Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Banketas LT“ ir atsakovės M. Z. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Banketas LT“ patikslintą ieškinį atsakovėms R. Z., M. Z.-M. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė 2015-07-22 pateikė teismui ieškinį ir 2015-12-09 patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovių ieškovės naudai 22 377,56 Eur žalos atlyginimo, padaryto laiku nesikreipus dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad UAB „Banketas LT“ įsteigta 2012-03-02, įmonė teikė maitinimo, pobūvių ir pan. renginių organizavimo paslaugas, įmonės akcininke, savininke ir vadove visą įmonės veiklos laikotarpį buvo atsakovė R. Z.. Jos įgaliojimu atsakovei M. Z. (ankstesnis vardas Inga, dabartinė pavardė Z.-M.) 2012-10-26–2013-11-06 suteikta teisė faktiškai eiti įmonės vadovo pareigas. 2015-02-11 įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Turto valdymas“, atsakovė R. Z. įpareigota perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2015-03-10, už nutarties įpareigojimų nevykdymą atsakovė R. Z. 2015-05-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-915-826/2015 yra bausta. Iki šios nutarties priėmimo R. Z. perdavė administratoriui įmonės steigimo dokumentus ir dalį įmonės sutarčių, sudarytų 2012 m. vasario mėn. – 2013 m. liepos mėn. Įmonės buhalteriją tvarkiusi UAB „Apskaita visiems“ perdavė dalį įmonės finansinių dokumentų (sudarytų nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn.; keletą sudarytų 2013 m. gruodžio mėn., 2014 ir 2015 metais), 2013 m. gruodžio mėn.–2015 m. vasario mėn. laikotarpio dokumentai, išskyrus keletą 2013 m. gruodžio mėn. ir 2014 bei 2015 metų dokumentų, kaip ir įmonės turtas, administratoriui neperduoti. Susipažinęs su dokumentais administratorius nustatė, kad dar 2012-11-02 įmonė buvo nemoki, kadangi pradelstos skolos ir įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, įmonės kreditoriams padaryta didelė žala. Susipažinus su 2014-03-28 teismo baudžiamuoju įsakymu (b. b. Nr. I-498-795/2014) nustatyta, kad M. Z.-M. dalyvavo įmonės veikloje: 2012-02-28 M. Z.-M. įnešė įstatinį kapitalą ir veikė kaip faktinė vadovė (sudarinėjo darbo sutartis su darbuotojais, juos atleisdavo iš darbo, skirdavo drausmines nuobaudas, sudarinėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus, sudarinėjo įmonės vardu sutartis, buvo atsakinga už įmonės kasą ir pan.). Nurodė, jog atsakovė M. Z.-M. bankroto byloje pateikė 19181,38 Eur finansinį reikalavimą, teismas patvirtino jos 14805,04 Eur sumos kreditinį reikalavimą, pažymėjo, kad M. Z.-M. nurodytos išlaidos buvo patirtos nuo 2012-11-06 iki 2015-02-27. Atsakovė M. Z.-M. analogiškas paslaugas teikia įsteigusi kitą įmonę, iš kurios administratorius 2015-10-22 perėmė du nerūdijančio plieno stalus, šaldytuvą ir šaldiklį. Ieškovė nurodė, kad atsakovės turi atsakyti solidariai, nes nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų atkurtas įmonės mokumas, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo tuo padarydamos žalą bendrovei. Pažymėjo, kad atsakovės įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu veikė itin nerūpestingai, nesąžiningai ir neatidžiai, veikė ne pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų sumažintos įmonės skolos ir būtų atkurtas jos mokumas, atsakovės dėl savo netinkamo pareigų vykdymo (atitinkamai dėl neveikimo ir netinkamo veikimo) tik didino įsiskolinimus, iki buvo inicijuotas bankrotas vieno iš kreditorių 2014 m. Ieškovė nurodė, kad atsakovės nepasinaudojo palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo sąlygomis, nesikreipdamos dėl bankroto inicijavimo dar labiau pablogino įmonės padėtį dėl 2013–2015 metų laikotarpiu padidėjusių ir atsiradusių naujų įsiskolinimų, piktavališkai, tikėtina, siekdamos išvengti dar didesnės atsakomybės joms taikymo, galbūt sunaikino ir (ar) nuslėpė dalį įmonės finansinių dokumentų; elgėsi neteisėtai – buvusi formali įmonės vadovė atsakovė R. Z. buvo pasyvi ir nesiėmė jokių priemonių, kad įmonės veikla būtų vykdoma tinkamai, o atsiradus nemokumui (2012 m. lapkričio 2 d.) nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų kuo anksčiau inicijuojamas bankrotas; atsakovė M. Z.-M., faktiškai ėjusi vadovo pareigas, elgėsi priešingai įmonės interesams – netinkamai valdė įmonės pinigines lėšas, laiku nedengė įsiskolinimų, apie susidariusias dideles skolas tinkamai ir laiku neinformavo įmonės akcininkės, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų kuo anksčiau inicijuojamasi bankrotas, netinkamai tvarkė kasos dokumentus, siekdama neteisėtų tikslų suklastojo įmonės dokumentus, atsakovės R. Z. parašą, už ką buvo nuteista. Nurodė, kad ieškovei padaryta žala laikytina pinigų suma, kuria padidėjo įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per laikotarpį nuo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo iki bankroto bylos iškėlimo, dėl neteisėto atsakovių neveikimo įmonės kreditoriams buvo padaryta 22 377,56 Eur dydžio žala, kurią atsakovės privalo atlyginti solidariai.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti solidariai iš atsakovių R. Z. ir M. Z.-M. ieškovei BUAB „Banketas LT“ 7370,36 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti valstybei solidariai iš atsakovių R. Z. ir M. Z.-M. 489,56 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą). Teismas byloje nustatė, kad UAB „Banketas LT“ įsteigta 2012-03-02, įmonės vadove (direktore) 2012-02-24–2015-02-24 įregistruota R. Z.; 2015-02-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Banketas LT“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Turto valdymas“; 2012-10-26 įgaliojimu R. Z. įgaliojo I. Z. sudaryti ir pasirašyti darbo sutartis su priimamais ir atleidžiamais darbuotojais, pasirašyti darbo sutarčių registracijos, darbuotojų darbo pažymėjimų registracijos žurnaluose ir atstovauti visiems su darbo santykiais susijusiems interesams, taip pat įgaliojo UAB „Banketas LT“ atstovauti įmonės interesams valstybinėse įstaigose bei visose įmonėse ir organizacijose, susijusiose su įmonės veikla, sudaryti ir pasirašyti sutartis su įmonės klientais, gauti ir pateikti visus reikalingus dokumentus, pažymas, leidimus ir kt., susijusius su įmonės verslu, įgaliojimas R. Z. panaikintas 2013-11-06. 2015-05-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-915-826/2015 patvirtinti kreditiniai reikalavimai, 2015-06-01 nutartimi patikslintas VMI 1565,28 Eur kreditinis reikalavimas, 2015-07-03 nutartimi patvirtintas M. Z. 14 085,04 Eur kreditinis reikalavimas. Iš ieškovės pateikto 2012 m. UAB „Banketas LT“ balanso matyti, kad įmonės turtą sudarė 7028,00 Lt (2035,45 Eur): 5794,00 Lt (1678,06 Eur) ilgalaikis turtas ir 1234,00 Lt (357,39 Eur) trumpalaikis turtas, įmonės nuostoliai buvo 54 134 Lt (15 678,29 Eur), iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 51 162,00 Lt (14 817,54 Eur); 2014 m. įmonės turtas sudarė 49 46,09 Lt (1432,49 Eur), nuostoliai – 103 779,65 Lt (30 056,66 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 99 093,59 Lt (28 699,49 Eur). UAB „Banketas LT“ metines finansines ataskaitas už 2012 m. pateikė R. Z.. 2012-02-28 mokėjimo nurodymu Nr. 514845 I. Z. į UAB „Banketas LT sąskaitą įmokėjo 10 000 Lt. Atsakovė M. Z.-M. nuo 2012-03-27 iki 2015-03-19 dirbo UAB „Banketas LT“, pagal 2012-08-14 darbo sutartį I. Z. priimta į administratorės pareigas, sutartyje duomenų apie jos nutraukimą nėra. 2012-11-09, 2013-02-01 vienintelio akcininko sprendimais R. Z. nusprendė atitinkamai laikinai nuo 2012-11-12 iki 2013-02-01, taip pat nuo 2013-02-02 iki 2013-02-25 paskirti I. Z. direktore. Atsakovė Z. priėminėjo įsakymus, skyrė drausmines nuobaudas, pasirašinėjo darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, sudarinėjo darbo grafikus, priimdavo sprendimus dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo, sudarydavo darbo sutartis su priimamais darbuotojais; 2012-11-23 sudarė mobiliojo interneto linijos sutartį Nr. IL-2-4530569-423-1; 2013-11-06 kredito MI-EIF-2012-2034-05 įsiskolinimui dengiti įnešė į UAB „Banketas LT“ kasą 400 Lt, 2013-08-05 – 1026,56 Lt, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31 įnešė – 8173,29 Lt; 2013-05-10 įgaliojimu įgaliojo A. P. teikti finansinių ataskaitų rinkinius elektroniniu būdu, sudarė sutartį dėl duomenų teikimo VĮ Registrų centrui. Nustatė, jog 2013-06-06 M. Z. pasirašė vekselį UAB „Bennet Distributors“; antstolė M. V. vykdo išieškojimą iš M. Z. pagal 2014-07-28 vykdomąjį įrašą, išduotą Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro dėl 4818,92 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš M. Z. vekselio turėtojos UAB „Bennet Distributors“ naudai; taip pat nustatyta, kad UAB „Apskaita visiems“ pareiškė apie kreditinio reikalavimo atsisakymą UAB „Banketas LT“ bankroto byloje, nes M. Z.-M. visiškai atsiskaitė su kreditore ir 2016-01-18 nutartimi teismas tenkino prašymą dėl reikalavimo atsisakymo; atsakovė M. Z. į UAB „Banketas LT“ sąskaitą įsipareigojimams dengti atliko įmokas: 2013-01-02 – 1500 Lt, 2013-03-26 – 1000 Lt, 2013-03-19 – 1000 Lt, 2013-04-04 – 2000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 5 ir 8 straipsniais bei LR CK 6.6 straipsniu nusprendė, kad atsakovės, žinodamos apie įmonės kritinę finansinę padėtį, jos nemokumą, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatęs, kad abi atsakovės dalyvavo įmonės valdyme, konstatavo, kad abi yra atsakingos už padarytą žalą dėl savalaikio bankroto neinicijavimo. Teismas taip pat, vadovaudamasis byloje nustatytai duomenimis bei LR CK 6.126 straipsniu, konstatavo, kad atsakovė M. Z.-M. negali tuo pačiu metu būti ir skolininkė, ir kreditorė, teismui pripažinus jos atsakomybę dėl bendrovės kreditoriams padarytos žalos, nustačius, jog įmonės kreditorė yra ir M. Z.-M., pripažinus solidariąją atsakovių atsakomybę, konstatuotina, jog prievolė dėl 14 085,04 Eur žalos atlyginimo yra pasibaigusi.Ieškovės atstovė UAB „Turto valdymas“ pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovių R. Z. ir M. Z.-M. 13 362,09 Eur turtinės žalos atlyginimą, kitą teismo sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustačius visas atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovė M. Z.-M. negali būti ir skolininkė, ir kreditorė, ir mano, jog pastarosios prievolė dėl 14 085,04 Eur žalos atlyginimo yra pasibaigusi. Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į finansinių reikalavimų, patvirtintų bendrovės bankroto byloje, apimtį bei kreditorių skaičių, taip pat į bankroto procese egzistuojantį kreditorių lygiateisiškumo principą bei kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles, todėl priėmė neteisėtą sprendimą byloje. Ieškovė nurodo, kad kreditoriaus ir skolininko sutapimo principą nagrinėjamu atveju galima takyti tik tai lėšų sumai, kuri atitektų atsakovei M. Z.-M. kaip trečios eilės kreditorei bendrovės bankroto byloje. Likviduojant bankrutavusią įmonę bankroto administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais (ĮBĮ 31 str. 6 dalis). Nagrinėjamu atveju likusios iš atsakovių priteistos piniginės lėšos, atsiskaičius su kitais kreditoriais, būtų grąžintos atsakovei M. Z.-M. kaip trečiosios eilės kreditorei. Būtent dėl šios sumos ir susidaro kreditoriaus ir skolininko sutapimas, kadangi kuomet kyla įmonės valdymo organo, kuris kartu yra ir įmonės dalyvis, arba įmonės dalyvio civilinės atsakomybės bendrovei klausimas, priteistinos žalos dydis negali viršyti bendrovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims, t. y. bankrutavusios įmonės kreditoriams ir bankroto administratoriui (administravimo išlaidoms). Bendrovei atsakovių neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos dydis (t. y. suma, kuria išaugo bendrovės įsipareigojimai tretiesiems asmenims nuo bendrovės tapimo nemokia momento iki bankroto bylos jai iškėlimo dienos) yra lygus 21 455,40 Eur (žalos dydis mažintinas nuo 22 377,56 Eur, kadangi UAB „Apskaita visiems“ atsisakė savo 922,16 Eur dydžio finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje). Realizavęs visą bendrovės turtą administratorius gavo piniginių lėšų sumą, lygią 200,00 Eur (5 priedas). Vadinasi, preziumuotina, jog išsiieškojus visą bendrovei padarytos žalos atlyginimą, bendrą bendrovės turto masę, iš kurios galėtų būti tenkinami bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, sudarytų 21 655,40 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas sutapatinti skolininko ir kreditoriaus visą atsakovės M. Z.-M. finansinio reikalavimo sumą yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Toks sprendimas prieštarauja ne tik ĮBĮ normoms, reglamentuojančioms atsiskaitymo su bankrutavusio juridinio asmens kreditoriais tvarką, tačiau ir bankroto proceso tikslams ir paskirčiai. Administratorius sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl priteistino žalos atlyginimo sumažinimo taikant kreditoriaus ir skolininko sutapimo principą, tačiau nesutinka su mažintina suma. Taigi iš atsakovių priteistina suma turi būti ne mažesnė kaip 13 362,09 Eur (21 455,40 Eur bendrovei padarytos žalos dydis + 200 Eur piniginių lėšų suma, gauta pardavus bendrovės turtą) – mažintina 8 293,31 Eur atsakovės M. Z.-M. kreditinio reikalavimo dalimi, kuri jai tektų baigus bendrovės bankroto procesą.Atsakovė M. Z.-M. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteisimo solidariai iš atsakovių R. Z. ir M. Z.-M. ieškovei 7 370,36 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai. Atsakovė nurodo, kad ieškovė kreditoriams padaryta žala laikė bendrą išaugusį įmonės skolų dydį, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Taigi Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-26 nutartimi 14 085,04 Eur suma sumažinus BUAB „Banketas LT“ kreditorių finansinių reikalavimų sumą, maksimalus ieškovei priklausantis žalos atlyginimo dydis yra 7370,36 Eur. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė M. Z.-M. buvo faktinė bendrovės vadovė, kadangi pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnį bendrovė gali turėti tik vieną vadovą, o nei teisės aktai, nei teismų praktika neįtvirtina faktinio vadovo sąvokos. Apeliantė (atsakovė) M. Z.-M. niekada nebuvo paskirta į bendrovės direktoriaus pareigas, su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis bendrovės direktoriaus pareigoms eiti, kaip tai numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalies reikalavimai, ir apie jos paskyrimą bei atšaukimą nebuvo pranešta Juridinių asmenų registrui, atsakovė R. Z. visą laiką ėjo įmonės vadovo pareigas. Ieškovei priteistas žalos atlyginimas taip pat nėra susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovės M. Z.-M. veiksmais, atliktais 2012-10-26 įgaliojimo galiojimo laiku, nes įmonė tapo nemoki dar 2012-11-02. t. y. iš karto po įgaliojimo išdavimo. Per tokį trumpą laiko tarpą atsakovė neturėjo net minimalios galimybės savo veiksmais ar neveikimu sąlygoti ar padidinti įmonės nemokumą. Ieškovės nemokumą sąlygojo būtent atsakovės R. Z. neteisėti veiksmai, sutartimis prisiimant tokius įsipareigojimus (9969, 75 Lt), kurie viršija viso bendrovės turto vertę (7028 Lt), ir priežastinis ryšys tarp jos neteisėtų veiksmų bei ieškovės reikalaujamos žalos atlyginimo. 2013-11-06 atsakovė R, Z. panaikino atsakovei M. Z.-M. išduotą įgaliojimą, ką patvirtina 2013-11-06 įgaliojimo nutraukimas. Apeliantė nesutinka, kad dėl atsakovės M. Z.-M. neveikimo įmonė patyrė didesnius nuostolius, kadangi atsakovė M. Z.-M. laikotarpiu nuo 2012-11-06 iki 2015-02-12 asmeninėmis lėšomis sumokėjo (padengė) 66 229, 46 Lt (19 181,38 Eur) dydžio įmonės veikios išlaidas ir skolas, iškaitant skolas, atsiradusias iki 2012-10-26 įgaliojimo išdavimo. Atsakovei M. Z.-M. nesiėmus aktyvių veiksmų, įmonės kreditiniai įsiskolinimai būtų ne 24 178,10 Eur (iš jų 14 085,04 Eur skola pačiai atsakovei), o daugiau nei 2 kartus didesni, t. y, 46 989,77 Eur (24 178,10 Eur + 22 811,67 Eur = 46 989,77 Eur). Taigi, apeliantė savo aktyviais veiksmais padengusi daugiau nei pusę visų įmonės skolų negali būti laikoma atsakinga už žalą. Apeliantė taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pirmosios instancijos teisme.Atsakovė M. Z.-M. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Dėl atsakovės prievolės pasibaigimo atsakovė nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-438-826/2016 14 085,04 Eur suma sumažino bankrutavusios UAB „Banketas LT“ kreditinių reikalavimų sumą, kreditorei M. Z.-M. pateikus pareiškimą dėl kreditinio reikalavimo atsisakymo. Ieškovė visą bylos nagrinėjimo laiką kreditoriams padaryta žala laikė bendrą išaugusį įmonės skolų dydį, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, t. y. ieškovės reikalaujama žala iš esmės buvo išvestinė iš įmonės kreditorių kreditinių reikalavimų, nurodytų Klaipėdos apygardos teismo 2015-05-15, 2015-06-01, 2015-07-03 nutartyse. Taigi maksimalus ieškovei priklausančio žalos atlyginimo dydis turėtų sudaryti 7370, 36 Eur. Atsakovė nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė buvo faktinė įmonės vadovė. Atsakovė iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo pakeisti ir priteisti iš atsakovių R. Z. ir M. Z.-M. 13 362,09 Eur turtinę žalą ieškovės naudai. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato faktinio vadovo sąvokos, kadangi civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui, ar dalyviui būdingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, konstatuotina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Be to, byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad pati atsakovė save nurodydavo bendrovės dokumentuose kaip laikinai einančią bendrovės vadovo pareigas. Ieškovė nesutinka su apeliantės nurodyta pozicija, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir bendrovei padarytos žalos, kadangi byloje surinkti įrodymai rodo, kad nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2013 m. pabaigos, atsakovė dalyvavo bedrovės valdyme ne kaip paprasta darbuotoja – administratorė, o kaip pastarosios vadovė, todėl gerai žinojo bendrovės faktinę finansinę padėtį, jos įsipareigojimus kreditoriams. Nepriklausomai nuo to, jog atskiras sutartis, būtinas bendrovės veiklai vykdyti, bendrovės veiklos pradžioje ir sudarė atsakovė R. Z., tačiau šias sutartis ir tolesnius bendrovės užsakymus pagal jas bei atsiskaitymus pagal tiekėjų pateiktas sąskaitas faktūras vykdė atsakovė. Įrodymų, jog neva atsakovė stengėsi padėti bendrovei apmokėdama pastarosios įsiskolinimus kreditoriams, į bylą nepateikta. Be to, nors, kaip nurodo atsakovė, savo lėšomis gelbėjo įmonę nuo bankroto, tačiau patyrusi bendrovės naudai dideles išlaidas pateikė savo finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje ir šio reikalavimo dalis dėl administratoriaus neginčytinos sumos buvo patvirtinta. Tai, kad atsakovė savo finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje atsisakė tik po to, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir pateiktas ieškovės apeliacinis skundas (dėl sprendimo iš dalies pakeitimo priteistinos sumos atžvilgiu), yra laikytina ne kuo kitu kaip gynybine atsakovės pozicija, siekiant kaip įmanoma išvengti didesnio žalos atlyginimo ieškovės naudai priteisimo. Dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino ieškovės ieškinį pagrįstu visa apimtimi, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad tenkinus ieškinį atsakovė M. Z.-M. bendrovės bankroto byloje būtų ir skolininkė, ir kreditorė, jos prievolę bendrovei dėl 14 085,04 Eur žalos atlyginimo (atitinka atsakovės finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje) laikė pasibaigusia.

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas.

Atsakovės M. Z.-M. apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo įmonės vadovams laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovės bankrutavusios įmonės atstovė bankroto administratorė kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovių – bankrutavusios įmonės vadovių, žalos, padarytos laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimą. Nurodė, kad savininke ir vadove visą įmonės veiklos laikotarpį buvo atsakovė R. Z., o jos įgaliojimu atsakovė M. Z. 2012-10-26–2013-11-06 laikotarpiu įgaliota faktiškai eiti įmonės vadovo pareigas. Atsakovės su ieškiniu nesutiko. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovių R. Z. ir M. Z.-M. ieškovei 7370,36 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė valstybei solidariai iš atsakovių 489,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateikė apeliacinį. Atsakovė M. Z.-M. pateikė apeliacinį skundą.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Apeliantė (atsakovė) M. Z.-M. nurodo, kad niekada nebuvo paskirta į bendrovės direktoriaus pareigas, su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis bendrovės direktoriaus pareigoms eiti, kaip tai numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalies reikalavimai, ir apie jos paskyrimą bei atšaukimą nebuvo pranešta Juridinių asmenų registrui, atsakovė R. Z. visą laiką ėjo įmonės vadovo pareigas. Be to, apeliantė nurodo, kad nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato „faktinio“ įmonės vadovo sąvokos. Su tokia apeliantės pozicija sutikti negalima. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi. Juridinio asmens savarankiškumo principas lemia juridinio asmens savarankišką atsakomybę ne tik dalyvių, bet ir kitų juridinio asmens veikloje dalyvaujančių asmenų – vadovų ir darbuotojų – aspektu. Bendrovių teisės doktrinoje vadovais laikomi ir vykdantieji (valdymo organų nariai), ir nevykdantieji vadovai (priežiūros organų nariai). Atsižvelgiant į tai, vadovu laikytinas valdymo ar priežiūros organo narys, kurio veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiūra. Dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Tačiau dalyvių susirinkimas sprendžia neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla kasacinio teismo vadinama strateginiu bendrovės valdymu. Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, pripažintina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė.Dėl atsakovės apeliantės, kaip faktinės vadovės, bendrovėje statuso apeliacinis teismas nurodo, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, kuriuos išsamiai ištyrė pirmosios instancijos teismas, matyti, kad 2012-02-24–2015-02-24 įmonės vadove įregistruota atsakovė R. Z.. 2012-10-26 atsakovė R. Z. įgaliojo M. Z.-M. sudaryti ir pasirašyti darbo sutartis su priimamais ir atleidžiamais darbuotojais, pasirašyti darbo sutarčių registracijos, darbuotojų darbo pažymėjimų registracijos žurnaluose ir atstovauti visiems su darbo santykiais susijusiems interesams, taip pat įgaliojo UAB „Banketas LT“ atstovauti įmonės interesams valstybinėse įstaigose bei visose įmonėse ir organizacijose, susijusiose su įmonės veikla, sudaryti ir pasirašyti sutartis su įmonės klientais, gauti ir pateikti visus reikalingus dokumentus, pažymas, leidimus ir kt., susijusius su įmonės verslu. Byloje apklaustos liudytojos nurodė, kad tiek atsakovė apeliantė M. Z.-M., tiek ir atsakovė R. Z. kartu vadovavo bendrovei – mokėjo darbuotojams atlyginimus, priimdavo į darbą ir atleisdavo iš pareigų, pasikeisdamos dirbdavo įmonėje, atlikdavo kitas kasdienes įmonės vadovo pareigas. Taigi, vadovaujantis teismų praktika, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų darytina pagrįsta išvada, kad atsakovė apeliantė faktiškai buvo įmonės vadovė ir dalijosi kasdieniais darbais kartu su kita atsakove R. Z..Apeliantė nurodo, kad įrodyti žalos dydį turi jos atlyginimo reikalaujantis asmuo, taigi šioje byloje – ieškovė (LR CK 6.249 str.). Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovei priteistas žalos atlyginimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovės M. Z.-M. veiksmais, atliktais 2012-10-26 įgaliojimo galiojimo laiku, nes įmonė tapo nemoki dar 2012-11-02, t. y. iškart po įgaliojimo išdavimo. Ieškovės nemokumą sąlygojo būtent atsakovės R. Z. neteisėti veiksmai, sutartimis prisiimant tokius įsipareigojimus (9969,75 Lt), kurie viršija viso bendrovės turto vertę (7028 Lt), ir priežastinis ryšys tarp jos neteisėtų veiksmų bei ieškovės reikalaujamos žalos atlyginimo. Taip pat atsakovė nesutinka, kad dėl atsakovės M. Z.-M. neveikimo įmonė patyrė didesnių nuostolių, kadangi atsakovė M. Z.-M. laikotarpiu nuo 2012-11-06 iki 2015-02-12 asmeninėmis lėšomis sumokėjo (padengė) 66 229,46 Lt (19 181,38 Eur) dydžio įmonės veikios išlaidas ir skolas, iškaitant skolas, atsiradusias iki 2012-10-26 įgaliojimo išdavimo. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011).Byloje nustatyta, kad atsakovė apeliantė M. Z.-M. faktiškai ėjo įmonėje vadovo pareigas, įvertinus tai, kad įmonė faktiškai tapo nemoki 2012-11-02, o įmonė faktiškai nustojo veikusi 2013 metų pabaigoje, atsižvelgus į tai, kad minėtu laikotarpiu atsakovė apeliantė aktyviai dalyvavo įmonės valdyme įmonei finansiškai reikšmingu laikotarpiu, todėl gerai žinojo jos finansinę padėtį, jos įsipareigojimus kreditoriams. Apeliantė teigia, kad dauguma sutarčių su kreditoriais buvo sudarytos registruotos įmonės vadovės R. Z., tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tolesnius įmonės užsakymus ir atsiskaitymus su tiekėjais vykdė būtent atsakovė apeliantė M. Z.-M.. Taigi apeliantė žinojo faktinę finansinę įmonės padėtį, todėl galėjo laiku imtis priemonių, kad įmonė išvengtų nemokumo, arba inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimą. Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumos darytina išvada, kad atsakovė yra atsakinga už tai, kad ji, kaip faktinė įmonės vadovė, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnyje numatytą teisę ir pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė M. Z.-M. veikė neteisėtai įmonės atžvilgiu, todėl savo neveikimu didino žalą įmonei. Apeliantė nurodo, kad ėmėsi veiksmų padėti įmonei, sumokėdama jos įsiskolinimus kreditoriams, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino.Byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad atsakovė M. Z.-M. į UAB „Banketas LT“ sąskaitą įsipareigojimams dengti darė įmokas: 2013-01-02 – 1500 Lt, 2013-03-26 – 1000 Lt, 2013-03-19 – 1000 Lt, 2013-04-04 – 2000 Lt. Tačiau sutiktina su ieškovės pozicija, kad dėl šios aplinkybės, kad apeliantė dėjo savo asmenines lėšas siekdama gelbėti bendrovę nuo bankroto, atsakovė iš tiesų yra pateikusi finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, kuris iš dalies buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-03 nutartimi c. b. eB2-915-826/2015 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00797-2014-7). Įvertinus visą kreditorių finansinių reikalavimų sumą, matyti, kad atsakovės apeliantės finansinio reikalavimo suma sudaro daugiau nei pusę visų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų. Tai, kad atsakovė apeliantė iš dalies susigrąžins savo investuotas sumas į bankrutavusią bendrovę, patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-03 nutartyje c. b. eB2-915-826/2015 nustatytos aplinkybės, kad iš administratoriui perduotų ir teismui pateiktų įmonės buhalterinių dokumentų nustatyta, jog M. Z. lėšomis buvo apmokėta 14 085,04 Eur UAB „Banketas LT“ išlaidų. Pati atsakovė apeliantė, kaip trečios eilės kreditorė, bankroto byloje nurodė, kad finansinis reikalavimas susidarė dėl to, kad ji investuodavo į įmonę savo lėšas, taip pat duodavo įmonės darbuotojams savo asmenines lėšas atsiskaityti už prekes tuo metu, kai jos nebūdavo įmonėje, tačiau nebuvo fiksuojama, kad M. Z. pinigai buvo duodami darbuotojams sumokėti už prekes. Ji mokėjo už prekes iš savo lėšų, kai įmonėje nebuvo grynųjų pinigų, kiti darbuotojai nemokėjo iš savo lėšų, nes ji jiems duodavo lėšų. M. Z. sumokėdavo ir kitas įmonės skolas, investuodavo į įmonės veiklą, o skolindavo įmonei grynaisiais pinigais, nes pasitikėjo R. Z., įmonės direktore. Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė, įnešdama pinigų sumas į įmonę, o paskui tas pačias sumas išsiieškodama įmonės bankroto byloje, savo aktyviais veiksmais stengėsi pagerinti įmonės finansinę padėtį. Priešingai, darytina išvada, kad atsakovė apeliantė laiku nesikreipdama į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo bei papildomai pateikdama 14 085,04 Eur finansinį reikalavimą įmonės bankroto byloje iš esmės apsunkino kitų kreditorių galimybes išsiieškoti skolas iš bankrutuojančios bendrovės. Apeliantė taip pat nurodo, kad 2016-05-23 pateikė prašymą Klaipėdos apygardos teismui bankroto byloje Nr. eB2-438-826/2016 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00797-2014-7) dėl kreditorės M. Z.-M. atsisakymo nuo 14 805,04 Eur finansinio reikalavimo ir išbraukimo iš kreditorių sąrašo BUAB „Banketas LT“ bankroto byloje, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų pagerinti ieškovės finansinę padėtį.Su tokia apeliantės pozicija sutikti negalima, kadangi atkreiptinas dėmesys, kad šis prašymas dėl kreditorės finansinio reikalavimo atsisakymo pateiktas tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą dėl žalos atlyginimo ieškovei ir jau po to, kai atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies pakeitimo, todėl toks atsakovės elgesys laikytinas sąmoninga gynybine pozicija, siekiant išvengti didesnės žalos ieškovės naudai priteisimo.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Ieškovė apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, nesivadovavo formuojama teismų praktika analogiškose bylose, todėl priėmė neteisėtą sprendimą byloje, todėl sprendimas keistinas priteisiant ieškovei iš atsakovių 13 362,09 Eur sumą žalai atlyginti. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustačius visas atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovė M. Z.-M. negali būti ir skolininkė, ir kreditorė, ir mano, jog pastarosios prievolė dėl 14 085,04 Eur žalos atlyginimo yra pasibaigusi. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl priteistino žalos atlyginimo sumažinimo taikant kreditoriaus ir skolininko sutapimo principą, tačiau nesutinka su mažintina suma. Ieškovės atstovė nurodo, kad atsakovės M. Z.-Moskalaneko kaip bendrovės ir kreditorės ir skolininkės sutapimas gali būti taikomas tik tai atsakovės apeliantės finansinio reikalavimo daliai, kuri galėtų būti patenkinta bendrovės bankroto proceso metu, t. y. 8 293,31 Eur. Remiantis teismų informacine sistema LITEKO, Klaipėdos apygardos teismas 2015-02-11 nutartimi UAB „Banketas LT“ iškėlė bankroto bylą; 2015-05-15, 2015-06-01, 2015-07-03 ir 2016-01-18 nutartimis patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų 23 255,94 Eur sumos finansiniai reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrais atsakovių neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos dydis yra lygus 21 455,40 Eur (žalos dydis sumažintas nuo 22 377,56 Eur UAB „Apskaita visiems“ atsisakius 922,16 Eur dydžio finansinio reikalavimo). Realizavusi bendrovės turtą, bankroto administratorė gavo 200 Eur sumą, todėl suma, iš kurios galėtų būti tenkinami bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, sudarytų 21 655,40 Eur. Tačiau šioje byloje pateikto išrašo dėl įmonės įsiskolinimų kreditoriams matyti, kad ši suma (28 895,54 Eur) yra didesnė nei teismo priteistas ir išieškotas žalos atlyginimas ((21 455 Eur) + realizuotas turtas (200 Eur)). Taigi teismui pripažinus atsakovę M. Z.-M. skolininke bei kreditore ir įskaičius minėtos atsakovės finansinį reikalavimą už atsakovės padarytą žalą ieškovei, taikius skolininko ir kreditoriaus sutapimą, yra pažeidžiami kitų kreditorių turtiniai interesai. Atsižvelgus į ĮBĮ bankroto proceso tikslus ir paskirtį, atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, toks pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgus į tai, kad įmonės bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad remiantis bankroto administratoriaus pateiktais apskaičiavimais byloje dėl atsiskaitymo su įmonės kreditoriais, nėra pagrindo taikyti skolininkės ir kreditoriaus sutapimo, kadangi tai pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės – ieškovės kreditorių interesus bankroto byloje. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, atsižvelgusi į aktyvų teismo vaidmenį šios kategorijos byloje ir į tai, jog ieškovė yra bankrutavusi įmonė, todėl kiekvieno kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutavusios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal sąžiningumo ir teisingumo kriterijų yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovės M. Z.-M. prievolė dėl 14 085,04 Eur žalos atlyginimo laikyta pasibaigusia. Apeliacianės instancijos teismui pripažinus, kad nėra pagrindo laikyti pasibaigusia atsakovės apeliantės prievolę dėl 14 085,04 Eur LRCK 6.126 straipsnio 1 dalies pagrindu, būtų pagrindas priteisti visą ieškovei padarytą turtinę žalą – 21 455,40 Eur, kuri buvo pripažinta pirmosios instancijos teismo, tačiau ieškovės atstovei apeliaciniame skunde sumažinus reikalaujamą priteisti turtinę žalą iki 13 362,09 Eur, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti solidariai iš atsakovių R. Z. ir M. Z.-M. 13 362,09 Eur.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, nevisiškai tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nevisiškai pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi yra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, t.y. iš M. Z.-M. ir R. Z. priteisė 7 370,36 Eur – 34,35 proc. ieškinio sumos, todėl iš ieškovės apeliantei turi būti priteista 65,65 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 181,70 Eur). Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantę ir atsakovę R. Z. solidariai apmokėti 483,00 Eur žyminį mokestį, nuo kurio ieškovė buvo atleista. Žyminis mokestis taip pat turėtų būti apskaičiuotas pagal patenkintų reikalavimų proporciją, t.y. 165,91 Eur. Su tokia apeliantės pozicija sutikti negalima. Nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinio reikalavimas buvo tenkintas visa apimtimi – teismas sutiko su ieškiniu, jog prašoma priteisti žala padaryta abiejų atsakovių bendrais veiksmais, todėl taikytina solidarioji atsakomybė dėl 21 455,40 Eur žalos atlyginimo. Nors apeliacinės instancijos teismas ir pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažintą turtinės žalos dydį, tačiau šis turtinės žalos dydžio sumažinimas lemtas ne netinkamos materialinės teisės taikymo, o ieškovės bankroto administratoriaus patikslinto ieškinio reikalavimo sumos, todėl nėra pagrindo teigti, kad pakeitus pirmosios instancijos teismas sprendimą, yra pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas. Dėl žyminio mokesčio, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad LRCPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju tenkinus ieškovės ieškinį visiškai, tačiau ieškovei sumažinus reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo dydį, žyminis mokestis mažintinas iki 301 Eur (LRCPK 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 7 d., 82 str.). Taigi atsakovės įpareigotinos solidariai apmokėti 301 Eur žyminį mokestį valstybei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovė apeliamtė pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantės apeliacinį skundą ir tenkinus ieškovės apeliacinį skundą visiškai, nėra pagrindo priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (LRCPK 93 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

atsakovės M. Z.-M. apeliacinį skundą atmesti.

Ieškovės BUAB „Banketas LT“ apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą ir rezoliucinę dalį išdėstyti šitaip:

Priteisti solidariai iš atsakovių R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Z.-M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „Banketas LT“, į. k. (duomenys neskelbtini), 13 362,09 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-07-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti solidariai iš atsakovių R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Z.-M., a. k. (duomenys neskelbtini) 301 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.