Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.1.-641-885/2013

2013 m. birželio 28 d.

teismo posėdyje išnagrinėjo X. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. sausio 25 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Vilmantas J. X. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 018833 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2012-10-19 11.40 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „A“, adresu (duomenys neskelbtini), operatyvaus patikrinimo metu parduotuvės kasos operacijų atlikimo vietoje, šalia elektroninio kasos aparato, direktoriaus funkcijas vykdė Kinijos Liaudies Respublikos pilietis S. L. Kito patikrinimo metu 2012-10-22 13.20 val. toje pačioje veiklos vykdymo vietoje dirbo tas pats asmuo – S. L. Buvo nustatyta, kad S. L. atliko komandiruotėje buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus X. L. funkcijas, t.y. prižiūrėjo ir kontroliavo pardavėjų darbą, pasiimdavo suprekiautus grynuosius pinigus iš kasos operacijų atlikimo vietos ir įdėdavo saugojimui į įmonės seifą, atrakindavo ir užrakindavo įmonės patalpas pradedant ir baigiant darbą parduotuvėje. Šios darbinės direktoriaus funkcijos buvo atliekamos nuo 2012-10-15 iki 2012-11-01. X. L. kaip darbdavys prieš vieną darbo dieną iki S. L. darbo pradžios nepateikė pranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie S. L. darbo pradžią. X. L. kaip darbdavys, būdamas atsakingas pagal LR Darbo kodekso 98 straipsnio 2 d., leido dirbti nelegalų darbą, kurio požymiai numatyti Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose, t.y. leido darbuotojui dirbti nesudarius su juo darbo sutarties ir nepateikdamas apie asmens darbą VSDFV teritoriniam skyriui pranešimo prieš darbo pradžią, tuo pažeidė LR Darbo kodekso 99 straipsnio nuostatas.

X. L. teisme kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jo brolis atvažiavo į svečius, papramogauti, o ne dirbti. Jis Vengrijoje turi savo įmonę ir darbą. Dėl to jis ir darbo sutarties nesudarė, nes brolis atvyko tik aplankyti. Jis yra parduotuvės vadovas, moka atlyginimus, prižiūri veiklą, pildo darbuotojų darbo žiniaraštį, ima pinigus už parduotas prekes. Jis pardavėjų darbo nekontroliuoja, nes jos ateina ir dirba. Parduotuvės duris atrakina bet kuri ten dirbanti pardavėja. Raktas nuo durų vienas, bet kas pirmas ateina, tas ir atrakina. Raktai laikomi stalčiuje. Gal brolis atrakino parduotuvę ir paėmė pinigus, bet tai darė, nes norėjo ką nors nusipirkti arba pavalgyti. Taip nebuvo, kad, paėmęs pinigus iš pardavėjų, padėtų juos į seifą. Kadangi brolis kalbos nemoka, galėjo paimti pinigus ir eiti pavalgyti. Lietuvoje brolis buvo apie 10 dienų, panašiai nuo spalio 15 d. iki lapkričio 1 d. Jis pats tuo metu buvo išvykęs į Kiniją su reikalais. Jis mokesčių inspekcijai nesakė, kad brolis atvyko prižiūrėti parduotuvės. Dirbti jo nekvietė, jį ne taip suprato. Jis gali pakartoti, kad jo brolis parduotuvėje niekada nedirbo. Jo brolis į parduotuvę ateidavo trumpam, nes jis neturėjo kur eiti. Ką rašė J. V., nežino, gal ne taip suprato. Su J. V. bendrauja šiek tiek rusiškai, šiek tiek angliškai. Žodis po žodį, po truputį susikalba. Jis nesakė to, kas parašyta paaiškinime. Jis lietuviškai nemoka ir nesupranta. J. V. parašė, jis pasirašė ir viskas.

Liudytojas V. J. teisme parodė, kad pagal gautą informaciją atliko patikrinimą ir surašė protokolą. Atliko pirkimą, patikrino kasos pinigus. Tuo metu parduotuvėje buvo ne direktorius, bet kitas asmuo. Jiems atėjus, prie kasos sėdėjo kitas asmuo, kuris stebėjo darbuotojų darbą, atliko direktoriaus pareigas. Buvo daromi dideli pinigų pervedimai į sąskaitas. Nenustatė už ką pinigai pervedami. X. L. sako, kad pinigai už prekes. Tyrimas dar tęsiamas, bet S. L. nepavyko apklausti. Jis atrakindavo parduotuvę ir paimdavo pinigus iš pardavėjų. Gautus pajamuotus pinigus padėdavo į saugią vietą. Daroma prielaida, kad S. L. dirbo, nes Lietuvoje nėra patikimo žmogaus. Pirminio patikrinimo metu parduotuvės rakto neturėjo. Pardavėjų atėjimas į darbą kontroliuojamas. Į parduotuvę brolis ar sesuo gali ateiti, bet dirbti negali. Jiems nepavyko nustatyti, ar jie broliai. Kinijoje geri draugai – broliai.

Liudytoja V. J. teisme parodė, kad ji pagal pavedimą atliko kontrolinį pirkimą. Ji vaikščiojo po salę, o S. L. sėdėjo prie kasos. Jis stebėjo salę ir kažką fiksavo užrašų knygutėje. Jai perkant prekę, pinigai nebuvo oficialiai apskaitomi. Pinigus už pirkinį padavė pardavėjai, kuri juos įdėjo į kasą. Patikrinus, kasoje buvo perteklius. Ji buvo tik pirmą kartą, kitą kartą - kolega V. J. Ji klausė pardavėjų, o jos patvirtino, kad S. L. atsako už darbą parduotuvėje. Apie S. L. nieko pasakyti daugiau negali. Kai sužinojo iš kur jie, jis dingo. Jai buvo panašu, kad jis dirba. Ar žaidė kompiuterinį žaidimą, nežino, negali pasakyti. Nepanašu, kad būtų žaidęs. Be prižiūrėjimo, jis blokuodavo parduotuvės duris. Pardavėjos sakė, kad X. L. yra išvykęs ir jos nežino, ar brolis įdarbintas dirba ar ne.

Liudytoja J. V. teisme parodė, kad X. L. yra parduotuvės direktorius ir jos vadovas. Jam išvykus, atvyko S. L. S. L. atnešdavo parduotuvės raktus, jos atrakindavo parduotuvę ir jis išeidavo. Jis lietuvių kalbos nemoka, todėl su juo jos nekalbėjo. Kai būdavo parduotuvėje, jis žaisdavo kompiuteriu. Jis visiškai nieko nesuprasdavo apie kasos aparatą. Vakare atėjęs, nunešdavo pinigus į seifą. Kai jis išvyko, paliko viską jai. Kai atėjo VMI atstovai, jis stovėjo šalia, tačiau nieko nesupratęs išėjo. Ji su X. L. bendrauja truputį rusiškai, truputį lietuviškai. Ilgai aiškinasi ir išsiaiškina ką nori pasakyti. Ji pamena, kad paaiškinimus rašė du kartus. Kartą parduotuvėje, kitą VMI. Atrodo suprato, ką parašė. Paaiškinime nurodyta, kad S. L. prižiūrėjo parduotuvę ir turėjo paduoti raktus. Ji rašė taip, kaip suprato, gal X. L. norėjo pasakyti ne taip. Iš tikrųjų S. L. parduotuvėje nedirbo, jo parduotuvėje nebuvo. Jis ateidavo tik kartais ir trumpam. S. L. parduotuvėje lankėsi neilgai, gal apie 10 dienų. Parduotuvėje nėra filmuojama, yra tik stebėjimo kameros.

Liudytoja G. B. teisme parodė, kad ji dirba pardavėja, X. L. darbdavys. Tiksliai kada buvo patikrinimas, nepamena, gal spalio mėnesį. Buvo atvykęs X. L. brolis, gal savaitei, gal dviem. Bendravimas su juo buvo tik tiek, kad pasisveikindavo. Ji nesusikalba su X. L., o su broliu S. L., visai nekalbėjo. Jis tik kartais dieną užsukdavo į parduotuvę ir trumpam. Ateidavo prie kompiuterio. Rytais paimdavo raktus ir „labas rytas“, vakare raktus atiduodavo. Pinigai buvo kasoje, jos pasirašydavo kasos orderį ir padėdavo į seifą. Tai darydavo vedėja, jei jos nebuvo, tada pinigus padėdavo į segtuvą. Ankstesni parodymai buvo kitokie, nes labai išsigando, kai atėjo VMI atstovai. X. L. brolis sakė: „Maxima, Maxima“. Ji manė, kad jam reikia pinigų. S. L. parduotuvėje būdavo 10-15 min. ir išeidavo. Jų darbo jis nekontroliavo. Kai atėjo VMI atstovai, brolis buvo ką tik atėjęs. Raktus vakare paduodavo broliui.

Iš 2012-10-19 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos faktų fiksavimo pažymos Nr. 0P-1195/2 matyti, kad 2012-10-19 operatyvaus patikrinimo metu patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), prie prekystalio, kur įrengtas kasos aparatas, sėdėjo Kinijos Liaudies Respublikos pilietis S. L. (12-13 b. l.).

Iš 2012-10-22 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos faktų fiksavimo pažymos Nr. 0P-1195/3 matyti, kad 2012-10-22 13.20 val. operatyvaus patikrinimo metu patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), prie prekystalio, kur įrengtas kasos aparatas, sėdėjo Kinijos Liaudies Respublikos pilietis S. L. (14-16 b. l.).

Iš 2013-01-25 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad tiek 2012-10-19, tiek 2012-10-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „A“, esančioje (duomenys neskelbtini), prie prekystalio, kur įrengtas kasos aparatas, sėdėjo Kinijos Liaudies Respublikos pilietis S. L., kuris vykdė direktoriaus funkcijas – prižiūrėjo ir kontroliavo pardavėjų darbą, paimdavo suprekiautus grynuosius pinigus iš kasos operacijų atlikimo vietos, atrakindavo ir užrakindavo parduotuvę prieš pradedant ir baigiant darbą (23 b. l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad 2012 m. spalio ir lapkričio mėnesiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo X. L., o S. L. įmonėje nedirbo (25, 26 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą pripažįstamas toks darbas, kuris dirbamas nesudarius darbo sutarties esant Darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo, kurį darbuotojas įsipareigoja dirbti paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbą, mokėti darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, kad už šį pažeidimą atsako darbdaviai ar jų įgaliotieji asmenys.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėties objektyvieji požymiai. Teisme išnagrinėjus bylą, apklausus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tiek liudytojus, paaiškėjo, kad X. L. ir S. L. yra broliai. Tokią aplinkybę nurodė pats X. L. ir ji nepaneigta byloje surinktų įrodymų. Liudytojas V. J. teisme taip pat patvirtino, kad jiems nepavyko nustatyti, ar jie broliai, ar ne. Nagrinėjamu atveju matyti, kad S. L. parduotuvėje „A“ nuolat nebūdavo, jis ateidavo savo noru ir kiek pabuvęs išeidavo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad S. L. nepakluso darbovietėje nustatytai tvarkai, dirbo be jokio atlygio ir dėl jokio atlygio nesitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, savo broliu X. L. Ta aplinkybė, kad S. L. pasiimdavo iš parduotuvės elektroninio kasos aparato pinigų, dar nepatvirtina aplinkybės, kad jis gavo atlygį už pabuvimą parduotuvėje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jis leido broliui iš kasos pasiimti pinigų, nes jis atvyko į Lietuvą papramogauti, jam reikėjo ką nors nusipirkti ir pavalgyti. Teisme apklausta liudytoja G. B., kuri dirba pardavėja parduotuvėje, taip pat patvirtino, kad pinigus iš kasos pasirašiusi kasos orderį į parduotuvės seifą padėdavo vedėja, o ne S. L. Parduotuvėje vedėja dirbanti ir teisme liudytoja apklausta J. V. patvirtino, kad išvykęs X. L., visus darbus, susijusius su kasos aparatu, paliko jai. Tokios aplinkybės rodo, kad S. L. negavo jokio atlygio, o pavieniai pinigų paėmimo iš elektroninio kasos aparato atvejai nėra nelegalaus darbo sudėties požymiai, o galimai svarbūs atskleidžiant teisės pažeidimus prekybos ar finansų apskaitos srityse.

Be to, išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ir patys mokesčių inspekcijos pareigūnai, atlikę patikrinimą parduotuvėje, negalėjo tiksliai nurodyti ką parduotuvėje sėdėdamas darė S. L. Tiek liudytojas V. J., tiek V. J. parodė, kad S. L. parduotuvėje sėdėjo, tačiau tokia faktinė aplinkybė dar neduoda pagrindo teigti apie tai, kad asmuo faktiškai dirbo. Minėti liudytojai teisme teigė, kad daroma prielaida, kad S. L. dirbo, nes Lietuvoje nėra patikimo žmogaus. Tačiau svarbu pažymėti, kad teismas negali remtis prielaidomis.

Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors byloje yra X. L. 2013-01-17 paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jo paties prašymu S. L. atvyko tam, kad užtikrintų parduotuvės priežiūrą ir darbą, atrakintų, užrakintų parduotuvę, stebėtų pardavėjų darbą, tačiau teismas tokiu paaiškinimu remtis negali, nes jis parašytas parduotuvės vedėjos J. V., kurį X. L. tik pasirašė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad X. L. lietuvių kalbos nemoka, o J. V. nėra vertėja ar kinų kalbos specialistė, be to, kaip ji pati nurodė, ji su X. L. bendrauja truputį rusiškai, truputį lietuviškai, ilgai aiškinasi ir išsiaiškina ką nori pasakyti. Teisme apklaustas X. L. taip pat paaiškino, kad J. V. parašė, jis pasirašė ir viskas. Tuo tarpu teismo posėdyje X. L. davė paaiškinimus dalyvaujant vertėjai ir galėjo tinkamai įgyvendinti savo procesines teises.

Šios aplinkybės nepatvirtina, kad X. L. ir S. L. prieš patikrinimą buvo sutarę dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ funkcijų, trukmės, tvarkos, būdo, sąlygų ar darbo užmokesčio.

Teismas pažymi, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pašalinus visas kilusias abejones dėl jo kaltės, o nesant galimybės pašalinti tokių abejonių – jos turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena X. L. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 302² str., teismas

nutarė:

X. L. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį nutraukti nesant X. L. veiksmuose jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.