Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui D. B., jo atstovui advokatui Rimantui Prėskieniui, atsakovo – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams Edvinui Venskui ir Linui Petrulioniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl pranešimo apie tarnybinį nusižengimą įteikimo, atsakovas nurodė, kad jis buvo surašytas, buvo imtasi visų priemonių informuoti pareiškėją apie pradėtą tarnybinį patikrinimą. D. B. buvo ne kartą skambinta telefonu, tačiau telefono pradžioje jis nekėlė, o vėliau jis apskritai buvo išjungtas, pagal D. B. deklaruotą gyvenamą vietą (tai ta pati gyvenamoji vieta, kurią pareiškėjas nurodo ir skunde teismui) registruotu laišku buvo išsiųstas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau jo įteikti nepavyko, nes jis minėtu adresu nebuvo rastas. Be to, adresas (duomenys neskelbtini), tiek tarnybiniuose dokumentuose, tiek medicininiuose dokumentuose, paties D. B. nurodytas kaip jo gyvenamosios vietos adresas. Nuo 2015-10-12 dienos pareigūnas D. B. akivaizdžiai pradėjo slapstytis, išsijungė savo asmeninį telefoną, nebuvo namuose, nors gydytojai buvo nustatę ramybės gydymo režimą, keitė gydymo ištaigas (nuo 2015-10-12 iki 2015-10-16 gydėsi UAB „Medica klinika“, o nuo 2015-10-16 iki 2015-10-28 gydėsi UAB „Pagalba ligoniui“, 2015-10-22 kreipėsi į „Prienų ligoninės“ priėmimo skyrių). Bandant apklausti L. B. apie vyro D. B. galimą buvimo vietą, ji paaiškino, kad atsisako su policijos pareigūnais bendrauti ir atsakinėti į bet kokius klausimus ar suteikti bet kokią informaciją, kuri gali būti kaip nors susijusi su jos vyru D. B.. Taip pat atsisako pasirašyti ir priimti šaukimą ar kokį nors kitą pranešimą įteikti vyrui D. B.. Nepriėmė žmona ir paštu siunčiamos korespondencijos. D. B., suprasdamas, jog jis savo veiksmais daro ne tik administracinį teisės pažeidimą, bet ir žemina pareigūno vardą, ir, kad dėl šių veiksmų yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, turėjo galimybę naudotis jam, kaip tikrinamam pareigūnui, suteiktomis gynybos teisėmis, tarp jų, pateikti paaiškinimą, tačiau jomis nesinaudojo dėl savo paties pasirinkto elgesio modelio. Ta aplinkybė, jog pareigūnas po įvykio 2015-10-14 parašė prašymą atleisti iš vidaus tarnybos, liudija tai, kad pareigūnas suprato savo poelgio neteisėtumą, nederėjimą su pareigūno statusu, suprato, jog savo poelgiu pažemino pareigūno vardą ir tai sudaro pagrindą atleisti jį iš vidaus tarnybos. Akcentavo, kad D. B. parašęs prašymą atleisti jį nuo spalio 14 dienos, net nepasidomėjo, ar viršininkas sutiko su prašymu, neatvyko į komisariatą atsiskaityti. Svarbi šiuo atveju ir aplinkybė, kad prašymą atleisti iš vidaus tarnybos pareiškėjas pateikė jau turėdamas nedarbingumo pažymėjimą (nedarbingumo pradžia yra 2015-10-12). Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra konstatuota, kad pranešimas jam liko neįteiktas, dėl jo paties pasirinkto elgesio modelio - jis pats nenorėjo teikti paaiškinimų ir pasinaudoti galimybe gintis, nes siekė išvengti atsakomybės ir pasinaudoti galimybe gauti socialines garantijas, siekė būti atleistas patenkinus jo prašymą dėl išėjimo į pensiją. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Alytaus AVPK nesudarė pareiškėjui galimybės pasinaudoti teisėmis teikti paaiškinimus, susipažinti su tyrimo medžiaga ir kt. Niekuo nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad pareigūnas atlikęs tarnybinį patikrinimą, buvo neobjektyvus ir siekė priimti pareiškėjui nepalankias išvadas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Alytaus AVPK viršininkas, priimdamas sprendimą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, buvo šališkas. Pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, nes atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, statutinis pareigūnas D. B. 2015 m. spalio 10 d., apie 21.15 val., ne tarnybos metu, vairavo automobilį tariamai neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo bei su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, todėl jis buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, o už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje bei ATPK 124(1) str. 8 dalyje, numatytų teisės pažeidimų padarymą jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 25,26). Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, padaręs teisės pažeidimus, nurodytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje bei 124¹ str. 8 dalyje ir jam paskirta 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams (b. l. 13,131). Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. Nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl faktas, kad pareiškėjas vairavo automobilį būdamas neblaivus (atsisakė blaivumo patikrinimo) šioje byloje iš naujo neįrodinėjamas, dėl ko pareiškėjo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad jis nevairavo automobilio, atmetami kaip nepagrįsti ir nevertinami (ABTĮ 58 str. 2 d.). 2015 m. spalio 12 d. atsakovas pradėjo tarnybinį patikrinimą, kuris buvo baigtas 2015 m. spalio 27 d. surašant Išvadą, kurioje nurodyta, kad pareigūnas D. B. 2015 m. spalio 10 d., apie 21.15 val., ne tarnybos metu, vairavo automobilį galimai neblaivus, vengė girtumo nustatymo, dėl ko šiais veiksmais parodė savo, kaip policijos pareigūno nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, akivaizdžiai pakenkė policijos įstaigos prestižui, sulaužė duotą priesaiką ir pažemino policijos pareigūno vardą (b. l. 10-17). 2015-10-28 Alytaus AVPK viršininkas priėmė įsakymą Nr. 52-TE-450, kuriuo, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p., ir remdamasis Alytaus AVPK 2015-10-27 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-IS-67, 2015-10-28 atleido iš vidaus tarnybos viršilą D. B., Alytaus AVPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyresnįjį patrulį (b. l. 114).

Byloje ginčas kilęs dėl 2015-10-28 Alytaus AVPK viršininko įsakymo Nr. 52-TE-450, kuriuo pareiškėjas D. B. atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau ir – Statutas), bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau ir – Tvarkos aprašas).

Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai yra nustatyti Statuto 53 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra konstatavęs, kad šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų (tarp jų ir kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos) kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Todėl, taikant šį atleidimo iš tarnybos pagrindą, tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina išaiškinti, koks pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindu, ar pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar ši veika (veikimas ar neveikimas) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 129/2004; 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 231/2008; kt.).

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo veiksmai – vairuodamas transporto priemonę atsisakė blaivumo patikrinimo, kas prilyginama vairavimui esant neblaiviam, akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos autoritetą, ją kompromituoja ir laikytini pareigūno vardo pažeminimu. Tokie neteisėti pareigūno veiksmai daro įtaką neigiamam visuomenės požiūriui į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, todėl pripažintina, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukelia pasekmes, nustatytas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2004 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje A7-247/2004; 2005 m. liepos 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-803/2005; 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1834/2008; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. Pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo, Statute apibūdinamo kaip Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, sudėties, pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; kt.).

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu įsakymu, nurodė, kad jis yra neteisėtas dėl to, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Kaip procedūrų pažeidimą, pareiškėjas nurodė tai, kad tarnybinį patikrinimą atlikę pareigūnai padarė išvadas, nesulaukę kol bus baigta administracinė teisena dėl pareiškėjo tariamai padaryto administracinio teisės pažeidimo, t. y. nesustabdė tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros iki bus priimtas sprendimas dėl pareiškėjo veiksmų administracinio teisės pažeidimo byloje. Be to, atliekant tarnybinį patikrinimą pareiškėjas sirgo ir dėl ligos negalėjo būti darbe, dėl ko neįteikus pareiškėjui pranešimo apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jį tęsiant D. B. būnant nedarbingu, pareiškėjas negalėjo pasinaudoti savo teisėmis, t. y. jis negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės teikti paaiškinimus tiek dėl įvykio, kurio pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas, aplinkybių, tiek dėl procedūrinių pažeidimų. Mano, kad Alytaus AVPK viršininkas buvo šališkas ir turintis išankstinę nuomonę, nes priimdamas skundžiamą įsakymą, neįvertino tarnybinio patikrinimo išvadų neteisėtumo, skubotumo ir šališkumo, jomis vadovavosi.

Šie pareiškėjo argumentai pripažintini nepagrįstais, jų pagrindu skundžiamas įsakymas nepanaikintinas.

Tvarkos aprašo 10 punkte yra numatyta, kad gavus informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šio Tvarkos aprašo reikalavimų.

Vadinasi, jei pareigūno veiką yra įmanoma atriboti nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir įvertinti tai kaip savarankišką tarnybinį nusižengimą, tarnybinis patikrinimas neturėtų būti stabdomas. Tarnybinio patikrinimo stabdymas tokiu atveju būtų netikslingas, nes kompetentingų institucijų tyrimo rezultatai tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturėtų.

Kaip minėta, pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo, Statute apibūdinamo kaip Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, sudėties, pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda. Dėl ko, nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas. Šie pareigūno veiksmai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, neturi reikšmės ir aplinkybė, kad tarnybinio patikrinimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie šiuo atveju buvo nagrinėjami ir administracinio teisės pažeidimo byloje. Toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes tarnybinio patikrinimo metu nėra sprendžiama dėl asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, yra sprendžiama tik dėl atliktų pareigūno vardą žeminančių veiksmų Statuto 53 str. 1 d. 7 p. taikymo prasme, t. y. reikšminga aplinkybė, nustatinėjama visomis ABTĮ nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (pareigūnų ir liudytojų parodymais, administracinio teisės pažeidimo medžiagų duomenimis, protokolais ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas iki bus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Nepagrįstas pareiškėjo teiginys ir apie tai, kad tarnybinis patikrinimas negalėjo būti baigtas, kol jis sirgo, nes Statuto 56 straipsnis numato, jog esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad pažeistos pagrindinės procedūros, nes atsakovas tarnybinį patikrinimą atliko neįteikęs pareiškėjui pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, dėl ko jis negalėjo teikti savo paaiškinimų, kitų įrodymų iki pat tyrimo pabaigos, o galimybę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, jis turėjo jau po priimto ginčijamo įsakymo.

Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti šiuos aspektus: ar nebuvo suvaržyta pareigūno teisė dalyvauti tyrimo procedūroje ir gintis nuo jam pateikiamų įtarimų (svarbiausiais šios teisės elementais laikytinas pranešimas apie tai, jog asmuo yra įtariamas padaręs galimai neteisėtą veiką, kuri gali būti vertinama, kaip pareigūno vardo pažeminimas bei asmens teisė pateikti savo paaiškinimus); ar tyrimą atliko nešališkas subjektas; ar atlikus tyrimą priimtas motyvuotas ir pagrįstas sprendimas.

Kalbant apie asmens teisę dalyvauti galimo atleidimo procedūroje, reikia pabrėžti, jog pareigūnas privalo būti informuotas apie įtarimus, susijusius su galimu vardo pažeminimu. Asmens informavimu apie tai, jog jis įtariamas pareigūno vardo pažeminimu, be kita ko, yra siekiama užtikrinti, jog jis aiškiai suvoktų, kuo yra kaltinamas ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, todėl svarbu, jog asmeniui pateikiama informacija būtų tiksli ir išsami bei neprieštaringa. Asmens informavimas apie jam keliamus įtarimus yra svarbi procedūrinė garantija, sudaranti galimybę pateikti tinkamą paaiškinimą ir apginti savo teisėtus interesus. Teiktinos informacijos išsamumas vertintinas atsižvelgiant į tai, ar sudarytos realios, o ne fiktyvios prielaidos šios asmens teisės įgyvendinimui. Asmeniui turėtų būti išaiškintas įtarimų dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo turinys, pateikti argumentai bei įrodymai, kuriais grindžiami tokie įtarimai.

Bylos duomenimis 2015-10-13 D. B. buvo surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuris 2015-10-19 registruotu laišku buvo išsiųstas pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau D. B. įteiktas nebuvo (b. l. 44-49). Pažymėtina, kad minėtas adresas, tiek tarnybiniuose dokumentuose, tiek medicininiuose dokumentuose, paties D. B. nurodytas kaip jo gyvenamosios vietos adresas. Iki tarnybinio pranešimo išsiuntimo pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, atsižvelgiant į tai, kad D. B. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, pareiškėjui nuo 2015-10-13 iki 2015-10-16 eilę kartų buvo skambinta į jo mobiliojo ryšio telefoną, tikslu informuoti apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą, tačiau prisiskambinti nepavyko (b. l. 57,58). Atsakovas ėmėsi ir kitų priemonių pranešti pareiškėjui apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą: kelis kartus buvo nuvykta pareiškėjo tėvų adresu, dėdės (pareiškėjo gimimo vietos), močiutės gyvenamųjų vietų adresais, buvo apklausti kaimynai dėl D. B. gyvenamosios vietos, tačiau D. B. surasti ir nustatyti jo buvimo vietą nepavyko (b. l. 57,58,88-90,94,96,100). Taip pat pažymėtina, kad D. B. gydytojai buvo nustatę ramybės gydymo režimą, tačiau pareiškėjas keitė gydymo ištaigas, nuo 2015-10-12 iki 2015-10-16 gydėsi UAB „Medica klinika“, o nuo 2015-10-16 iki 2015-10-28 gydėsi UAB „Pagalba ligoniui“, 2015-10-22 kreipėsi į „Prienų ligoninės“ priėmimo skyrių. Policijos pareigūnai 2015-10-16 buvo nuvykę į UAB „Medica klinika“, kur 10.50 val. buvo nurodyta D. B. apsilankyti pas gydytoją, tačiau jis neatvyko, o tą pačią dieną pakeitė gydymo įstaigą (b. l. 57,58). Bandant apklausti L. B. apie vyro D. B. galimą buvimo vietą, ji paaiškino, kad atsisako su policijos pareigūnais bendrauti ir atsakinėti į bet kokius klausimus ar suteikti bet kokią informaciją, kuri gali būti kaip nors susijusi su jos vyru D. B.. Taip pat atsisakė pasirašyti ir priimti šaukimą ar kokį nors kitą pranešimą įteikti vyrui D. B., nepriėmė žmona ir paštu siunčiamos korespondencijos (b. l. 90-93).

Visos išvardintos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina akivaizdų faktą, kad D. B., būdamas pareigūnu, kelių policijos patruliu, puikiai suprasdamas, jog už tai, kad jis vairavo automobilį neblaivus, bus atliekamas tarnybinis patikrinimas (pats pareiškėjas pripažino, kad žinojo, jog bus atliekamas tarnybinis patikrinimas, tačiau galvojo, kad taip greitai jo nebaigs) ir, kad gresia atleidimas iš vidaus tarnybos, pradėjo slapstytis, neatsakė į skambučius, o vėliau išsijungė savo asmeninį telefoną, nebuvo namuose, keitė gydymo įstaigas, t. y. tyčia atsisakė bet kokio bendravimo su atsakovu, visomis įmanomomis priemonėmis ėmėsi veiksmų, jog jam nebūtų įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas 2015-10-14 prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas atleisti jį iš vidaus tarnybos 2015-10-14 dėl išėjimo į pensiją, tačiau vėliau net nepasidomėjo ar viršininkas sutiko su prašymu, neatvyko į komisariatą atsiskaityti (b. l. 50). Faktą, kad pareiškėjas vengė bendrauti su atsakovu, patvirtina ir tai, jog prašymą atleisti jį iš tarnybos, D. B. įteikė ne tiesiogiai atsakovui, o per bendradarbę, sutiktą gatvėje. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas 2015-10-15 raštu, kuris buvo išsiųstas registruotu laišku, atsakė pareiškėjui, jog jo prašymas atleisti iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją, nebus tenkinamas, nes atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūno vardo pažeminimo (b .l. 50-55).

Teismas įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pranešimas dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo, pareiškėjui liko neįteiktas, dėl D. B. pasirinkto elgesio modelio - jis pats nenorėjo teikti paaiškinimus ir pasinaudoti galimybe gintis, nes siekė išvengti atsakomybės ir pasinaudoti galimybe gauti socialines garantijas, t. y. siekė būti atleistas patenkinus jo prašymą dėl išėjimo į pensiją.

Be to, pagal Tvarkos aprašo 20 punktą, tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 ir 15 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau –Pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Jeigu tikrinamas pareigūnas nepasirašo, kad susipažino su pranešimu, tai pažymima pranešimo prieraše, kurį pasirašo įstaigos, kurioje dirba tikrinamas pareigūnas, vadovas (tikrintojas) ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui. Asmeniui, atleistam iš vidaus tarnybos (netekusiam pareigūno statuso), pranešimas ir turima informacija apie tarnybinį nusižengimą išsiunčiami registruotu laišku pagal jo paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertintina, kad atsakovas atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus (registruotu laišku pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu siuntė pranešimus, skambino į pareiškėjo telefoną, ėmėsi kitų anksčiau minėtų priemonių, siekiant nustatyti D. B. buvimo vietą), kad pareiškėjui nebūtų suvaržyta teisė dalyvauti tyrimo procedūroje ir gintis nuo jam pateikiamų įtarimų, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos pagrindinės procedūros dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir, kad Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nesudarė pareiškėjui galimybės pasinaudoti teisėmis teikti paaiškinimus, susipažinti su tyrimo medžiaga ir kt. Dėl to, niekuo nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad pareigūnas atlikęs tarnybinį patikrinimą ir Alytaus AVPK viršininkas priimdamas sprendimą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, buvo neobjektyvūs, šališki ir siekė priimti pareiškėjui nepalankius sprendimus.

Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14‑16/2005 (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 131-138). Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas atleistas iš tarnybos pažeidžiant įstatymų imperatyvias nuostatas, kad dėl to, jog pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos be jo pateikto paaiškinimo, buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas Įsakymas.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą (tarnybinio patikrinimo išvada, b. l. 10-17). Dėl išvardintų aplinkybių pripažintina, kad atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą 2015-10-28 įsakymą Nr. 52-TE-450 „Dėl viršilos D. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“, dėl to pareiškėjo skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.