinė žaizdelė dešinio žando gleivinėje galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių kietais, bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus, bukus daiktus ir nėra būdingi griuviminės traumos metu su kietu paviršiumi. Odos nubrozdinimai dešinio žando srityje, viršutinės lūpos raudonio kairėje, kakle, dešiniame dilbyje galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių kietais, bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus, bukus ribotą paviršių turinčius daiktus ir nėra būdingi griuviminės traumos metu kontaktui su kietu paviršiumi (Nuosprendžio 17 punktas). Patvirtindama pateiktą išvadą specialistė K. Š. teisme parodė, kad vertinant T. S. nustatytus sužalojimus atskirai yra teorinė galimybė, kad sužalojimai galėjo kilti nukentėjusiajam krentant ant dviračių. Sužalojimai nebūdingi vieną kartą nugriuvus ant dviračių ar kažkokių kitų panašių daiktų, nes yra skirtingi sužalojimų paviršiai. Jeigu būtų klausiama „Ar tai yra būdinga keletui kritimų ant dviračio?“, tada reikėtų modeliuoti patį griuvimą – kaip, kuria puse griūnama, tačiau teorinė galimybė kaip ir būtų. Vieno kritimo metu gali būti padaromi ir keli sužalojimai. Į klausimą – „Ar T. S. kurie nors iš nustatytų sužalojimų negalėtų susidaryti nukentėjusiajam griūvant ant dviračių?“, reikia atsižvelgti į dviračio detales. Tarkim, jeigu dviratyje nebuvo kažkokių aštresnių briauną turinčių daiktų arba siaurų briaunų, tada atmestų išvadoje išvardytus sužalojimus, kuriuos vardijo padarytus kietais bukais daiktais – odos nubrozdinimai dešinio žando srityje, viršutinės lūpos raudonio kairėje, kakle, dešiniame dilbyje. Tačiau vėlgi reikėtų žiūrėti koks tas dviratis, ar turėjo tam tikras dalis. Vertinant atskirai, jeigu būtų krista ant aštrios briauną turinčios detalės, tai tada tokia galimybė būtų neatmetama, nes jie yra siauroki, kaip įbrėžimai. Jeigu tas dviratis ar kažkoks kitas daiktas turėjo siauresnę briauną, galima būti modeliuoti ir griūviminei traumai. Sužalojimai – poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, kairio peties sąnario srityje, kairiame žaste, krūtinės ląstoje abipus, odos nubrozdinimas juosmens dešinėje, muštinė žaizdelė dešinio žando gleivinėje, galėjo būti padaryti tiek atsitrenkiant į kietą buką daiktą, tiek suduodant smūgius. Poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, nugaros dešinėje, odos nubrozdinimas dešinės alkūnės sąnario srityje, muštinė žaizda kairės alkūnės srityje galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant, tarkim griūvant ar pastūmus į kitą buką daiktą arba paviršių. Nugara krentant ant dviračių sužalojimai gali būti padaryti nugariniame kūno paviršiuje arba šoniniuose – krūtinės ląstos, rankose. Vertinant sužalojimus atskirai, tada jie kaip ir galėtų, tačiau sužalojimai, esantys priekiniame paviršiuje, nebūdingi krentant ant dviračių nugara. Sužalojimai – poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, nugaros dešinėje, odos nubrozdinimas dešinės alkūnės sąnario srityje, muštinė žaizda kairės alkūnės srityje galėjo būti padaryti paviršiumi į plokštumą arba su kažkokiu daiktu. Visi kiti padaryti sužalojimai vertinant atskirai – atsitrenkimas į kažkokį ribotą paviršių turintį daiktą. Sunku atsakyti į klausimą „Ar skirtųsi sužalojimai griūnant be išorinės jėgos poveikio, ar griūnant savaime?“ Labai daug kas priklauso nuo pastūmimo jėgos. Esant situacijai, kuomet metus dviratį ir jam atsitrenkus į alkūnę, yra teorinė galimybė padaryti daugiau kūno sužalojimų. Tačiau reikia žinoti, kur lietė kitas sritis. Vieno trauminio poveikio metu platesniu daiktu galima sužaloti daugiau kūno vietų, tačiau reikia modeliuoti, kur kitos dviračio dalys trenkėsi, ar jos aštrios buvo. Ar dviračio, mesto ant nukentėjusiojo, detalės galėjo nukentėjusiajam padaryti veido sužalojimus? Šiuo atveju reikia žiūrėti, ar nuketėjusysis dengėsi veidą ranka ar nesidengė (Nuosprendžio 12 punktas).
42. Sprendžiant dėl nukentėjusiajam nustatyto sužalojimo – muštinės žaizdos kairės alkūnės srityje, pažymėtina, jog pats nukentėjusysis T. S. nurodė, kad įvykio metu S. J. užmetė ant jo dviratį, saugodamas galvą, jis prisidengė ranka, kuri nuo mesto dviračio buvo prakirsta. Jau vien dėl to nėra pagrindo manyti, jog šis T. S. sužalojimas galėjo atsirasti dėl kaltinamojo A. S. nusikalstamų veiksmų.
43. Sprendžiant dėl kitų nukentėjusiajam T. S. nustatytų sužalojimų, pažymėtina, jog, kaip minėta, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad A. S. būtų smūgiavęs rankomis ar kojomis smūgius T. S.. Kaip minėta anksčiau, liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju stumdė vienas kitą. Iš specialistės K. Š. paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų teisme matyti, jog nukentėjusiajam T. S. nustatyti sužalojimų visuma galėjo atsirasti tiek suduodant smūgius, tiek ir nukentėjusiajam kelis kartus nukritus ant dviračių.
44. Nukentėjusiojo T. S., kaltinamojo A. S. ir liudytojų D. D., G. Č. parodymais nustatyta, jog T. S. įvykio metu buvo bent du kartus nugriuvęs ant žemės. T. S. teigė, jog įvykio metu jis vieną kartą nugriuvo dėl kaltinamojo A. S. suduotų smūgių, antrą – traukdamasis atbulas, jis užkliuvo už jam iš dešinės buvusio dviračio ir nugriuvo ant jo, nurodė kritimo metu ant dviračio fizinio skausmo nepajutęs ir dėl to jam negalėjo atsirasti sužalojimai. Kaltinamasis A. S. teigė, kad įvykio metu T. S. buvo nugriuvęs 2–3 kartus ant kieme buvusių dviračių, T. S. buvo tiek girtas, kad pats kraičiojo ant žemės. Liudytojas G. Č. parodė, kad įvykio metu T. S., neišlaikęs pusiausvyros, nukrito ant šalia buvusių dviračių, jis buvo labai girtas, sunkiai pastovėjo ant kojų. Bylos duomenys patvirtina, jog T. S. 2020 m. rugpjūčio 23 d. 2.05 val., t. y. praėjus daugiau nei dviem valandoms po įvykio, nustatytas 0,86 prom. neblaivumas, kas iš esmės patvirtina kaltinamojo ir liudytojo G. Č. parodymus, jog T. S. griuvimai galėjo būti paveikti ne tik išorinės jėgos poveikio, bet ir dėl girtumo. Byloje nėra galimybės objektyviai nustatyti dėl kokių priežasčių – kaltinamojo stūmimo ar nukentėjusiojo T. S. girtumo, pastarasis byloje tiriamo įvykio metu buvo nugriuvęs ant žemės kiekvieno iš bent dviejų griuvimų metu. Kaltinamasis A. S. neneigė atlikęs stūmimo veiksmus prieš T. S., nurodė pastarąjį stūmęs, siekiant išvengti šio puolimo jo atžvilgiu. Šiems kaltinamojo paaiškinimams prieštarauja tik nukentėjusiojo T. S. parodymai, kurie, kaip aptarta anksčiau, vertintini itin atsargiai. Objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, jog kaltinamasis A. S. nukentėjusįjį T. S. stūmė ne siekdamas išvengti jo, atvykusio nakties metu aiškintis pas kaltinamąjį į namus dėl A. S. sužalojimo priežasčių, puolimo, t. y. ginantis, o siekdamas T. S. pargriauti ir dėl to sukelti jam sužalojimus, byloje nenustatyta. Abejotini nukentėjusiojo parodymai, jog sužalojimai jam galėjo atsirasti tik dėl kaltinamojo A. S. tyčinių veiksmų, o dėl jo kritimo užkliuvus už dviračio sužalojimų jam atsirasti negalėjo. Kuri T. S. nustatytų sužalojimų dalis atsirado dėl kaltinamojo gynybinio stūmimo, o kuri nukentėjusiajam griūnant dėl girtumo, neginčijamai nustatyti nėra galimybės.
45. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nesant pakankamai neabejotinų A. S. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje, teismas konstatuoja, jog nėra įrodyta, kad kaltinamasis A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl jis išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
46. A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 80–81) – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
47. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
48. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis T. S. byloje pareiškė 1 000 Eur civilinį ieškinį turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai dėl A. S. neteisėtų veiksmų atlyginti (3 t., b. l. 46). Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 64,43 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo dėl už nukentėjusiajam T. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 115–118). Kadangi byloje priimtinas išteisinamasis nuosprendis, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiojo T. S. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais.
49. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant advokatei V. L. teisinę pagalbą kaltinamajam A. S., sudaro 307 Eur 23 ct, prašoma šias išlaidas priteisti valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad turėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos gali būti priteistos tik iš nuteisto asmens, minėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. S. nepriteistinos.
50. Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės D. K. 2021 m. vasario 15 d. nutarimu, siekiant užtikrinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį skirtas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pratęstas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. S. piniginėms lėšoms – 64,43 eurų sumai, esančioms (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 83). Kadangi baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. S. turtui panaikintinas.
51. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompaktinės laikmenos, esančios prie bylos antrojo ir trečiojo tomo galinių viršelių, – paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
A. S. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiojo T. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 64,43 Eur turtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtus.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės D. K. 2021 m. vasario 15 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas – 64,43 eurų sumai, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Iš A. S. nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompaktines laikmenas, esančias prie bylos antrojo ir trečiojo tomo galinių viršelių, – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.