- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- 1A-718-332-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00005-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Vidmantas Mylė, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- H. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-29 nuosprendžio, kuriuo H. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti, įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti, įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. J. nuteista už tai, kad ji neteisėtai platino narkotines medžiagas: ji 2012-10-16, apie 15 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Šiauliuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje už 70 litų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 4, kuriam taikomas anonimiškumas, du plastikinius maišelius su 1,625 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių). Po ko, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2012-10-17, apie 14 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Šiauliuose, prie Tilžės gatvės namo Nr. 37, už 70 litų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 4, kuriam taikomas anonimiškumas, du plastikinius maišelius su 1,325 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių). Po ko, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2012-11-28, 13.46 val. prie prekybos centro „Norfa“, esančio (duomenys neskelbtini), už 280 litų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 4, kuriam taikomas anonimiškumas, vieną plastikinį maišelį su 8,968 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-29 nuosprendį:
H. J., pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., paskirti 2 metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, teisingai kvalifikavo H. J. padarytą nusikalstamą veiką, tačiau neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatas, ir dėl to paskyrė neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas įprastas aplinkybes, apibūdinančias H. J., pripažindamas išimtinėmis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. turinio prasme, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos. Akivaizdu, jog aplinkybės, kad nuteistoji H. J. praeityje yra neteista, dirba, mokosi, mokymosi įstaigos charakterizuojama teigiamai, nusikalto būdama jauno amžiaus, taip pat jos šeiminė padėtis bei auklėjimo sąlygos nėra pagrindas daryti išvadą, kad sunkaus tyčinio nusikaltimo (pasikėsinimas platinti narkotines medžiagas) laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tik asmenį apibūdinantys duomenys, nors ir apibūdina nuteistąją teigiamai, tačiau pagal duomenų, apibūdinančią jos padarytą nusikalstamą veiką, kontekstą, nesuteikia pakankamo pagrindo teigti, kad nuteistajai paskirta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji H. J. ir jos gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai H. J. pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-29 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliaciniu skundu prokurorė neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, H. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su H. J. paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).
Pagal baudžiamajame įstatyme nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją (BK 54 straipsnio 1 dalis). Tačiau parenkant bausmę už konkrečią nusikalstamą veiką konkrečiam asmeniui galima situacija, kai yra pagrindas paskirti švelnesnę bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teisingumo principas, kaip vienas iš bausmės tikslų (paskirties), yra įtvirtintas BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Šio principo įgyvendinimas neatsiejamas nuo bausmės individualizavimo ir suponuoja bausmės, adekvačios nusikalstamai veikai, ją padariusiojo asmenybei paskyrimą, kartu nepažeidžiant įstatymais ginamų vertybių (pvz., nukentėjusio asmens teisėtų interesų). Skirdamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas privalo vadovautis ir bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnyje bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, skiriamos nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, paskirtis apibrėžiama per tam tikrų tikslų įgyvendinimą, t. y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti pirmiau nurodyto teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi teismas, darydamas išvadą apie tai, kad BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, privalo atsižvelgti ir į kitus bausmės tikslus, kuriais įgyvendinama bausmės paskirtis. Švelnesnės bausmės paskyrimas (taikant BK 54 straipsnio 3 dalį) turi būti motyvuotas, grindžiamas byloje nustatytomis aplinkybėmis, leidžiančiomis daryti minėtą išvadą
Nagrinėjamoje byloje H. J. nuteista už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., padarymą. Pirmosios instancijos teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė nuteistajai laisvės apribojimo bausmę. Prokurorė, skųsdama tokį teismo sprendimą, nurodo, kad H. J. apibūdinantys duomenys, nors ir apibūdina nuteistąją teigiamai, tačiau nėra pagrindas daryti išvadą, kad sunkaus tyčinio nusikaltimo (pasikėsinimas platinti narkotines medžiagas) laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, nurodė, jog H. J. yra jauno amžiaus, nusikalto pirmą kartą (nėra teista), administracine tvarka nebausta, augo šeimoje, kuri buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai pasirūpinti vaiku, mokosi, mokymosi įstaigos charakterizuojama teigiamai, dirba. H. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad nors nuteistoji ir padarė sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymo sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, bei įvertinęs jos padarytą veiką, asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, nusprendė, kad yra pagrindas H. J., taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti švelnesnę – laisvės apribojimo – bausmę, kuria, teismo manymu, būtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti tikslai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistosios asmenybę, jog nusikalstama veika buvo kontroliuojama teisėsaugos pareigūnų ir reali žala BK 260 straipsnio saugomam objektui – visuomenės saugumui ir sveikatai – nebuvo padaryta, kas lėmė mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, jog laisvės atėmimo bausmės skyrimas sukeltų didesnes neigiamas pasekmes, neigiamai paveiktų jos ateities planus, galimybę įgyti specialybę ir dirbti bei atsižvelgiant į Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylos Nr. 2K-390/2011, 2K-300/2012, 2K-433/2013, 2K-233/2014 ir kt.), daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi laisvės atėmimo bausmės skyrimas H. J. už jos padarytą nusikalstamą veiką, nebūtų teisingas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.