Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2022-05-16 · Byla Nr. eN1-775-952/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-05-16
Bylos Nr.
eN1-775-952/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Deimantė Andrulytė
Kaltinamasis
F. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. eN1-775-952/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12309-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.2.14.10.3; 2.12.1.4
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 16 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Deimantė Andrulytė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės R. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

F. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, netekėjusi, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos specialiojo ugdymo skyriuje, (duomenys neskelbtini) klasėje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. F. G., sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 2022 m. balandžio 7 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 07.00 val. iki 17.29 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, išlauždama durų spyną, sugadino svetimą - nukentėjusiajai S. N. priklausantį turtą - šarvuotas buto duris, 200 eurų vertės, padarydama nukentėjusiajai S. N. 200 eurų turtinę žalą.

2. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu F. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvena su mama S. N. ir patėviu S. T.. 2022 m. balandžio 6 d., miegojo savo draugės namuose. Išeidama iš namų, 2022 m. balandžio 6 d., paprašė savo patėvio, kad jis jai duotų namų buto durų raktą, kad ji kitą dieną galėtų įeiti į namus. Patėvis S. T. pasakė, kad buto rakto neduos, dėl ko neduos, nepasakė. Tada, patėviui pasakė, kad ji buto duris išlauš, patėvis jai pasakė, kad laužtų. Todėl kitą dieną, t. y. 2022 m. balandžio 7 d., parėjo į namus, dienos metu, bet laiko nurodyti negali, nes neprisimena, adresu (duomenys neskelbtini). Buto durys buvo užrakintos, o ji vis tiek norėjo įeiti į namus. Todėl nuėjo už kieme buvusių sandėlių ir ten rado laužtuvą. Pasiėmusi laužtuvą, atėjo atgal į daugiabutį gyvenamąjį namą ir priėjo prie savo buto durų. Tada, su rankoje turimu laužtuvu, tyčia, užkišdama laužtuvą už spynos, išlaužė buto durų viršutinę spyną. Laužtuvą buvo užkišusi du kartus, nes iš pirmo karto neišlaužė. Matė, kad duryse atsirado skylė. Tada, su laužtuvu bandė išlaužti ir apatinę durų spyną, bet to padaryti nepavyko. Apatinės durų spynos išlaužti nepavyko. Apgadino ir durų apdailos lentą. Tačiau į buto vidų neįėjo, nes neišlaužė apatinės buto durų spynos. Kai laužė buto duris, į namo laiptinę niekas iš pašalinių asmenų išėjęs nebuvo. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 64-67).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

3. Be F. G. prisipažinimo, jos kaltė įrodyta kita baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

3.1. nukentėjusiosios S. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su sugyventiniu S. T. ir dukra F. G.. Gyvena socialiniame būste, nuomojasi būstą iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės. Sutartyje nurodyta, kad ji privalo tvarkyti būstą savo lėšoms. Prieš du metus, tiksliai datos nepamena, įsigijo šarvuotas buto duris už 200 eurų ir jas įsidėjo į butą. Įsigijimo dokumentų neturi. 2022 m. balandžio 7 d., būdama darbe, apie 17.00 val., sulaukė „sms“ žinutės iš savo sugyventinio, kuris pranešė, kad, parėjęs namo, rado sulaužytas buto duris – sugadintos dvi spynos, sulaužytos pačios durys. Jis jai parašė, kad visa tai padarė jos dukra F.. Jis jai į telefoną per „messenger“ programėlę, atsiuntė buto durų foto. Ji anksčiau savo dukrai buvo davusi buto duris, tačiau ji savo raktus atidavė savo draugams. Dėl kokių priežasčių ji tai padarė, negalėjo paaiškinti. Bijodama dėl savo turto saugumo, kito rakto savo dukrai nedavė, nes jos dukra yra linkusi į vagystes, su ja nesutaria, nuolat bėga iš namų, glaudžiasi pas drauges. Ji naktimis namuose nebūna, pareina namo dienomis, išsimaudo, pasikeičia rūbus, pavalgo ir vėl išeina. Dažnai dukra nakvoja pas A. S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Į butą dukra nepateko, nes nesugebėjo išlaužti pagrindinės spynos. Parvykusi namo, bendravo su dukra per „messenger“ programėlę. Ji jos paklausė: „kaip durys“. Ji jai pasakė, kad grįžtų namo, tačiau ji atsisakė tai padaryti. Iš jos kalbos suprato, kad duris sulaužė ji. Ji pasakė, jog norėjo patekti į butą dėl kažkokių priežasčių, tačiau neturėjo rakto, o sugyventinio namuose nebuvo, nes jis buvo darbe. Jai sugyventinis pasakė, kad jam skambino F. G. ir prašė parvykti namo, nes jai reikia pasiimti keletą daiktų. Jis tuo metu negalėjo parvykti iš darbo, o grįžęs, rado sulaužytas duris ir apie tai jai pranešė. Po šio įvykio su dukra nesimatė, tik bendravo telefonu. Ji namo negrįžta, kur gyvena, nesako. Jos dukra yra gulėjusi psichiatrijos ligoninėje, turi vartoti vaistus, tačiau jų nevartoja. Turėjo neįgalumą, tačiau šiuo metu, kiek žino, jis yra nutrauktas, nes ji laiku nenuvyko pas gydytoją (b. l. 8-22);

3.2. liudytojo S. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su S. N. jai paskirtame socialiniame bute, gyvena kartu apie 6 metus. Sugyventinė S. N. turi dukrą F. G., kuri yra nesugyvenamo būdo, dažnai bėga iš namų. F. G. buvo tris kartus iškelta gyventi pas globėjus, nes jis buvo prieš ją smurtavęs, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Antrą kartą buvo iškelta gyventi pas globėjus, nes įtarė, kad mama S. N. prieš ją smurtavo, dar kartą buvo iškelta gyventi pas globėjus, nes juos rado neblaivius namuose. F. G. šiuo metu gyvena pas juos bute jau apie pusantrų metų, bet su ja neįmanoma sutarti, ji bėga iš namų, nebūna namuose, dėl to kreipėsi ne kartą į policiją. (duomenys neskelbtini) mieste, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, prieš du metus nusipirko su sugyventine vidines, šarvuotas buto duris, už jas sumokėjo 300 eurų, pirkimo dokumentų nebeturi. F. G. 2022 m. balandžio 6 d. buvo namuose. Jis 2022 m. balandžio 7 d., apie 7 val., išvyko į (duomenys neskelbtini), į darbą, jo sugyventinė taip pat nuo 5.00 val. ryto jau buvo išvykusi į darbą, į (duomenys neskelbtini) m. S. N. iš darbo grįžta tik apie 20.00 val. Jam apie 15.40 val., būnant darbe, į internetinę programėlę „messenger“ iš savo paskyros „(duomenys neskelbtini)“, paskambino F. G., kuri paklausė: „ar palikau nuo buto durų raktą?“, jam atsakius neigiamai ir kad į namus grįš po 17 val., pokalbis baigėsi. Apie 17.15 val., grįžo namo iš darbo, užlipęs į antrą aukštą, pamatė, jog buto durys yra apgadintos. Duryse buvo dvi užrakto spynos, jos abi buvo apgadintos, viršutinė spyna išlaužta, spynelė, įkritusi į butą, nuimta durų apdailos lenta. Jis įtarė, kad duris apgadino F. G., todėl iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, jam į internetinę programėlę „messenger“ vėl paskambino F. G., kuri ėmė sakyti, jog sulaužė duris, nes negalėjo patekti į buto vidų. Sakė, jog duris sulaužė viena. Kadangi socialinis butas yra duotas sugyventinei S. N., todėl pareikšimu dėl apgadintų durų kreipsis ji pati, kai grįš iš darbo. Kur šiuo metu yra F. G., nežino, bet ji pažadėjo grįžti namo (b. l. 45-46);

3.3. 2022 m. balandžio 7 d. tyrėjo Ž. B. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2022 m. balandžio 7 d., dirbant (duomenys neskelbtini) r., kartu su Šiaulių AVPK Radviliškio PK Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju M. K., tarnybiniu automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šaukinys „6074“), apie 17.33 val., gavo pranešimą, kad grįžęs namo rado sulaužytas spynas, buvo bandyta įsilaužti į butą, įtaria podukrą. Nuvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta su pranešėju S. T., kuris paaiškino, kad grįžus namo, (duomenys neskelbtini), apie 17.15 val., pastebėjo, kad šarvuotos buto durys yra apgadintos, apgadintos abi spynos, galimai, mėginta patekti į butą. S. T. kilo įtarimas, kad taip pasielgti galėjo jo podukra F. G.. Bendraujant su S. T., paskambino F. G., pokalbio metu neneigė, kad sugadino duris (b. l. 6-7);

3.4. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad S. N. pateikė pareiškimą, jog 2022 m. balandžio 7 d., apie 20.00 val., grįžusi namo, adresu (duomenys neskelbtini), rado sugadintas šarvuotas buto duris. Į butą nepatekta. Dėl sugadintų buto durų patyrė 200 eurų materialinę žalą, nes sugadintos abi durų spynos ir sugadintos, aplaužytos pačios durys. Turtas nedraustas, vaizdo kameromis bendrojo naudojimo koridorius nestebimas, durų įsigijimo dokumentų neturi. Sugadinti jai priklausantį turtą galėjo dukra F. G., gim. (duomenys neskelbtini). Prašo F. G. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 8-22);

3.5. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartimi, iš kurios matyti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. N., remiantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymu, sudaryta Socialinio būsto nuomos sutartis (b. l. 18-22);

3.6. 2022 m. balandžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys (b. l. 25-33);

3.7. 2022m. balandžio 20 d. nutarimu, kuriuo (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui leista dalyvauti procese kaip nepilnametės įtariamosios atstovui pagal įstatymą (b. l. 51-52).

4. Minėtų įrodymų visuma, t. y. F. G. parodymai, nukentėjusiosios S. N., liudytojo S. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad F. G. 2022 m. balandžio 7 d. tyčia, išlauždama durų spyną, sugadino svetimą - nukentėjusiajai S. N. priklausantį turtą ir nukentėjusiajai S. N. padarė 200 Eur turtinę žalą. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius, teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog F. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.

5. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

6. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be laisvės atėmimo yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad F. G. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštarauja; civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

7. Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajai už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą 187 straipsnio 3 dalyje, siūlo skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Pritaikius LR BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

8. Kaltinamoji F. G. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme (b. l. 144-145).

9. Kaltinamosios F. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

10. Skiriant bausmę F. G. teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė baudžiamąjį nusižengimą, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Atsižvelgtina į tai, kad F. G. yra nepilnametė, neteista (b. l. 72-76), administracine tvarka nebausta, jos atžvilgiu pradėtos administracinės bylos būdavo nutrauktos, nes F. G. nebuvo sulaukusi amžiaus, nuo kurio galima asmenį traukti administracinėn atsakomybės (b. l. 92-97), Psichiatrinis gydymas taikytas: iš VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus pažymos matyti, kad F. G. buvo gydyta: dgn: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 100); iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje objektyvių medicininių duomenų, kad F. G. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar byloje nagrinėjimo įvykio metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, nėra, dėl jai nustatytų sutrikimų ((duomenys neskelbtini)) nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizės (netikslinga) (b. l. 105-106). Iš (duomenys neskelbtini) rajono gimnazijos pateiktos charakteristikos matyti, kad F. G. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos specialiojo ugdymo skyriaus (duomenys neskelbtini) specialiojoje klasėje, jai sudaroma individualizuota programa, mokomąją medžiagą įsisavina patenkinamai, nepilnai suvokia perskaitytą tekstą, negeba apibendrinti, palyginti, ne visada suvokia perskaitytą tekstą, pamokinėje ir popamokinėje veikloje pasižymi nepastoviu elgesiu, nuotaikų kaita, yra jautri, dirgli, jei kas nesiseka, greitai susijaudina (b. l. 116-117).

11. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti F. G. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kas priverstų ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį, nustatant prokurorės prašomą bausmės trukmę (BK 48 str.). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, F. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

12. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68-71) – taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

13. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

F. G. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį mokytis arba dirbti, arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti F. G. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį mokytis arba dirbti, arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėja Deimantė Andrulytė