Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Aurelijaus Rauckio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (nukentėjusios I. S. atžvilgiu) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) bei 284 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo N. Š. atžvilgiu) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nukentėjusios I. S. atžvilgiu) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo N. Š. atžvilgiu) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne laisvės atėmimo bausme apėmus švelnesnes laisvės atėmimo bausmes, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo – 2020 m. gruodžio 16 d. ir Jungtinėje Karalystėje išbūtas suėmimo laikas nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. liepos 2 d. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios R. T. R. civilinis ieškinys atmestas.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 21,70 Eur (dvidešimt vienas Eur 70 ct) už nukentėjusiojo N. Š. gydymą.

Priteistos iš Ž. A. proceso išlaidos – 274,73 Eur (du šimtai septyniasdešimt keturi Eur 73 ct) Ž. A. pargabenimo iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) išlaidos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš Ž. A. nepriteista.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. A. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 13 d. apie 01.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), bei prie namo, vandališkais veiksmais – daužydamas I. S. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris bei nenustatytu daiktu jas sukapodamas, išdaužydamas virtuvės ir kambario keturių langų stiklo paketus, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. S. 3 000 litų (868,86 eurų) turtinę žalą, šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Be to, Ž. A. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 13 d. 22.50 val., veikdamas bendrininkų grupėje su A. Z., nepilnamečiais E. Ž. ir J. A., kurie 2014 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už šios veikos padarymą, daužant buto duris, jas laužant metaliniu strypu, taip priverčiant nukentėjusįjį R. S. atidaryti buto duris, įsibrovė į nukentėjusiosios R. T. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur E. Ž. pagrasinus R. S. tyrimo metu tiksliau nenustatytu daiktu, prikišant jį R. S. prie kaklo ir nuvedant į atskirą kambarį, Ž. A. su A. Z. nuėjo į kitą buto kambarį ir, pasinaudojus R. T. R. dėl ligos atsiradusia bejėgiška būkle, nesugebėjimu priešintis, tuo, kad kambaryje buvo išjungta šviesa, taigi psichologiškai paveikus R. T. R., pagrobė svetimą – R. T. R. turtą – R. T. R. vardu išduotą AB banko „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis.

3. Be to, Ž. A. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 13 d. apie 23.05 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto laiptinėje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, suduodamas vieną smūgį peiliu nukentėjusiajam N. Š. į dešinę šlaunį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pažeidė viešąją tvarką.

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendyje konstatuota, jog Ž. A. veiksmuose nustatyti visi BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų objektyvieji ir subjektyvieji sudėties požymiai, todėl teismas, įvertinęs Ž. A. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytų nusikaltimų sunkumus, juo padarytą žalą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgęs į tai, jog nusikaltimai tyčiniai, baigti, sprendė, jog, siekiant užtikrinti bausmės tikslus, Ž. A. skirtinų bausmių dydžiai nustatytini mažesni nei straipsnių už nusikaltimus sankcijoje nustatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.

5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti – sušvelninti apylinkės teismo paskirtą bausmę.

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis žalą atlygino ir nukentėjusieji jokių pretenzijų neturi. Apeliantas taip pat teigia, kad nusikaltimai padaryti daugiau nei prieš dešimt metų. Be to, nuteistasis jau yra atlikęs dalį bausmės.

5.2. Taip pat pasak Ž. A. apylinkės teismas nevertino, jog nuteistasis turi du mažamečius vaikus, jog jo draugė turi sveikatos problemų ir sunkiai vaikšto. Apeliantas pažymi, jog po vaiko gimimo kitaip pradėjo žiūrėti į gyvenimą ir kitaip jį vertinti. Nuteistasis nurodo, jog visą laiką dirbo, uždirbo pinigus vaikams. Ir skunde pažymima, jog apeliantas nedarė nei menkiausio nusižengimo ir nesiruošia nusikalsti daugiau.

5.3. Skunde teigiama, jog apeliantui yra paskirtas gydymas, kurio jis negali vykdyti dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Ž. A. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu neginčijama Ž. A. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

8. Sprendžiant klausimą dėl Ž. A. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. A. bausmę už jo padarytus nusikaltimus, įvertino padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka.

11. Spręsdamas Ž. A. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas bei BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtintą bausmės paskirtį. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos trukmę, teismas konstatavo, jog Ž. A. nusikalto būdamas teistas, taip pat įvertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino nukentėjusiajai I. S. padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai) bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog jis 2013 m. rugpjūčio 13 d. 01.40 val. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Vertinant asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Ž. A. padarė tris tyčinius, iš jų du nesunkius ir vieną sunkų nusikaltimus nuosavybei ir juos padarė praėjus vos septyniems mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, atlikimo (paleistas 2013 m. sausio 14 d.). Anksčiau teistas keturis kartus, daugiausia už nusikaltimų nuosavybei, tarp jų ir apysunkių nusikaltimų padarymą, 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžiu nuteistas už 2013 metais padarytą nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 24 d. nuteistas (duomenys neskelbtini) Respublikoje už šešių nusikaltimų (atitinkančių požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje) padarymą 1 metams 6 mėnesiams (įsilaužimas į namą, pasisavinant ar kėsinantis pasisavinti svetimą turtą), 2019 m. gegužės 18 d., 2020 m. vasario 19 d. bei 2020 m. kovo 2 d. nuteistas (duomenys neskelbtini) už nusikalstamas veikas – vagystes (4 t., 23–26 b. l.), taigi po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo Ž. A. ir toliau darė nusikalstamas veikas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ankstesniais nuosprendžiais skirtos laisvės atėmimo bausmės įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, neatgrasė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo ir jis savo elgesio teigiama linkme nekoregavo. Šie duomenys pagrįstai leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemti susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

13. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ž. A. už jo padarytus nusikaltimus skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė žymiai mažesnį nei sankcijų vidurkiai. Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, o atsižvelgus į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismas subendrintą bausmę dar sumažino vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, galutinė Ž. A. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Aplinkybė, kad Ž. A. atlygino padarytą žalą, apylinkės teismas jau atsižvelgė skirdamas bausmę.

14. Apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamoje byloje padaryti nusikaltimai prieš daugiau nei dešimtmetį atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad bylos išnagrinėjimo procesas užsitęsė dėl paties Ž. A. neteisėtų veiksmų, t. y. nuteistasis slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, dėl to 2013 m. spalio 30 d. buvo paskelbta asmens paieška, o 2014 m. gegužės 26 d. jo atžvilgiu priimtas Europos Arešto orderis, pagal kurį 2017 m. lapkričio 30 d. Ž. A. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir tik 2020 m. liepos 2 d. parvežtas į Lietuvos Respubliką (3 t., b. l. 77-139). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamų nusikaltimų padarymas prieš tam tikrą ilgesnį laiko tarpą yra pagrindas švelninti bausmę. Apeliantas taip pat nurodė, jog turi du mažamečius vaikus, jo draugė turi sveikatos sunkumų bei jam yra paskirtas gydymas, kurio negali vykdyti dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Tačiau Ž. A. nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei kartu su apeliaciniu skundu tinkamai nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes. Be to, minėtos išvados nekeičia ir aplinkybė, kad, kaip nurodo nuteistasis, pataisos įstaigose nustatomas didelis Covid-19 infekcija sergančių asmenų skaičius, dėl ko Ž. A. kyla pavojus taip pat susirgti. Kadangi šiuo metu Lietuvos Respublikoje minėtos infekcijos protrūkiai fiksuojami daugelyje vietų, tad užsikrėsti įmanoma tiek pataisos įstaigoje, tiek ir už jos ribų. Be to, pataisos įstaigose yra suteikiama būtiniausia medicininė pagalba, o nustačius Covid-19 viruso atvejį, nuteistieji yra izoliuojami.

15. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo Ž. A. apeliacinį atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.