Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 gegužės 13 d. nutarimo, kuriuo G. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 188 ¹⁶ str. 1 d. 100 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nubaustas už tai, kad, vykdantis taksi veiklą, 2013-03-19, apie 09.15 val., prie Žemynos g. 1, Vilniuje, tikrinamas, kaip laikosi LR susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“, vykdė taksi veiklą automobiliu „VW Passat“ v.n. (duomenys neskelbtini) ir atsisakė pateikti kasos operacijų žurnalą. Tokiais veiksmais G. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188¹⁶ str. 1 d.

G. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog G. S. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

ATPK 188¹⁶ str. 1 d. numato atsakomybę už neįleidimą ar kitokį kliudymą savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgaliotiems pareigūnams pagal kompetenciją tikrinti ūkio subjektus, dokumentų nepateikimą arba dokumentų nuslėpimą, klaidingų žinių suteikimą, taip pat pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą.

Nors G. S. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, ji įrodyta byloje esančiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2), vyriausiojo specialisto N. G. tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), kita bylos medžiaga.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, 2013-03-19, apie 09.15 val., prie Žemynos g. 1, Vilniuje, G. S., tikrinamas, kaip laikosi LR susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“, vykdė taksi veiklą automobiliu „VW Passat“ v. n. ir atsisakė pateikti kasos operacijų žurnalą.

Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad G. S. teisme pažeidimo nepripažino ir nurodė, kad 2013-03-19, jam stovint prie prekybos centro „Kubas“ Žemynos gatvėje, prie jo privažiavo savivaldybės darbuotojai. Jie paprašė parodyti kasos operacijų žurnalą ir kitus dokumentus. Jis parodė savo vairuotojo teises, automobilio techninį pasą, leidimus, kasos operacijų žurnalą, tačiau pastarojo turinį atsisakė rodyti, motyvuodamas tuo, kad tai komercinė paslaptis. Savivaldybė yra įsteigusi taksi įmonę, kuri konkuruoja su juo ir todėl veiklos duomenų atskleidimas gali neigiamai atsiliepti jo verslui.

Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto N. G. tarnybinio pranešimo (b.l. 4) matyti, kad 2013-03-19, apie 09.15 val., Žemynos g. 1, Vilniuje buvo nuspręsta patikrinti taksi automobilį „VW Passat“, v. n. . Taksi automobilio vairuotojo G. S. buvo paprašyta pateikti reikalingus dokumentus, vykdant taksi veiklą. G. S. pateikė licenciją verstis taksi veikla, atestavimo liudijimą, kelionės lapą, kuris buvo blogai užpildytas, t.y. kaip teigė G. S., jis įrašė ne tą datą. G. S. paprašius pateikti kasos operacijų žurnalą, siekiant patikrinti, ar šis dokumentas teisingai užpildytas ir pastoviai pildomas, G. S. atsisakė, tik parodė, kad jį turi (b.l. 4).

G. S., tiek nagrinėjant bylą teisme, tiek apeliaciniame skunde neigia, padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, kadangi jis parodė savivaldybės darbuotojams, kad turi kasos operacijų žurnalą, tačiau atsisakė parodyti jo turinį, nes tai jo komercinė paslaptis, o savivaldybės įsteigta taksi įmonė yra jo konkurentai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas šią apelianto poziciją pagrįstai įvertino kritiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.116 str. nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, G. S. teismui nepateikė jokių duomenų, kad kontrolierių tikrinta informacija atitinka CK 1.116 str. reikalavimus bei kad jis, kaip asmuo, vykdantis taksi veiklą, įstatymo nustatyta tvarka yra pripažinęs šią informaciją komercine paslaptimi. Be to, net ir pripažinus kasos operacijų žurnalą komercine paslaptimi, nėra pagrindo išvadai, kad tikrinantys asmens veiklą pareigūnai neturi teisės su ja susipažinti.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 43 punkte numatyta, kad keleivių vežimą taksi kontroliuoja savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kontrolės tarnybų pareigūnai, policijos ir kiti kontrolę vykdantys pareigūnai, turintys specialius pažymėjimus, taip pat vežėjų arba jų įgaliotų juridinių asmenų transporto kontrolę vykdantys darbuotojai. Šių taisyklių 26.13 punkte yra nurodyta, kad taksi vairuotojai darbo metu privalo turėti ir pateikti kontrolę vykdančiam pareigūnui (tame tarpe ir savivaldybės pareigūnui) taksometro kasos operacijų žurnalą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, G. S. teiginiai, kad teisės aktai neįpareigoja jo tikrinantiems asmenims duoti susipažinti su kasos operacijų žurnalo turiniu, pakanka parodyti, jog jį apskritai turi, nepagrįsti, kadangi apelianto nurodytoje situacijoje patikrinimas neturėtų jokios prasmės, nes, nesusipažinus su tikrinamų dokumentų turiniu, būtų neįmanoma nustatyti, ar asmuo laikosi nustatytų teisės aktų reikalavimų ir nedaro pažeidimų. Apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nelaukė atsakymo į jo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybai pateiktą užklausimą dėl savivaldybės, įsteigusios savo taksi bendrovę, konkuruojančią su privačiomis taksi paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, teisės ir įgalinimų tikrinti privačių taksi bendrovių finansinius dokumentus, ar tokie veiksmai neiššaukia interesų konflikto, atmestinas. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis norminiame akte apibrėžta savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kontrolės tarnybų pareigūnų kompetencija, pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju savivaldybės darbuotojų veiksmai buvo teisėti. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarnybos raštas Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“, kuriame atsakoma į analogišką G. S. užklausimą, kuriame Tarnyba pažymi, jog keleivių vežimo taksi kontrolės reikalavimai įtvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintose Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse, šių taisyklių p.43 apibrėžia įgaliotų kontroliuoti ir tikrinti pareigūnų kompetenciją, p.44 apibrėžia minėtų pareigūnų teises tokių patikrinimų metu.

Apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai neprijungė patikrinimą atlikusių pareigūnų teiktos vaizdo medžiagos, patvirtinančios, kad patikrinimą atlikę savivaldybės darbuotojai bandė nufilmuoti konkuruojančios privačios taksi kasos operacijų žurnalo turinį, atmestinas. Apeliantas ir pats neneigia, kad jis atsisakė parodyti minėto dokumento turinį, todėl apelianto minimos medžiagos prijungimą pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino, kaip perteklinį.

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, jog G. S., neleidęs jį teisėtai tikrinantiems savivaldybės pareigūnams susipažinti su kasos operacijų žurnalu, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188¹⁶ str. 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-13 nutarimą G. S. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarimą nepakeistą ir G. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.