Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-221-361-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-04
Bylos Nr.
1A-221-361-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Eduardas Maškevičius, Violeta Miliuvienė
Nukentėjusysis
L. S., V. S.
Nuteistasis
V. D.
Advokatai
Marius Gricius, Mauras Urbonavičius
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr.1A-221-361/2009Teisėjas V. Gedeikis Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.2.25.4.6.KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,gynėjui advokatui Mariui Griciui,nukentėjusiesiems L. S., V. S., jų atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui,nuteistajam V. D.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., paskiriant jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atvirojoje kolonijoje. Į bausmės laiką įskaitytas laikinasis sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2007 m. gruodžio 26 d. iki 2008 m. sausio 21 d. Vadovaujantis BK 68 str. V. D. uždrausta vairuoti visų rūšių transporto priemones trejus metus. Nuosprendžiu V. S. naudai iš nuteistojo V. D. priteista 6313,24 Lt turtinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, L. S. naudai – 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat iš V. D. priteista 1992,30 Lt gydymo išlaidų atlyginimo Valstybinei ligonių kasai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. rugsėjo 17 d. 6.30 val. (duomenys neskelbtini), Plungės rajone, kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė 67-ajame kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje esant 2,30 prom. etilo alkoholio) vairuodamas išregistruotą automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pa­žeidė tuo metu galiojusių Ke­lių eis­mo tai­syk­lių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 redakcija) reikalavimus, t. y. 53 p. – sukėlė pavojų saugiam eismui; 65 p. – važiavo neužsisegęs saugos diržo ir vežė keleivius su neužsegtais saugos diržais; 68 p. – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus; 172 p. – viršijo leistiną greitį, neatsižvelgdamas į meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę; 174 p. – važiavo gyvenvietės ribose didesniu už leistiną 50 km/h greitį, dėl to kelio vingyje nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nuvažiavo į pakelės griovį ir trenkėsi į medį. Eismo įvykio metu nukentėjusioji V. S. dėl patirtų sužalojimų: pakauškaulio įspaustinio lūžimo kairėje apimant kairio smilkinio ir momens pakraščius bei dešinio smilkinkaulio linijinio lūžimo, pamato kaulų lūžimo, kraujo išsiliejimo po galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų skilvelio sistemą, kraujosruvų galvos minkštuosiuose audiniuose, plaučių vartuose, širdies pamatinėje dalyje ir žarnų pasaito tvirtinimosi vietose, plaučių sumušimo, stuburo kaklinio VI ir VII slankstelių panirimo, I ir II kaklinio slankstelių skeveldrinio lūžimo ir panirimo ir nugaros visiško nutraukimo, poodinių kraujosruvų veide, kairėje kojoje, odos nubrozdinimų veide, galvoje, kairėje rankoje mirė. Kartu važiavusiam nukentėjusiajam E. D. dėl dešinio stipinkaulio lūžimo su epifiziolize, ylinės ataugos lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajam L. S. dėl krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimo, odos nubrozdinimų ant dešinės alkūnės, kairio kelio, kairės čiurnos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Plungės rajono apylinkės teismo 2009-02-26 nuosprendžiu paskirta bausme ir priteista neturtine žala. Mano, kad teismas nesivadovavo bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 str. Be to, teismas nemotyvavo, kodėl nebuvo galima taikyti BK 75 str. nuostatų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 305 str. reikalavimus. Jis teisme savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, savo poelgį vertino neigiamai, išgyveno dėl pasekmių, atlygindamas dalį turtinės žalos stengėsi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Teismas turėjo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuo nusikaltimo yra praėję 1,5 metų, per šį laikotarpį savo elgesiu teismui įrodė, kad padarė tinkamas išvadas dėl įvykdyto nusikaltimo, daugiau jokių pažeidimų nepadarė, sukūrė šeimą, yra gerai charakterizuojamas, atlygino dalį žalos ir atsiprašė nukentėjusiųjų. Nuteistasis V. D. taip pat nesutinka su V. S. priteista neturtine žala. Teismas pažeidė teisingumo ir protingumo principus, nes V. S., kuri nebuvo sužalota, o tik neteko vaiko, buvo priteista didesnė neturtinė žala nei L. S., kuris eismo įvykio metu buvo sužalotas ir neteko sesers. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką didžiausia neturtinė žala yra asmeniui, kurio sveikata sužalota, o ne žuvusiojo artimiesiems. Teismas, nors ir sumažino neturtinės žalos dydį, tačiau ji vis dar yra per didelė. Be to, teismas neįvertino , jog L. S. ir V. S. eismo įvykio metu vartojo alkoholinius gėrimus, leido neblaiviam asmeniui vairuoti automobilį, patys savo konkliudentiniais veiksmais sutiko tęsti kelionę automobiliu, žinodami, kad vairuotojas yra neblaivus, ir važiavo automobilyje neprisisegę saugos diržų. Šie nukentėjusiųjų veiksmai galbūt leido atsirasti sunkesnėms pasekmėms, kurių nebūtų, jeigu nukentėjusieji nebūtų pažeidę Kelių eismo taisyklių. Nuteistojo manymu, visos šios aplinkybės turi didelę reikšmę neturtinės žalos dydžio sumažinimui. V. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti iš dalies Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį: sumažinti neturtinės žalos dydį V. S. bei atidėti bausmės vykdymą 3 metams, įpareigojant įsidarbinti.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusieji ir nukentėjusiųjų atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl paskirtos bausmės.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas nesivadovavo bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. BK 281 str. 6 d., pagal kurią nuteistas V. D., sankcija numato laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės dydžio motyvavo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu nurodydamas, kad nors buvo padaryta neatsargi nusikalstama veika, ji pasireiškė šiurkščiu KET pažeidimu, vairuojant stipriai apsvaigus nuo alkoholio, ignoruojant eismo saugumo taisykles, ir sukėlė sunkius padarinius – žuvo žmogus, o dar du asmenys, vienas nesunkiai, kitas nežymiai, buvo sužaloti. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, akcentuodamas jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, ir pažymėjo, kad nuteistasis jau anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. V. D. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir, atsižvelgęs į išvardytų aplinkybių visumą, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalią trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi akivaizdu, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į BK 55 str. kuris nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Tačiau BK 55 str. nuostatos taikomos tik asmenims, padariusiems tyčinį nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, o asmenims, padariusiems neatsargų nusikaltimą, BK 55 str. nuostatos galioja tik tuo atveju, jei įstatymo sankcijoje už neatsargų nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės maksimumas prilygsta laisvės atėmimo bausmės maksimaliam dydžiui, įstatyme nustatytam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, t. y. neviršija šešerių metų (BK 11 str. 3, 4 d.). Asmenims, teisiamiems už kitų kategorijų nusikalstamas veikas ar už neatsargų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę daugiau kaip šešeriems metams, šio straipsnio nuostatos teismui nėra privalomos. Be to, BK 55 str. normos gali būti taikomos tik tada, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija be laisvės atėmimo bausmės numato ir kitas alternatyvias bausmes. Kadangi BK 281 str. 6 d. sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę, be to, jos maksimalus dydis yra dešimt metų, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 1 d., nustatančia, kad skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis, pagrįstai V. D. paskyrė laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusiesiems atlygino dalį turtinės žalos. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Taigi įstatymas šiuo atveju reikalauja atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą. Kita vertus, BK 59 str. 2 d. nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tuos atvejus, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos, tačiau tokiu atveju būtina nustatyti ne tik patį dalies padarytos žalos atlyginimo faktą, bet papildomai būtina įvertinti atlygintos žalos dalies dydį, kuris nukentėjusiajam turi būti pakankamai svarus, bei kaltininko elgesį, kuris sudarytų pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo. Priešingu atveju šios aplinkybės nustatymas taps formalumu, neatitinkančiu nukentėjusiojo interesų apsaugos poreikių. Iš V. D. V. S. priteista 6313,24 Lt turtinės ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o L. S. priteista 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. V. S. patvirtino, kad iš nuteistojo gavo 1000 Lt (b. l. 65, t. 2). Akivaizdu, kad šiuo atveju atlyginta tik nedidelė, labiau simbolinė nusikaltimu padarytos žalos dalis, nepadengianti net V. S. laidojimo išlaidų, todėl tai negali būti laikoma aplinkybe, lengvinančia V. D. atsakomybę ir turinčia esminę reikšmę skiriant bausmę.

Apeliantas nurodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, bet teismas nemotyvavo, kodėl netaikė bausmės vykdymo atidėjimo, taip pažeisdamas BPK 305 str. Pagal BK 75 str. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga.

V. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu trejiems metams. Dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 6 d., iš principo gali būti taikomas BK 75 straipsnis ir paskirtoji bausmė gali būti atidedama. Tačiau tam teismas turi padaryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę.Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 str. taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą ( BPK 305 str. 1 d. 4 p.). Tačiau šiuo atveju teismas padarė priešingą išvadą, t. y., kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bei pakankamai plačiai išdėstė tokio sprendimo motyvus, todėl apelianto argumentas dėl BPK 305 str. reikalavimų pažeidimo nepagrįstas. Pažymėtina, kad nuteistasis 2006-11-28 buvo netekęs vairuotojo teisių dėl vairavimo esant neblaiviam, tačiau nepaisant šios administracinės nuobaudos iki nusikalstamos veikos dar tris kartus vairavo neblaivus, be teisių, sukėlė eismo įvykius, dėl to taikytos griežtos administracinės nuobaudos (b. l. 110–111, t. 1). Transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens didelį neatsakingumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juo labiau, kai tai daroma pakartotinai po patraukimo administracinėn atsakomybėn. Toks nuteistojo V. D. elgesys rodo, kad jis išvadų nedaro ir nėra linkęs taisytis. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. D. kaltas dėl eismo įvykio ir kilusių pasekmių – V. S. mirties ir nežymaus L. S. sveikatos sutrikdymo.

Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.250 str., 6.263 str. 2 d., 6.283 straipsnio 1 dalis), tačiau asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi ir tretieji asmenys. Dėl V. S. mirties didelį dvasinį sukrėtimą patyrė ne tik jos brolis, kuris avarijos metu buvo ir pats sužalotas, bet ir motina, todėl teismas pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą V. S.. Nukentėjusieji byloje buvo pareiškę civilinį ieškinį, V. S. jai padarytą neturtinę žalą įvertino 80000 Lt, o L. S. 20000 Lt. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir prašomas priteisti sumas sumažino, iš V. D. V. S. priteisė 50000 Lt, o L. S. 10000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis V. D. L. S. priteisto neturtinės žalos dydžio iš esmės neginčija, tačiau nesutinka su V. S. priteista suma. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiųjų prašomas priteisti sumas, išsamiai išdėstė motyvus dėl priteisiamos žalos dydžio, vadovavosi Lietuvos Respublikos CK numatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, atsižvelgė ne tik į V. S. patirtus išgyvenimus tiek dėl dukros žūties, tiek dėl sūnaus sužalojimo, V. D. padėtį, jo kaltę, itin šiurkštų KET nesilaikymą, kilusias pasekmes, bet ir besiklostančią teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Kolegija, sutikdama su šiais motyvais, jų plačiau nebekomentuoja, tik papildo, kad ir patys nukentėjusieji elgėsi neatsakingai – važiavo neprisisegę saugos diržų, tai patvirtino L. S. ir V. D. (b. l. 22, 25, t. 2), prieš eismo įvykį visi kartu vartojo alkoholį, važiavo su girtu vairuotoju, todėl šios aplinkybės taip pat turi reikšmės mažinant prašomą priteisti neturtinę žalą. Nepaisant to, kolegijos nuomone, apylinkės teismo V. S. priteista suma yra optimali, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, esmingai nesiskiria nuo sumų, priteisiamų kitose analogiškus padarinius sukėlusiose bylose (kasacinės nutartys 2K-503/2008; 2K-188/2009), todėl nuosprendžio dalis dėl V. S. priteistos neturtinės žalos dydžio nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Eduardas MaškevičiusVioleta Miliuvienė