- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-10
- Bylos Nr.
- 2-3046-215/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02595-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- D. R.
teismo posėdyje išnagrinėjo A. R. ieškinį atsakovei D. R., išvadą teikianti institucija Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. lapkričio 27 d. teismas priėmė sprendimą ir šalių santuoką nutraukė bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties I, II, III punktus, nes sūnus A. R. nori gyventi su juo bei prašo priteisti iš motinos po 300 litų vaiko išlaikymui.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad sūnus A gyventų su tėvu, tačiau nesutiko su išlaikymo dydžiu bei nurodė, kad ji šiuo metu nedirba, yra bedarbė ir negali mokėti po 300 litų, o mokėti gali po 200 litų.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, dalyvaujančio procese kaip valstybinio valdymo institucija, pateikė išvadą byloje, siekiant įvykdyti jam pavestas funkcijas, ginant vaikų interesus (CPK 55 str. 2 d.). Pritarė ieškovo prašymui nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu. Nurodė, kad ieškovas su sūnumi jau gyvena kartu, tėvas sūnumi rūpinasi, jį auklėja, namuose yra visi būtini baldai, aplinka tvarkinga, tėvas domisi sūnaus mokymusi, lankosi mokykloje.
Nepilnametis A. R. apklaustas teisme parodė, kad jis nuo gegužės mėnesio jau gyvena su tėčiu Užlieknės kaime, lanko Užlieknės pagrindinės mokyklos 8 klasę, mokosi neblogai, namuose turi atskirą kambarį, kompiuterį, nori toliau gyventi su tėčiu, bet ne su mama.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucija saugo pagrindines vaiko, kaip žmogaus, teises į gyvybę, sveikatą, laisvę, asmens neliečiamybę, teisę į normalų fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą ir kita. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d.), todėl teismas aiškindamas ir taikydamas teisės normas, turi šiuo principu remtis.
Įstatymas, apibrėžiantis tėvų teises ir pareigas vaikų auklėjimo srityje, numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 str.). Vaiko interesus pirmiausia nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius, kitokius poreikius.
Įvertinus byloje surinktų teisinių faktų visumą dėl ieškovo galimybės auklėti sūnų A. R., teismas daro išvadą, kad nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, tai atitiks jo interesus, nes ieškovas jau 2014 m. gegužės mėnesio sūnų augina ir auklėja, jis yra sudaręs tam reikiamas sąlygas, gyvena name, sūnus turi savo kambarį, visas mokymo priemones, domisi sūnaus mokymusi, lankosi mokykloje. Ieškovas yra dirbantis ir gauna pastovias pajamas.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves ir pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Kartu įstatymas numato, kad abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (Įstatymo 21 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192 straipsnis numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kai ši pareiga nevykdoma, priteisiamas LR CK 3.196 str. nustatytos formos ir dydžio išlaikymas.
LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos A. T. laikosi vieningos praktikos, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Teismas, paskirstydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šiuos orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir, nustatydamas faktinį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Tuo atveju, kai sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą gali būti paliesti ir pačių tėvų interesai, dėl priteisto išlaikymo gali sumažėti ar padidėti jų patenkinimas, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti.
Ieškovas savo ieškinyje nurodė, kad prie sūnaus išlaikymo turi prisidėti ir motina. Kai sūnus gyveno su motina jo išlaikymui mokėjo po 500 litų, dabar sūnaus išlaikymui iš motinos prašo po 300 litų. Patvirtino, kad jo gaunamos pajamos yra apie 3000 litų kas mėnesį. Atsakovė šiuo metu yra nedirbanti, ieškovas dirba ir gauna pajamas, todėl teismas laiko, kad ieškovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė.
Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Teismas nepilnamečių vaikų išlaikymo bylose turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, nes šios bylos nėra dispozityvios, o teisingas jų sprendimas yra susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso apsauga. Ieškovas teismo posėdžio metu savo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo po 300 litų palaikė, tačiau atsakovė, nors ir nesutikdama su prašoma suma, tačiau nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų paneigti, kad ji negali skirti sūnaus išlaikymui po 300 litų. Vien tai, kad ji šiuo metu yra bedarbė, negali būti pagrindas atsakovės teiginį priimti už pagrįsta. Sūnus yra 14 metų, jo poreikiai yra didėjantys, todėl jam reikia ir daugiau lėšų, o prašoma suma nėra didelė, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, nes tėvas prisiima didesnę išlaikymo naštą, todėl ieškovui prašant priteistina iš atsakovės po 300 Lt kas mėnesį sūnaus išlaikymui nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d., t.y. nuo ieškinio teisme priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės (CK 3.196 str.).
A. R. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju paskirtinas jo tėvas A. R.. Tėvas priteistą išlaikymą tvarko uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.).
Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.
Vadovaujantis LR CK 3.208 straipsniu, kas mėnesį mokamos periodinės išmokos gali būti indeksuojamos kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.53 straipsniu ir Lietuvos civilinio proceso kodekso 385 straipsniu,
teismas nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti 2013-11-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas ir nustatyti nepilnamečio A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) jo pasirinktoje gyvenamoje vietoje.
Priteisti iš D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. , Mažeikių m., išlaikymą sūnui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300,00 (tris šimtus) litų kas mėnesį nuo 2014-08-26 iki jo pilnametystės A. R. naudai.
Paskirti A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų lėšų A. R. išlaikymui tvarkytoju uzufrukto teise.
Priteisti iš D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. , Mažeikių m., 108,00 (vieną šimtą aštuonis šimtus litų) žyminio mokesčio valstybės naudai.
Priteisti iš D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. , Mažeikių m., 645,00 (šešis šimtus keturiasdešimt penkis litus) ieškovo A. R. naudai jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.