Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-02-22 · Civilinė byla Nr. 2A-252-803/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-22
Bylos Nr.
2A-252-803/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25602-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė (pran.), Ona Gasiulytė
Ieškovas
V. T.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Bylos Nr. 2A-252-803/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25602-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.5.; 1.3.4.1.5.2.1.8.; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo V. T. ieškinį dėl įsakymo dalies pripažinimo neteisėta ir jos panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos, delspinigių, neturtinės žalos priteisimo atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė

Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje kyla klausimas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo bei dėl to kylančių padarinių, taip pat apmokėjimo už kasmetines atostogas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas V. T. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių rinktinės vado 2016-04-27 įsakymo Nr. TE-26 „Dėl V. T. atleidimo iš pareigų“ dalį dėl jo atleidimo iš atsakovo Specialiųjų užduočių rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų poskyrio vyresniojo specialisto pareigų neteisėta ir ją panaikinti; 2) negrąžinti jo darbą ir taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį; 3) priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį ir 0,07 % dydžio delspinigius už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už kasmetines atostogas nuo 2016-04-28 iki 2016-05-02 ir 2 000 Eur neturtinės žalos (b. l. 2-7).

3. Ieškovas paaiškino, kad 2016 m. vasario 26 d. buvo įteiktas įspėjimo lapelis dėl darbo sutarties nutraukimo su juo, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. naikinama jo pareigybė. Pažymėjo, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių rinktinės vado 2016-04-27 įsakymo Nr. TE-26 „Dėl V. T. atleidimo iš pareigų“ pagrindu jis atleistas iš užimamų pareigų nuo 2016 m. balandžio 30 d., atleidimo datą perkeliant į 2016 m. birželio 18 d., t. y. pasibaigus suteiktoms atostogoms. Su atleidimu iš darbo nesutinka, kadangi iš darbo yra atleistas neteisėtai, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Nurodė, jog atsakovui vykdant struktūrinius pertvarkymus sukurta nauja VSAT Specialiųjų užduočių valdybos Trečiojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė, visa apimtimi atitinkanti VSAT Specialiųjų užduočių rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų poskyrio vyresnio specialisto pareigybę, kurioje jis dirbo. Pažymėjo, kad atsakovas, žinodamas jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, įspėjimo laikotarpiu siūlė jam nepriimtinas ar dėl amžiaus netinkančias laisvas darbo vietas, nesiūlydamas naujos VSAT Specialiųjų užduočių valdybos Trečiojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės. Mano, jog negali būti grąžintas į darbą dėl nepalankių darbo sąlygų sudarymo. Kadangi minėtu įsakymu jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2016-05-01 iki 2016-06-18, darbo užmokestis už kasmetines atostogas jam turėjo būti sumokėtas ne vėliau kaip 2016-04-28, tačiau buvo sumokėtas tik 2016-05-02, uždelsiant sumokėti jam darbo užmokestį už kasmetines atostogas 4 dienas. Neturtinę žalą grindė tuo, jog patyrė pažeminimą kaip ilgametis kvalifikuotas darbuotojas, žinia apie jo atleidimą iš darbo, jog darbdavio siūlymai užimti žeminančias laisvas darbo vietas kenkė jo reputacijai ir bendravimui su kolegomis, jis patyrė dvasinius pergyvenimus ir išgyvenimus dėl savo tolimesnės asmeninės gerovės, finansinių įsipareigojimų.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-11-11 nutarimo Nr. 1173 1.3 p. VSAT Specialiųjų užduočių rinktinė buvo reorganizuota jungimosi būdu – prijungiant ją prie VSAT, VSAT vado 2016-01-12 įsakymo Nr. 4-18 1 p. buvo patvirtintas VSAT Specialiųjų užduočių rinktinės naikinamų pareigybių sąrašas, tarp kurių buvo ir ieškovo pareigybė, dėl ko ieškovas buvo informuotas apie jo pareigybės panaikinimą nuo 2016 m. gegužės 1 d., apie kitų pareigų siūlymą bei pasekmes, atsisakius siūlomo darbo. Nurodė, kad VSAT vadas 2016-04-13 raštu Nr. (21)-14-1491 „Dėl informacijos apie laisvas pareigybes Valstybės sienos apsaugos tarnyboje“ informavo VSAT Specialiųjų užduočių rinktinės vadą apie laisvas karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes tarnyboje ir jos struktūriniuose padaliniuose, su minėtu raštu buvo pateiktas ir laisvų pareigybių sąrašas, kurį sudarė 32 pareigybės, ieškovas su šiuo raštu ir pareigybių sąrašu susipažino ir 2016 m. balandžio 20 d. pateikė informacinį pranešimą, nurodydamas, kad įvertinęs siūlomų pareigybių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, atsisako būti perkeltas į kitas pareigas. Pažymėjo, jog ieškovas iš darbo atleistas laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnio ir 130 straipsnio reikalavimų, o ieškovui VSAT Specialiųjų užduočių valdybos Trečiojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė negalėjo būti pasiūlyta dėl dviejų išskirtinių reikalavimų: turėti darbo patirties vykdant kriminalinę žvalgybą ir administruoti legendavimo įmonės veiklą, kurių ieškovas iš esmės neatitiko. Nurodė, kad ieškovui buvo suteiktos nepanaudotos kasmetinės atostogos nuo 2016-05-01 iki 2016-06-17, darbo užmokestis už kasmetines atostogas jam pervestas 2016-05-02 dėl finansinių aplinkybių (b. l. 28-31).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. priimdamas sprendimą nusprendė ieškovo ieškinį atmesti.

6. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes teismas konstatavo, jog VSAT struktūra pakito, struktūriniai pertvarkymai buvo realiai įgyvendinti, jie palietė ne vien tik ieškovą, o byloje nėra įrodymų apie tai, kad panaikinta ieškovo pareigybė buvo atkurta ar ieškovo funkcijoms vykdyti buvo priimtas naujas specialistas. Nustatęs, jog ieškovo nurodomai naujai įkurtai VSAT Specialiųjų užduočių valdybos Trečiojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybei pagal tokios pareigybės aprašymą buvo nustatyti papildomi reikalavimai (turėti darbo patirties vykdant kriminalinę žvalgybą, gebėti administruoti legendavimo įmonės veiklą), atmetė ieškovo argumentus, jog ieškovas atitiko naujai įkurtai pareigybei keliamus reikalavimus, nurodydamas, jog ieškovas dirbo Bendrųjų reikalų poskyryje ir turėjo teisę vykdyti išimtinai tik to poskyrio funkcijas, įtvirtintas jo pareigybės aprašyme. Pažymėjo, jog tai, kad ieškovas rūpinosi automobilių eksploatavimu ir kaip Bendrųjų reikalų poskyrio darbuotojas vykdė jam pavestas funkcijas bei vieną kartą dalyvavo nusikalstamos veikos imitavimo veiksmuose, nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškovas vykdė kriminalinę žvalgybą ar administravo legendavimo įmonės veiklą, priskirtą kitiems skyriams.

7. Atmesdamas kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad naujai sukurta VSAT Specialiųjų užduočių valdybos Trečiojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė visa apimtimi atitinka VSAT Specialiųjų užduočių rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų poskyrio vyresnio specialisto pareigybę, kurioje jis dirbo, bei įvertinęs ieškovo atsisakymą būti perkeltam į kitas pareigas ir nenustatęs DK normų pažeidimo teismas konstatavo, jog ieškovas pagrįstai buvo atleistas iš pareigų.

8. Kadangi netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas atmetė išvestinius ieškovo reikalavimus – taikyti DK 300 straipsnio 4 dalį, priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį ir 0,07 % dydžio delspinigius už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

9. Teismas konstatavo, jog atleisdamas iš darbo ieškovą darbdavys neturėjo pareigos mokėti papildomą vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs Kasacinio teismo praktiką dėl DK 176 straipsnio 2 dalies taikymo ir nustatęs, jog ieškovas, matydamas neatsiskaitymo faktą prieš 3 dienas iki jam suteiktų atostogų, nesikreipė į darbdavį dėl atostogų pratęsimo ir atleidimo datos perkėlimo, tokiu būdu atsisakydamas savo teisės pratęsti atostogas darbdaviui vėluojant sumokėti už jas ir gauti už tas dienas vidutinį darbo užmokestį.

10. Taip pat teismas atmetė ieškovo neturtinės žalos reikalavimą, spręsdamas, jog ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad atleidimo iš darbo procedūros metu jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti, kad ieškovui buvo siūlomos žeminančios laisvos darbo vietos (b. l.87-92).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

11. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, jo ieškinį tenkinti visiškai.

12. Nurodė, kad pripažindamas ieškovo dalyvavimo kriminalinėje žvalgyboje faktą, teismas neteisingai interpretavo jo neatitikimą Trečiojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės reikalavimui „turėti darbo patirties vykdant kriminalinę žvalgybą“. Pažymėjo, kad jis tiesiogiai dalyvavo vykdant nusikalstamos veikos imitavimą ir slaptos operacijos kriminalinę žvalgybą, tačiau vienkartinio pobūdžio buvo ne dalyvavimas, o pavedimai. Be to, Trečiojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybėje vienintelė 5.10 punkte nurodyta funkcija, kurioje minima kriminalinė žvalgyba, yra mažesnės apimties nei vykdyta funkcija, dėl ko darytina išvada, kad ieškovas vykdė visų Rinktinės padalinių reikalingų medžiagų ir priemonių pirkimus.

13. Kriminalinės žvalgybos struktūrose naudojama legendavimo sąvoka turi savo specifiką, kadangi glaudžiai susijusi su slaptumu, o ieškovas turi didelę, patirtį specifinio legendavimo srityje, todėl atitiko ir 5.11 punkto reikalavimą „administruoja legendavimo įmonės veiklą“.

14. Teismas be pagrindo rėmėsi Kasacinio teismo praktika nurodydamas, jog ieškovas galėjo prašyti pratęsti atostogas tiek dienų, kiek buvo uždelsta apmokėti, kadangi darbdavys paskutinę ieškovo darbo dieną buvo reorganizuotas ir jo su darbdaviu paskutinę darbo dieną nesiejo darbo santykiai.

Šalies argumentai

15. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo argumentu, jog neįrodytas neturtinės žalos faktas, nurodydamas, jog teismas atmetė jo prašymą leisti pateikti dokumentų patvirtinimą apie tai, jog po atleidimo fakto buvo nustatytos ligos, kurių vienas pagrindinių rizikos veiksnių yra stresas. Pažymi, jog atsakovui yra žinoma, kad tiesioginio vadovo nurodymu kreipėsi į tarnybos psichologą. Be to, negali pateikti įrodymų, susijusių su slaptos informacijos paviešinimu vykdant kriminalinę žvalgybą, atliekant ar administruojant legendavimo darbus dėl teisės aktų taikomų apribojimų susipažinti su slapta informacija.

16. Atsakovas nesuteikė išsamios informacijos apie laisvas pareigas, kadangi patvirtintame pareigybių sąraše buvo dvi darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybės, o informacija buvo pateikta tik apie vieną iš jų (b.l. 94-97).

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė jį atmesti. Nurodė, kad apelianto skundas grindžiamas tik prielaidomis, kadangi apelianto vykdomos bendro pobūdžio užduotys ir funkcijos nepriskiriamos kriminalinės žvalgybos veiklai ir veiklai, susijusiai su įmonės veiklos legendavimu. Apeliantas neatitiko nustatytų papildomų reikalavimų, dėl ko apeliantui nebuvo pasiūlytos Specialiųjų užduočių valdybos Trečiojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigos. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog apeliantas iš darbo atleistas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo svarstyti dėl darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos klausimo. Apelianto argumentai, susiję su atostogų apmokėjimu, vertinami kritiškai, kadangi apeliantas nepagrįstai nepriima savo kaltės, dėl kurios ir nebuvo išmokėta kompensacija. Pažymi, jog Specialiųjų užduočių rinktinės psichologės iniciatyva darbuotojams buvo suteikta galimybė atvykti pas psichologą ir pasikalbėti, apeliantas buvo atvykęs pasikalbėti ir skundėsi turintis tam tikrų sveikatos sutrikimų, tačiau nėra galimybės nustatyti, ar jo sveikatos sutrikimai susiję su Specialiųjų užduočių rinktinėje vykstančia pertvarka (b. l. 100-103).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-11-11 nutarimo Nr. 1173 1.3 punktu VSAT Specialiųjų užduočių rinktinė reorganizuota jungimosi būdu – prijungiant ją prie VSAT (b. l. 56–59). Pertvarkant struktūrą, 2016-02-26 ieškovui buvo įteiktas 2016-02-22 įspėjimo lapelis Nr. (21/27)-40-64 (b. l. 8), VSAT 2016-04-20 gavo ieškovo 2016-04-20 prašymą dėl nepanaudotų atostogų suteikimo atleidžiant iš darbo Nr. (21/27)-11-47 (b. l. 69), VSAT 2016-04-21 gavo ieškovo 2016-04-20 informacinį pranešimą dėl perkėlimo į siūlomas pareigas (b. l. 70), VSAT Specialiųjų užduočių rinktinės vadas 2016-04-27 priėmė įsakymą Nr. TE-26 „Dėl V. T. atleidimo iš pareigų“ (b. l. 9). Apeliantas įrodinėja, kad jam privalėjo būti pasiūlytos tuo metu laisvos Trečiojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigos.

Dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbą vykdant reorganizaciją

19. Kaip minėta, VSAT Specialiųjų užduočių rinktinė buvo reorganizuota jungimosi būdu. Tuo pagrindu VSAT vadas 2016-01-12 priėmė įsakymą Nr. 4-18 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių rinktinės naikinamųjų pareigybių sąrašo tvirtinimo“ (b. l. 53–55), į kurį buvo įtraukta ir apelianto užimama pareigybė (b. l. 53–55). VSAT vado 2016-03-22 įsakymu Nr. 4-154 buvo patvirtinti VSAT Specialiųjų užduočių valdybos pareigybių aprašymai (b. l. 39–41). Apeliantas įrodinėja, kad jo kvalifikacija leido užimti naujai įkurtą VSAT Specialiųjų užduočių valdybos Trečiojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybę (b. l. 42–43).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos kontekste profesinių žinių turėjimas ir specifinė veikla yra svarbūs veiksniai atliekant pareigybės funkcijas. Apeliantas iki atleidimo iš darbo dirbo Bendrųjų reikalų poskyryje ir turėjo vykdyti pareigas, susijusias su autotransporto priežiūra, remontu, informavimu apie poreikį įsigyti transporto priemones, dokumentų viešiesiems pirkimams šioje srityje rengimu, turto apskaita, privalėjo pildyti Bendrųjų reikalų poskyrio darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštį bei vykdyti nenuolatinio pobūdžio pavedimus (b.l.37,38). Taigi pagal šias darbo funkcijas su apeliantu buvo sudaryta darbo sutartis.

21. Atsakovas įsiteigė Specialiųjų užduočių valdybos Trečiojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybę (b.l.42,43), pagal kurios 4.3 punktą ją užimantis asmuo turėjo turėti darbo patirties vykdant kriminalinę tarnybą, pagal 5.9 punktą vykdyti įslaptintos dokumentacijos gabenimo funkciją, turėjo gebėti administruoti legendavimo įmonės veiklą (5.11 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios funkcijos yra kokybiškai kitos iki apelianto vykdytų, nors pripažįsta, jog dalis dėl transporto priemonių priežiūros apima ir ankstesnes pareigas.

22. DK 232 straipsnis numato, kad kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai.

23. Atsakovas sprendė, kad apeliantas neatitiko Specialiųjų užduočių valdybos Trečiojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės reikalavimų dėl to, kad neturėjo darbo patirties vykdant kriminalinę tarnybą ir gebėjimo administruoti legendavimo įmonės veiklą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantas dirbo Bendrųjų reikalų poskyryje, o ne Specialiųjų užduočių rinktinės skyriuje, vykdančiame su kriminaline žvalgyba susijusias funkcijas, todėl jam negalėjo būti pavesta administruoti legendavimo įmonės veiklą. Taigi veiklos specifika, siejama su šios srities profesinėmis žiniomis, buvo aplinkybės, dėl kurių apeliantui nebuvo pasiūlyta ši pareigybė.

24. Pagal kasacinio teismo praktiką nelaikomi darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, reglamentuojančių teisės normų pažeidimu atvejai, kai darbdavys nepasiūlo atleidžiamam iš darbo darbuotojui laisvos darbo vietos, kuriai užimti darbuotojo profesija, specialybė, kvalifikacija, tam tikrais atvejais ir sveikatos būklė, netinkami ar jis neatitinka laisvai darbo vietai keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008). Taigi dėl darbuotojo kvalifikacijos ir tinkamumo darbo vietai sprendžia darbdavys, o teismas tik patikrina, ar darbo sutarties nutraukimas pažeidžia teisės normų.

25.Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, pripažindamas, jog negali būti prilyginamas kriminalinės žvalgybos funkcijų vykdymui apelianto pagal vienkartinius pavedimus sudalyvavimas nusikalstamos veikos imitavimo veiksmuose.

26.Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog „vienkartinis sudalyvavimas nusikalstamos veikos imitavimo veiksmuose negali būti prilyginamas kriminalinės žvalgybos vykdymui“, padaryta nepagrindžiant jos įrodymais ir bylos aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja CPK 14 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 414 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Kaip teisingai nurodo apeliantas, jam įrodinėjant vykdomas kriminalinės žvalgybos funkcijas pagal vienkartinius pavedimus, teismas privalėjo pareikalauti atsakovą pateikti įrodymus, kurie galėtų paneigti tokio pobūdžio pavedimų davimą, nes būtent atsakovas turėjo pareigą įforminti tokių pavedimų davimą, atsižvelgiant į veiklos specifiką (CPK 415 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismo išvada padaryta nepatikrinus pavedimo davimo fakto, neištiriant vienkartinių pavedimų apimties ir pobūdžio.

27. Kartu kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja patikrindamas apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), ir atkreipia dėmesį, kad pagal vienkartinius pavedimus dalyvavimas nusikalstamos veikos imitavimo veiksmuose, kuriems vadovauja tam kompetenciją turintis asmuo, nėra nuolatinės funkcijos, kurių pagrindu susiformuoja patirtis vykdant kriminalinės tarnybos darbuotojo pareigas. Nors atsakovas nepaneigė apelianto nurodytos aplinkybės dėl jo dalyvavimo nusikalstamos veikos imitavimo veiksmuose, tačiau apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė, kokias jis pagal atskirus pavedimus vykdė užduotis, kurios būtų susijusios su įslaptintos informacijos disponavimu ir kriminalinės tarnybos darbuotojo pareigomis, įvertinat, jog darbas kriminalinėje tarnyboje yra specializuotas.

28. Apeliantui konkrečiai neišvardijus pagal vienkartinius pavedimus vykdytų pareigų, kurias būtų galima susieti su Specialiųjų užduočių valdybos Trečiojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės 4.3 punkte išdėstytu reikalavimu dėl turėjimo darbo patirties vykdant kriminalinę tarnybą ir su legendavimu (5.11 punktas), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, jog jo atliekamų darbų mastas buvo daug platesnis, nei nurodyta pareigybės aprašymo funkcijose, todėl atmeta šioje dalyje apeliacinį skundą, kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija išaiškina, jog pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą būtent apeliantas privalo nurodyti, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas). Nagrinėjamoje byloje apeliantas pripažįsta, kad vykdydamas įsakymus žinojo, kokie reikalavimai keliami kriminalinėje žvalgyboje, tačiau tai neįrodo patirties įgijimo atliekant savarankiškai kriminalinės tarnybos funkcijas.

Dėl apmokėjimo už kasmetines atostogas

29. Pagal DK 176 straipsnio 2 dalį darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.

30. Apeliantas įrodinėja, kad darbdaviui pagal įstatymą pavėlavus pervesti apmokėjimą už kasmetines atostogas jam priklausė vidutinio darbo užmokesčio kompensacija pinigais už 4 dienas (nuo 2016-04-28 iki 2016-05-02), nes kasmetinių atostogų praręsti nebuvo galima dėl jo atleidimo iš darbo.

31. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad VSAT 2016-04-20 gavo ieškovo 2016-04-20 prašymą dėl nepanaudotų atostogų suteikimo atleidžiant iš darbo, kuriame ieškovas prašė suteikti jam nepanaudotas kasmetines atostogas nuo 2016-04-30 (b. l. 69), Įsakymo 4 p. ieškovui buvo suteiktos nepanaudotos kasmetinės atostogos nuo 2016-05-01 iki 2016-06-17 (b. l. 9), darbo užmokestis už kasmetines atostogas ieškovui buvo pervestas 2016-05-02.

32. Pirmosios instancijos teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2012 atmetė ieškovo reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo pinigais už 4 dienas. Teisėjų kolegija paaiškina, kad CPK 4 straipsnis įpareigoja teismus vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais. Pirmosios instancijos teismo nurodyta kasacinio teismo nutartis yra panaši ratio decidendi su nagrinėjama byla. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-24 nutartyje buvo analizuotos aplinkybės, kai darbuotoja prašė priteisti iš buvusio darbdavio neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Taigi darbo santykiai, kaip ir šioje byloje, taip pat buvo nutrūkę, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad atostogų pratęsimas darbdaviui vėluojant sumokėti už jas, yra darbuotojo teisė, derintina su darbdaviu, todėl siekdamas šia teise pasinaudoti, darbuotojas savo valią paprastai turi išreikšti atostogų metu. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad prašė partęsti atostogų laiką (CPK 178 straipsnis), todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl neturtinės žalos

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluotos esminės nuostatos dėl DK 250 straipsnio, nustatančio darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo, teisėjų kolegija jomis vadovaujasi šioje byloje.

34. Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015).

35. Nagrinėjamoje byloje apelianto reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmestas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darbdavys siekdamas sumažinti darbo santykių nutraukimo neigiamus padarinius parodė rūpestingumą ir atidumą darbuotojams, sudarydamas sąlygas gauti nemokamą psichologo pagalbą. Šios aplinkybės kaip tik įrodo, kad darbuotojas negalėjo patirti dėl darbdavio veiksmų neigiamų padarinių. Europos socialinė chartija, reglamentuodama teisę į darbą ir teisę tinkamas darbo sąlygas, neįpareigoja valstybės narės numatyti darbdaviui tokius įpareigojimus dėl darbuotojų teisių, kurie darytų jam esminę žalą. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad reorganizacija paskelbta teisėtai, nenustatyta, jog apelianto darbo vieta panaikinta nepagrįstai, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negalėjo būti patenkintas. Atsižvelgiant į tai, apelianto skundas atmetamas (CPK 185 straipsnis).

36. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantui iki Įsakymo dėl atleidimo iš pareigų priėmimo buvo pasiūlyta rinktis kitas pareigas iš pareigybių sąrašo (b. l. 66–68, 70), tačiau jis atmetė pagalbinių darbininkų siūlomas pareigybes, kaip žeminančias jo orumą (b.l.4). Kasacinis teismas išaiškino, jog pripažinimą, kad darbdavys pažeidė DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatą, lemia ne faktas, kad darbdavys nepasiūlė atleidžiamam iš darbo darbuotojui kito darbo, o faktas, kad neperkėlė šio darbuotojo į kitą atitinkamą darbą, nors tokia galimybė buvo. Spręsdamas, ar darbdavys, nepasiūlydamas darbuotojui kito atitinkamo darbo ir neperkeldamas į jį darbuotojo, pažeidė įstatymo reikalavimus, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005). Nagrinėjamoje byloje apeliantas atmetė darbdavio pasiūlytas pareigybes ir nenurodė, kokios konkrečiai turėjo patirties, kad apeliacinėje instancijoje būtų galima konstatuoti jo atitikimą Specialiųjų užduočių valdybos Trečiojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės 4.3 punktui, dėl ko būtų teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma, nes jie nekeičia nagrinėjamoje byloje teisino rezultato.

37. Apelianto pateiktas procesinis dokumentas, kuris pavadintas dubliku, negali būti priimtas, nes pagal CPK 321 straipsnio 2 dalį teismo posėdis nagrinėjant apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka susideda iš pranešimo apie bylą, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, teisėjų nuomonių išreiškimo, balsavimo ir sprendimo (nutarties) priėmimo. Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra atmestas. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš apelianto nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

ieškovo V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ona GasiulytėVirginijus KairevičiusRūta Petkuvienė