Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. Ž. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. Ž. skundą dėl dvigubo išieškojimo veiksmų, suinteresuotas asmuo R. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas E. Ž. kreipėsi į teismą prašydamas skubiai sustabdyti 2016 m. vasario 22 d. Europos vykdomojo rašto vykdymą, nutraukti dvigubą išieškojimą iš jo dėl tų pačių sumų, iš Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančių antstolių ar institucijų. Skunde nurodė, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. išieškotojui R. S. išdavė vykdomąjį dokumentą dėl 8 502,09 Eur sumos išieškojimo iš E. Ž.. Pagal šį dokumentą antstolis A. B. vykdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), areštavo Lietuvos Respublikoje esantį ir jam priklausantį turtą: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolio patvarkymo neskundė, nes suprato, kad teismo sprendimai yra privalomi ir turi būti vykdomi. Išieškotojui R. S. buvo išduotas Europos vykdomojo raštas, kuris 2016 m. vasario 22 d. pateiktas vykdyti Švedijos išieškojimo tarnyboms, taigi vykdomas dvigubas išieškojimas dėl tų pačių sumų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi E. Ž. skundo dėl antstolio A. B. veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad skolininkas E. Ž., nors ir buvo raginimas įvykdyti prievoles pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, tačiau jis gera valia skolos nemokėjo nei išieškotojui R. S., nei antstoliui A. B., todėl buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, t. y. antstolio 2015 m. gegužės 4 d. patvarkymais areštuotas skolininkui priklausantis turtas, turto arešto mastas 9 510,09 Eur, t. y. 8 502,09 Eur skolos ir 1 008 Eur vykdymo išlaidų. Skolininkas turto arešto neskundė, nors buvo informuotas apie jo turtui taikomus suvaržymus. Kitos priverstinio vykdymo priemonės skolininko atžvilgiu nebuvo taikomos. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. tenkino išieškotojo prašymą ir išdavė Europos vykdomojo raštą, kurį išieškotojas pateikė Švedijos Karalystės kompetentingoms institucijoms, kadangi šioje valstybėje yra nuolatinė skolininko gyvenamoji vieta.

Teismas pažymėjo, kad Europos vykdomojo rašto pripažinimo ir išdavimo, ištaisymo, panaikinimo ar vykdymo procedūros nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. reglamente, sukuriančiame neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (EB) Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas). Atsižvelgiant į tai, kad E. Ž. neprašo ištaisyti arba panaikinti Europos vykdomojo rašto pažymėjimo, nors tokia galimybė numatyta Reglamento 10 straipsnyje, o reikalauja sustabdyti pradėjus jį vykdyti, todėl jo prašymas atmestinas, nes tokios procedūros Reglamentas nenumato, todėl išieškotojui išduotas Europos vykdomasis raštas privalo būti vykdomas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas E. Ž. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį ir kuo skubiau panaikinti 2016 m. vasario 22 d. Europos vykdomąjį raštą, nutraukti dvigubą išieškojimą. Prašo atsižvelgiant į teisės normų reikalavimus įvertinti išieškotojo veiksmus dėl dvigubo išieškojimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepasisakė dėl dviejų vykdomųjų dokumentų dėl tos pačios sumos išieškojimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. dėl vykdomo dvigubo išieškojimo.Teismas šališkas išieškotojo naudai, nes suteikė jam teisę pradėti dvigubą išieškojimą, pažeidinėti žmogaus teises.Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, todėl „galbūt juridiškai netiksliai suformavo prašymą teismui“. Tikėjosi, kad teismas nutrauks išieškotojo pradėtą dvigubą išieškojimą pateikiant Europos vykdomąjį raštą Švedijos Karalystės išieškojimo tarnyboms, sustabdys (panaikins) šio vykdomojo dokumento vykdymą.Antstolis A. B. iki šiol vykdo išieškojimą pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina antstolio 2016 m. balandžio 20 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuotos skolininko lėšos 9 530,08 Eur sumai. Pareiškėjas geranoriškai siekė įvykdyti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą, todėl 2016 m. gegužės 9 d. kreipėsi į antstolį dėl skolos mokėjimo grafiko suderinimo, siekdamas skubesnio skolos išieškojimo iš Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio turto.Ginčijama nutartimi teismas atsisakė peržiūrėti civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius įrodymus, kurie patvirtina, jos išieškotojas sąmoningai pažeidė tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus, tyčia siekė pažeisti pareiškėjo teises ir laisves. Todėl prašo atsižvelgiant į teisės normų reikalavimus įvertinti išieškotojo veiksmus dėl dvigubo išieškojimo. Dėl šių aplinkybių teismas pažeidė įrodymų vertinimo tvarką. Antstolis A. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:2016 m. birželio 8 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojo prašymas grąžinti vykdomąjį dokumentą. Šiuo metu visi skolininkui taikyti apribojimai panaikinti, todėl, antstolio nuomone, klausimas dėl dvigubo išieškojimo nėra aktualus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl dvigubo išieškojimo veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo.Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Bylos duomenimis Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė iš atsakovo E. Ž. ieškovui R. S. 24 516 Lt (7 100,32 Eur) skolos, 5 % metines palūkanas nuo priteistos 24 516 Lt (7 100,32 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2013-08-26 – dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 735 Lt (212,87 Eur) žyminio mokesčio, 3 932,50 Lt (1 188,90 Eur) teisinės pagalbos išlaidų (22-25 b.l.). Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (26-31 b.l.). Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. R. S. išdavė vykdomąjį raštą, kurio pagrindu antstolio A. B. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 8 502,09 Eur skolos išieškojimo iš E. Ž. trečio eilės ieškotojui UAB R. S. (vykdomosios bylos 4 b.l.). Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. išdavė Europos vykdomąjį rašto pažymėjimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (32-35 b.l.), kuris perduotas vykdyti Švedijos Karalystės kompetentingoms institucijoms (6-8, 9-10 b.l.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad Europos vykdomasis rašto pažymėjimas išduotas, atsižvelgiant į tai, kad egzistavo visos Reglamente numatytos jo išdavimo sąlygos, todėl išieškojimo pagal jį vykdymas privalo būti vykdomas (36-39 b.l.). Skolininkas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad dvigubas išieškojimo vykdymas pažeidžia tarptautinius bei nacionalinius teisės aktus, žmogaus teises (42-43, 47-48 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo turinį, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju skolininkas gera valia neįvykdė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, išduoti du vykdomieji dokumentai, t. y. vykdomasis raštas ir Europos vykdomasis rašto pažymėjimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su teiginiu, jog tai reiškia dvigubą išieškojimo vykdymą apelianto atžvilgiu, pažeidžia tarptautinės bei nacionalinės teisės aktus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, argumentus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrista, kad teismas šališkas, kad pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Pažymėtina, kad 2015 m. balandžio 1 d. vykdomasis raštas perduotas vykdyti antstoliui A. B., pagal šį vykdomąjį dokumentą antstolis atlieka priverstinius veiksmus tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, o pagal 2016 m. vasario 1 d. išduotą Europos vykdomasis rašto pažymėjimą skolos išieškojimą vykdo Švedijos kompetentingoms institucijos Švedijos Karalystės teritorijoje (6-8, 9-10 b.l.), nes skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta yra būtent Švedijoje. Taigi aplinkybė, kad pagal tą patį Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti du vykdomieji raštai, pagal kuriuose vykdymo veiksmai atliekami skirtingose valstybėse, atitinka CPK 647 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes vykdant teismo sprendimą skirtingose vietose gali būti išduodami keli vykdomieji raštai.Vykdomosios bylos Nr. 41-1084/15 duomenys patvirtina, kad antstolis 2015 m. gegužės 4 d. patvarkymais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko E. Ž. turtą, 8 502,09 Eur skolai ir 1 008,00 Eur vykdymo išlaidoms išieškoti, šį juridinę reikšmę turintį faktą išviešino įstatymų nustatyta tvarka Centrinės hipotekos įstaigoje, apribota skolininko teisė disponuoti šiuo turtu (vykdomosios bylos 21, 22, 23, 24-29, 30-31 b.l.), tačiau skola nebuvo išieškota. Apelianto teiginiai dėl konkrečių faktinių aplinkybių, kad pažeidžiamos žmogaus teisės yra nepagrįsti ir atmestini.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Europos vykdomojo rašto pripažinimo tvarka reglamentuoja Reglamentas, kurio tikslas yra sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas (Reglamento 1 straipsnis). Reglamento preambulėje nurodyta, kad valstybių narių abipusis pasitikėjimas vykdant teisingumą valstybėse narėse patvirtina vienos valstybės narės teismo įvertinimą, kad visos sąlygos Europos vykdomajam raštui pripažinti yra įvykdytos ir visose kitose valstybėse narėse suteikia galimybę vykdyti teismo sprendimą, neatliekant teisinės minimalių procedūrinių reikalavimų tinkamo taikymo peržiūros valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškino ir taikymo praktiką yra išaiškinęs, kad Reglamento 3 ir 6 straipsnių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog Europos vykdomuoju raštu pripažįstamas pats teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo, jeigu jis atitinka kitas nustatytas sąlygas. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas tam, kad jis būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu, nurodyti Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje ir juos turi patikrinti klausimą dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo sprendžiantis teismas. Taigi teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu tik nustačius, kad: teismo sprendimas yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje; neprieštarauja jurisdikcijos taisyklėms, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 II skyriaus 3 ir 6 skirsniuose; kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko Reglamento (EB) Nr. 805/2004 III skyriuje nustatytus reikalavimus, kai reikalavimas yra neginčytinas, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; priimtas valstybėje narėje, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta (kaip ji apibrėžiama Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 straipsnyje), tais atvejais, kai: reikalavimas yra neginčytinas, kaip apibrėžta Reglamento dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo sukūrimo 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; jis susijęs su sutartimi, kurią sudarė asmuo, vartotojas, turėdamas tikslą, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo amatu ar profesija ir skolininkas yra vartotojas. Pripažinus teismo sprendimą Europos vykdomuoju raštu užpildant atitinkamą blanką jo pagrindu yra išduodamas standartinės formos Europos vykdomojo rašto pažymėjimas, t. y. dokumentas, kurio pagrindu vykdomas teismo sprendimas (Reglamento 9 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2014). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimas neskundžiamas (Reglamento 10 straipsnio 4 dalis). Be to, skundžiamoje nutartyje teisingai atkreiptas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu Europos vykdomasis rašto pažymėjimas buvo neteisėtai išduotas, skolininkas gali kreiptis į kilmės valstybės narės teismą su prašymu dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo panaikinimo, kai jis, atsižvelgiant į Reglamente nustatytus reikalavimus, buvo aiškiai neteisėtai išduotas (Reglamento 10 straipsnio 1 dalies b punktas). Europos vykdomojo rašto pažymėjimui panaikinti taikomos kilmės valstybės narės (nagrinėjamu atveju – Lietuvos) teisės aktai (Reglamento 10 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantas (skolininkas) būtų kreipęsis į Radviliškio rajono apylinkės teismą su prašymu panaikinti Europos vykdomojo raštą, nors ši galimybė jam buvo išaiškinta ginčijamoje nutartyje. Kadangi Europos vykdomojo rašto pažymėjimas yra išduotas, byloje nesant duomenų apie jo panaikinimą Reglamente nustatyta tvarka, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis privalo būti vykdomas (Reglamento 5 ir 10 straipsniai).Pastebėtina, kad E. Ž. į teismą kreipėsi prašydamas nutraukti dvigubą išieškojimą, bet jo skunduose formuluojami reikalavimai skiriasi, t. y. E. Ž. pirmos instancijos teismo prašė sustabdyti išieškojimą pagal Europos vykdomąjį raštą, tuo tarpu atskiruoju skundu pareiškė prašymą panaikinti išduotą Europos vykdomąjį raštą, t. y. pareiškė naują reikalavimą. Vadovaujantis CPK 312 straipsniu negalima apeliacijoje kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau. Vadinasi, jeigu teikiamais paaiškinimais (jų dalimi) yra keičiamas arba pildomas apeliacinės instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų (skundų, atsiliepimų į juos) dalykas ar pagrindas nesilaikant CPK 323 straipsnyje nustatyto ribojimo, tokie paaiškinimai (ar atitinkama jų dalis) negali būti analizuojami ir vertinami. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad Europos vykdomojo rašto vykdymo sustabdymo procedūra Reglamente nenumatyta. Reglamento 21 straipsnyje numatyta skolininko galimybė kreiptis į valstybės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, kompetentingą teismą ir atsisakyti vykdyti teismo sprendimą šiame straipsnyje nurodytais pagrindais. Be to, Reglamento 23 straipsnyje yra numatyta teismo sprendimo vykdymo atidėjimo arba apribojimo galimybė, tačiau tokį sprendimą priima dokumento vykdymo vietos kompetentingas teismas arba kitas subjektas, atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, nagrinėjamu atveju tai būtų Švedijos išieškojimo tarnyba. Tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų pasinaudojęs šiomis teisėmis.Pažymėtina, kad nesutikdamas su išduotu Europos vykdomojo rašto pažymėjimu apeliantas turi teisę kreiptis į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo panaikinimo remiantis Reglamento 10 straipsnio 1 dalies b punktu (Reglamento 10 straipsnio 2 dalis, mutatis mutandis CPK 648 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju apeliantas privalo užpildyti Reglamento VI priede pateiktą standartinį blanką, kuriame reikia nurodyti, kokių iš Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų nesilaikė Europos vykdomojo rašto pažymėjimą išdavęs teismas. Aplinkybė, kad išieškotojas pasinaudojo teise kreiptis dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo, savaime nesuponuoja išvados, kad išieškotojas įgyvendinamas procesines teises elgiasi nesąžiningai, todėl atskirojo skundo argumentai. Apeliaciniam teismui nėra pagrindo spręsti dėl išieškotojo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ( CPK 95 straipsnis). Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.