Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjo Š. Š. pareiškimu dėl teismo leidimo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Šarūnas Šikšna prašydamas išduoti teismo leidimą duoti sutikimą jo nepilnametei dukrai sulaukusiai 14 metų A. Š. , gim. (duomenys neskelbtini) , priimti po jos motinos N. Š. mirties atsiradusį palikimą, taip pat pavesti antstoliui sudaryti paveldimo turto apyrašą. Pareiškėjas nurodo, kad jo žmona N. Š. mirė 2009-04-22. Po jos mirties liko nekilnojamas turtas – butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir duomenys neskelbtini); taip pat sąskaitos banke, asmeniniai ir namų apyvokos daiktai. Pareiškėjo žiniomis palikėja jokių skolų ir kreditorių neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.188 str. 1 d. 2 p. nustato, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Įstatymas nenumato reikalavimo gauti teismo leidimo pačiam nepilnamečiui vaikui priimti palikimą.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų šiuo metu, A. Š. , yra 15 m. (b.l. 5). Jos motina N. Š. mirė 2009-04-22 (b.l.4), palikėja testamento nepaliko, todėl palikimas paveldimas pagal įstatymą. Palikėjos nepilnametė dukra A. Š. , gim. (duomenys neskelbtini) , kartu su savo tėvu pareiškėju Š. Š., gim. duomenys neskelbtini), laikytini palikėjos turto paveldėtojai pagal įstatymą. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis įstatymu darytina išvada, kad pareiškėjo dukrai A. Š. nereikalingas tėvo sutikimas priimti savo mirusios motinos palikimo dalį, nes ji palikimą paveldi pagal įstatymą. Jei dukra norėtų atlikti sandorius su paveldėtu turtu, tuomet remiantis LR CK 2.8 str. jai būtų reikalingas tėvo sutikimas, nes LR CK 2.8 str. 1 d. numato, kad nepilnamečiams nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus būdingas dalinis civilinis veiksnumas ir sandorius sudaro patys nepilnamečiai turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą. Tačiau šiuo atveju eina kalba ne apie nepilnamečio vaiko sandorių sudarymą, o apie jo teisę priimti palikimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad teismo leidimas pareiškėjui Š. Š. duoti sutikimą savo nepilnametei dukrai A. Š. , gim. (duomenys neskelbtini) , priimti po jos motinos N. Š. mirties atsiradusį palikimą, pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą, yra nereikalingas. Teismo leidimas būtų reikalingas, jei pareiškėjas norėtų priimti palikimą savo nepilnametės dukters vardu, o šiuo atveju tokio reikalavimo pareiškėjas teismui nepateikė. Kadangi nagrinėjant prašymus LR CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka procesinių dokumentų bei jų priedų trūkumų šalinimas nenumatytas, todėl atsisakytina priimti pareiškėjo Š. Š. , a/k (duomenys neskelbtini) prašymą dėl teismo leidimo išdavimo.

Teismo atsisakymas išduoti leidimą nekliudo pareiškėjui vėl kreiptis į teismą su nauju pareiškimu, pasikeitus nutartyje nurodytoms aplinkybėms (CPK 582 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-292 str., 582 str., teismas

nutarė:

Atsisakyti priimti pareiškėjo Š. Š. , a/k (duomenys neskelbtini) prašymą išduoti teismo leidimą duoti sutikimą jo nepilnametei dukrai A. Š. , gim. (duomenys neskelbtini) , priimti po jos motinos N. Š. mirties atsiradusį palikimą, pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą.

Išaiškinti pareiškėjui, kad atsisakymas priimti prašymą neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti teismui naują prašymą.

Nutartis neskundžiama.