- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- AN2-245-926/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Pažeidėjas
- D. K.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. (toliau – D. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarimo D. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis M. F. 2019 m. sausio 2 d. D. K. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2019 m. sausio 2 d. apie 00.33 val., Jonavos m., prie Žeimių g. 13 namo, automobiliu „Mercedes Benz E220 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų užkirto kelią automobiliui „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. O., tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, be to, specialiosios spalvos (raudonos-mėlynos) švyturėliais stabdomas automobilis „Mercedes Benz E220 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei chuliganiškai vairavo automobilį sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui. Tokiais savo veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarimu D. K. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį, konstatuojant, kad nors jo veiksmuose ir nėra ANK 426 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymių, tačiau jo veiksmai policijos pareigūnams pareikalavus pateikti dokumentus patikrinimui ir to nepadarius, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde D. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. D. K. teigimu, spręsdamas jo kaltės klausimą skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tik policijos pareigūnų M. F. ir A. J. parodymais, pažymėdamas, kad juos iš esmės patvirtina ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas. Su šiais apylinkės teismo motyvais nesutinkama, teigiant, kad jie nepaaiškina ir neįrodo D. K. kaltės vairavus chuliganiškai, dėl ko, nutarimas pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu. Nors apelianto kaltė vertinamu atveju turėjo būti įrodinėjama tik abejonių nekeliančiomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau skundžiamame nutarime iš esmės remiamasi vien tik samprotavimais, spėliojimais ir išgalvotomis versijomis, neatskleidžiant pagrindinių liudytojų K. O. ir E. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų turinio. Šiame kontekste pabrėžiama, kad į teisėsaugos pareigūnus dėl galimai neteisėto D. K. elgesio šios liudytojos nesikreipė, jokie jų paaiškinimai iš karto po analizuojamo įvykio nebuvo paimti, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad jokių pretenzijų dėl galimai neteisėto apelianto elgesio jos neturėjo. Tuo tarpu aplenkdamas antrąja eismo juosta važiavusį ir keistai manevravusį automobilį „Peugeot“, D. K., jo paties teigimu, sustojo už perėjos, o už 5-6 metrų sustojo ir minėtas automobilis. Jokios avarinės situacijos ar netikėtumo šioje situacijoje nebuvo, pavojus eismo saugumui ar jo dalyviams nebuvo ir negalėjo būti sukeltas. Be to, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad savo vairavimu D. K. pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius, savo išskirtinumą ar nepagarbą kitiems vairuotojams, kad savo veiksmais jis sukėlė neigiamą reakciją ar pasipiktinimą, ką būtina nustatyti sprendžiant asmens kaltės klausimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Šiuo aspektu pabrėžiama, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko tuo metu, kai D. K. ir „Peugeot“ automobiliai stovėjo įjungę avarinio stovėjimo šviesas. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip privažiavus policijos pareigūnų tarnybiniam automobiliui apeliantas parodo į automobilį „Peugeot“, po to įsėda į savo automobilį, o jam iš paskos eina pareigūnas. D. K. nei karto neatsisuka, tačiau neskuba ir nebėga, įsėdęs į automobilį – išvažiuoja. Įrodymų, kad apeliantas matė šalia jo einantį ir vėliau stovintį policijos pareigūną, nagrinėjamoje byloje, pasak D. K., nėra.
3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo motyvą, jog policijos pareigūnams D. K. buvo nežinomas ir dėl to jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, paneigia tiek pareigūnų paaiškinimai, duoti teisme, tiek ir jų pačių darytas garso įrašas, iš ko spręstina, kad apeliantas jiems buvo žinomas kaip nusikalstamos grupuotės narys.
3.3. Apeliantas pažymi ir tai, kad kaltinimai dėl to, jog jis galimai paprašytas policijos pareigūnų pateikti dokumentus, to nepadarė, jam pareikšti nebuvo, o remiantis bylos medžiaga, daryti kategoriškos išvados dėl šio fakto, nėra galimybės. Galimai, policijos pareigūnai pasakydami „patikrinsim dokumentus“ turėjo galvoje ne tik „Peugeot“ vairuotojos, bet ir jo dokumentus, tačiau tokiu atveju šioje situacijoje įvyko nesusipratimas, o apelianto veiksmuose nebuvo tyčios įvykdyti ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.
Atsiliepimas
4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. pateikė atsiliepimą į D. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. D. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Tuo tarpu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos pareiga yra tinkamai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, kaip to reikalauja ANK 609 straipsnio nuostatos.
7. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nusižengimo esme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Todėl įstatymas reikalauja administracinio nusižengimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinį kvalifikavimą. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi nusižengimo teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. ANK 617 straipsnio 2 dalyje įvirtintos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuostatos nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog pareigūnas nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga.
8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas D. K. atžvilgiu buvo surašytas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį (Chuliganiškas vairavimas) ir 426 straipsnio 5 dalį (Nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę). Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su D. K. veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, spręsdamas, kad vertinamu atveju policijos pareigūnai iš esmės netinkamai išreiškė reikalavimą D. K. sustabdyti vairuojamą transporto priemonę (t. y. važiavo paskui D. K. tarnybiniu automobiliu įjungę specialių spalvų švyturėlius, tačiau neišreiškę reikalavimo sustoti garsiakalbių pagalba), konstatavo, jog apelianto veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nėra galimas. Tačiau, nustatę, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog vertinamu atveju D. K. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pateikti savo dokumentus, pripažino jį kaltu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, kuris administracinio nusižengimo protokolu D. K. nebuvo inkriminuotos. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, iš esmės nenumatantį galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, akivaizdu, kad toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu. Juo labiau, kad skundžiamu apylinkės teismo nutarimu pakeitus D. K. veiksmų kvalifikavimą iš ANK 426 straipsnio 5 dalies į 506 straipsnio 4 dalį, administracinio nusižengimo protokolu jam inkriminuotų administracinių nusižengimų aprašymas, iš esmės pakeitus faktines D. K. inkriminuotų galimai neteisėtų veiksmų aplinkybes, skundžiamu nutarimu pakeistos nebuvo, kas iš esmės reikštų, kad vertinamu atveju D. K. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį, už tai, kad jis administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, iš chuliganiškų paskatų užkirto kelią „Peugeot“ automobiliui, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir stabdomas specialios spalvos švyturėliais nestojo, kas iš esmės prieštarauja skundžiamo nutarimo turiniui.
9. Atsižvelgiant į išdėstytą, manydamas, jog D. K. veiksmuose yra ir kito administracinio nusižengimo sudėties požymiai nei numatyta administracinio nusižengimo protokole, pirmosios instancijos teismas turėjo grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, bet ne kvalifikuoti jo veiksmus pagal naują, administracinio nusižengimo protokole nenurodytą ir jame esančio veikos aprašymo neatitinkantį straipsnį.
10. Motyvuojant šią išvadą, tuo pačiu panaikinant skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal D. K. atžvilgiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą, jis buvo kaltinamas savo veiksmais pažeidęs Kelių eismo taisyklių 16 punktą, numatantį, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti; motorinės transporto priemonės, <...> vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat <...>. Iš aptaro seka, kad nepaisant komentuojamu administracinio nusižengimo protokolu D. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje – „iš chuliganiškų paskatų užkirto kelią automobiliui „Peugeot“ <...>, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams“, Kelių eismo taisyklių punktai, numatantys vairuotojui keliamas pareigas, kurių nesilaikymas ir užtraukia administracinę atsakomybę pagal komentuojamo straipsnio nuostatas, administracinio nusižengimo protokole nenurodyti, kas vėlgi pripažintina esminiu protokolu trūkumu, kurio ištaisyti šioje proceso stadijoje galimybės nėra, o jo egzistavimas trukdo objektyviam ir tinkamam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui.
11. Tokiu būdu, įvertinus išdėstytus administracinio nusižengimo protokolo trūkumus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, dėl skundo priimant naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai. Priėmus tokį procesinį sprendimą, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarimą, kuriuo D. K. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį, dėl procesinių pažeidimų, D. K. apeliacinio skundo argumentai, kiek jie susiję su jo kaltės vertinimu, šiuo nutarimu neanalizuotini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.