Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas A. J. Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-85-72/2012

2012 m. vasario 23 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas 2011-12-06 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. R. Š. už tai, kad jis, būdamas fiziniu asmeniu, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, 2011-07-18 apie 11 val. leido dirbti G. T. malkų ruošos darbus prie katilinės-malkinės (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, neišdavus darbuotojo darbo pažymėjimo, nepranešus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui duomenų apie priimtą dirbti G. T.. Taip R. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 1 ir 2 d. bei VSDFV direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1 p. nuostatas.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-23 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Nurodo, kad iš R. Š. 2011-08-02 paaiškinimo ir kitų byloje surinktų įrodymų, taip pat R. Š. duotais paaiškinimais teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad R. Š. leido dirbti G. T. nesudarius su juo darbo sutarties įstatymų nustatyta tvarka bei nepranešus apie priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad tarp R. Š. ir G. T. nebuvo darbo teisinių santykių. 2011-08-02 G. T. raštu ir žodžiu paaiškino, kad darbą jam pasiūlė asmuo, paskambinęs telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-08-02 Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus patalpose, dalyvaujant R. Š. ir G. T., G. T. patvirtino, kad jam skambinęs asmuo yra tas pats asmuo, dalyvaujantis pokalbyje. R. Š. taip pat žodžiu ir raštu patvirtino, kad jis telefonu pakvietė dirbti pokalbyje dalyvaujantį G., t. y. G. Š. pasamdė dirbti G. T.. Pokalbio metu G. T. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje malkas ruošė kelias dienas, kad dėl darbo sąlygų, laiko ir užmokesčio tarėsi su R. Š., R. Š. raštu ir žodžiu nurodė, kad jis iš savo pinigų G. T. sumokėjo 30 Lt. Nurodo, kad nepagrįsta teismo nuomonė, kad G. T. nebuvo samdomas R. Š. darbuotojas, nes G. T. darbas R. Š., kaip fizinio asmens, naudai atitinka DK 93 str. nustatytus darbo sutarties požymius: dirbo malkų ruošos darbus, pakluso nustatytai tvarkai, dirbo nuo 8 val. iki 17 val., buvo susitarę dėl darbo užmokesčio – 30 Lt per dieną, darbo vietos, funkcijų, laiko, apmokėjimo. Už vieną dieną G. T. buvo sumokėtas 30 Lt darbo užmokestis. Tokia veika, nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV apie asmens priėmimą į darbą, traktuojama kaip nelegalus darbas. Mano, kad nėra pagrindo atleisti R. Š. nuo administracinės atsakomybės dėl to, kad jis pats teismo buvo pripažintas nelegaliai dirbusiu asmeniu ir negali būti darbdaviu, nes tai neturi įtakos pripažįstant G. T. veiką nelegaliu darbu pagal DK 98 str. Nurodo, kad R. Š. administracinė byla dėl nelegaliai dirbusio G. T. nebuvo išnagrinėta iš esmės, nebuvo tinkamai įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, nesivadovauta LVAT praktika. Priimtas sprendimas grindžiamas netinkamai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, skirtingai nei tai skundžiamame nutarime nurodė teismas, turi būti aktyvi. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas su Valstybinės darbo inspekcijos pozicija sutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalintos byloje kilusios abejonės, o byla būtų išspręsta teisingai.

Kaip nurodyta protokole bei nelegalaus darbo tyrimo akte (b. l. 4-5, 6), darbo inspekcijos pareigūnų 2011 liepos 18 d. apie 11 val. atlikto patikrinimo metu prie katilinės malkinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., rasti dirbantys malkų ruošos darbus keturi darbuotojai: R. Š., G. T., M. S. ir T. I., su kuriais šiam darbui rašytinės darbo sutartys nebuvo sudarytos, darbo pažymėjimai nebuvo išduoti, apie juos nebuvo pranešta VSDFV Panevėžio teritoriniam skyriui. Iš byloje esančio Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.1.-2972-223/2011 matyti, kad šiuo nutarimu G. S. buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta 2000 Lt bauda už tai, kad jis, vykdantis individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, 2011-07-14 apie 11 val. prie katilinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., leido dirbti malkų ruošos darbus M. S. ir R. Š., nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties, neįteikus antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, neišdavus darbuotojo darbo pažymėjimo, nepranešus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui duomenų apie įdarbintus asmenis (b. l. 20-22).

Šioje ATPK byloje R. Š. buvo kaltinamas 2011-07-18 apie 11 val. leidęs dirbti G. T. malkų ruošos darbus prie katilinės-malkinės (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neišdavęs darbuotojo darbo pažymėjimo, nepranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui duomenų apie priimtą dirbti G. T.. R. Š. tiek 2011-08-02 paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai (b. l. 7), tiek ir teismo posėdyje pripažino malkų ruošimo darbams prie katilinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., telefonu pagal skelbimą suradęs ir pakvietęs dirbti G. T. bei jam už vieną darbo dieną iš savo pinigų sumokėjęs 30 Lt. R. Š. paaiškinimu, jį pasamdęs G. S. apie jo pagal skelbimą surastą kitą darbuotoją – G. T. nieko nežinojo. Tačiau iš G. T. pirminio 2011-07-18 paaiškinimo Valstybinei darbo inspekcijai matyti, kad jis nurodė, jog malkų ruošos darbams jį prieš kelias dienas pasamdė tas pats G. S. (b. l. 11), nieko neužsimindamas apie susitarimą su R. Š.. Vėlesniame 2011-08-02 paaiškinime G. T. jau tvirtina, kad G. S. pirmą kartą pamatė darbo inspekcijoje 2011-08-02, o pirminiame paaiškinime G. S., kaip neva jį pasamdžiusį dirbti asmenį jam liepė nurodyti asmuo, kuris jam skambino telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (G. Š.). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad tokie tarp paties G. T. parodymų bei tarp jo ir R. Š. parodymų esantys prieštaravimai nebuvo mėginami pašalinti, G. T. buvo tik kartą kviestas į teismo posėdį, tačiau jam neatsiėmus šaukimo (b. l. 31), daugiau nebuvo bandyta jo pakviesti, o G. S. apie nagrinėjamą įvykį šioje byloje iš viso nebuvo apklaustas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismo išvada, kad jokie bylos įrodymai neleidžia patvirtinti tarp R. Š. ir G. T. egzistavusius darbo teisinius santykius, nepagrįsta, nes padaryta neišsamiai ištyrus ir įvertinus teisingam bylos išnagrinėjimui svarbius įrodymus, nepašalinus tarp paties G. T. bei jo ir R. Š. parodymų esančių prieštaravimų. Taip pat neaišku, kuo remdamasis apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, jog nėra galimybės surinkti papildomus įrodymus, kai iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad teismas tokios galimybės iš esmės nesiėmė, t. y. į teismo posėdį tik kartą bandė pakviesti G. T., o G. S. ir kitų su R. Š. ir G. T. pažeidimo padarymo dieną dirbusių asmenų iš viso nekvietė.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo R. Š. veiksmuose nėra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė ir įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui svarbius įrodymus, nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų. Taip buvo pažeisti ATPK 248 straipsnyje įtvirtinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliami uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.

Dėl to skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.