- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-29
- Bylos Nr.
- 2-12463-794/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07361-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti LR Generalinės prokuratūros 2012-05-23 nutarimą Nr.17.9.-1602, kuriuo paliktas galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2012-04-06 nutarimas Nr.CB2-29 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kreipianti į teismą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje. Nurodė, kad pareiškėjas A. G. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su prašymu taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kreipianti į teismą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje. Teigiama, kad administracinėje byloje dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo buvo pažeistas viešas interesas bei jo teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros civilinių bylų skyriaus prokuroro 2012 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. CB2-29 buvo atsisakyta taikyti viešo intereso gynimo priemones. Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 17.9.-1602 be pagrindo buvo paliktas galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros civilinių bylų skyriaus prokurorės 2012 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr. CB2-29.
2012 m. spalio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo prašymas į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu įtraukti Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūra atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad prokuratūra tinkamai pasinaudojo diskrecijos teise reikšti ieškinį dėl viešo intereso gynimo, kadangi pareiškėjas siekia ginti savo subjektines teises. Tuo tarpu viešas interesas yra susijęs su neindividualizuotu visuomenės ar jos dalies, ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimu ir suprantamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kuris įtvirtina saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Konstitucijos 30 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nesutinka su Generalinės prokuratūros nutarimu, kuriuo atsisakoma ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (LR CPK 49 str. 1 d.). Įstatymo leidėjas konkrečiai nereglamentuoja, kokia tvarka – ieškinio ar ypatingosios teisenos – turi būti kreipiamasi į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje. Tačiau sisteminė LR CPK normų, reglamentuojančių viešosios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimą, analizė leidžia daryti išvadą, kad viešosios teisės subjektų privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgalinimus (kompetenciją), veiksmai kvestionuojami paduodant ne ieškinį, o kitokios formos pareiškimą – skundą dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka. LR CPK 443 str. numato, kad XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. LR CPK V dalyje nėra nurodoma, kad nagrinėjamos kategorijos byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Todėl galimybė pasirinkti bylos nagrinėjimo tvarką priklauso išimtinei teismo diskrecijos teisei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių bei priežasčių, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka būtų išsamiau atskleista bylos esmė. Todėl pagrindo nukrypti nuo bendrųjų procesą reglamentuojančių teisės normų nėra, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 1, 5 d.).
Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl Generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka pagrįstumo. Byloje nėra sprendžiamas pareiškėjo materialinių subjektinių teisių pažeidimo egzistavimas. Tikrinant priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi nekyla. Tik tenkinus pareiškėjo skundą ir iniciavus civilinės bylos dėl proceso atnaujinimo iškėlimą yra galimas Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos procesinio suinteresuotumo konstatavimas. Esant minėtai aplinkybei, prašymas į bylos nagrinėjimą įtraukti Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos atmestinas (CPK 443 str. 1, 3 d.).
Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Civilinio proceso kodeksas bei kiti įstatymai. Šių reikalavimų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Tais atvejais, kai asmuo nesugeba tinkamai ginti savo teisių jis turėtų pasirūpinti, kad jam butų atstovaujama procese. Atstovu byloje gali būti advokatai, advokato padėjėjai ir kiti asmenys nurodyti CPK 56 straipsnyje. Pareiškėjas, neturėdamas finansinių galimybių turėti atstovą byloje, turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 20 str.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus. Viešojo intereso gynimą civiliniame procese taip pat lemia kitos priežastys, viena iš jų – privatinių santykių įvairovė, nes yra tokių civilinės teisės pošakių ir institutų, kurių visuomeninis reikšmingumas yra didesnis negu kitų. Viešasis ir privatus interesai koegzistuoja ir iš dalies sutampa. Tokios sutapties buvimas – dar viena iš priežasčių, dėl kurių civiliniame procese turi būti ginamas viešasis interesas. Pažymėtina, kad ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos. Teisės doktrinoje nėra suformuluotos viešojo intereso sąvokos, todėl kiekvienu atveju apie viešo intereso egzistavimą sprendžiama individualiai.
LR CPK 49 str. 1 d. nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. LR Prokuratūros įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais bei tvarka ir, turėdami pagrindą manyti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Taigi pagal įstatymus prokurorui suteikta teisė spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar jo nėra. Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. numato prokuroro teisę ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, kai prokuroras turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Taigi Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal įstatymo leidėjo valia prokuratūrai suteiktus įgaliojimus kreiptis į teismą (Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p.). Šia įstatymo nustatyta teise prokuroras, vadovaudamasis prokuroro nepriklausomumo principu (Prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d.), kuris reiškia, jog niekas negali įtakoti prokuroro priimamo procesinio sprendimo, naudojasi savarankiškai ir vienašališkai sprendžia dėl pagrindo kreiptis į teismą ginti viešąjį interesą egzistavimo.
Vadinasi, kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kuris, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. Tokiu atveju prokuroro atsisakymas ginti viešąjį interesą negali būti traktuojamas kaip prokuroro neveikimas, o prokuroro priimtas nutarimas atsisakyti kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą – kaip viešosios teisės normų valstybės pareigūno kompetencijai priskirto teisinio veiksmo (įteisinto arba legitymaus veiksmo) neatlikimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė K.Rušinaitė, atsižvelgdama į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-04-06 rašte pateiktą informaciją, pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo, atkuriant nuosavybės teises. Tyrimo metu prokurorė nenustatė imperatyvių nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusių teisės aktų nuostatų pažeidimų, todėl 2012-04-06 nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjas A. G. nurodo, jog prokuratūra privalėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl viešojo intereso gynimo, apginant pareiškėjo pažeistą teisę atkurti nuosavybės teises į žemę. Pareiškėjo skunde nurodytose aplinkybėse nėra viešo intereso egzistavimo fakto ir nėra pagrindo prokurorui pasinaudoti savo teise ginti viešąjį interesą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, nes yra išimtinai susijusi su privataus asmens interesais. Atmestinas ir pareiškėjo argumentas dėl jo sveikatos būklės. Pareiškėjas nurodo, jog prokuratūra netinkamai įvertino tai, kad A. G. turėjo psichikos sutrikimų, todėl turėjo būti atstovaujamas advokato. Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, jog A. G. nuo 1997-12-08 iki 2011-05-07 buvo Klaipėdos psichikos sveikatos centro įskaitoje ir nėra jokių duomenų apie jo sveikatos sutrikimus bylos nagrinėjimo metu, be to, nustatyta, kad pareiškėją atstovavo advokatas administracinėje byloje Nr.A-261-532/2009. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjas A. G. neturėjo visų galimybių pasirūpinti tinkamu savo interesų atstovavimu. Pažymėtina, jog pareiškėjas, neturėdamas finansinių galimybių turėti atstovą byloje, turėjo ir turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 20 str.). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad prokuratūra atliko išsamų tyrimą dėl pareiškėjo subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą egzistavimo ir teismų priimtų sprendimų pagrįstumo. Ištyrus minėtas aplinkybes, jokių teisės aktų pažeidimų, kurie prokuroro manymu galėtų lemti pareiškėjo, kitų asmenų grupių, valstybės ar visuomenės teisių bei teisėtų interesų pažeidimą, prokuroras nenustatė, todėl konstatuodamas, kad ginti pareiškėjo teisės teismo sprendimais atsisakyta pagrįstai ir nepažeidžiant tuo metu galiojusių norminių aktų, turėjo teisinį pagrindą atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad byloje vyrauja viešasis interesas, kadangi teismų nagrinėtos bylos susijusios išimtinai su pareiškėjo subjektinių teisių atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gynimu. Kitų aplinkybių, jog yra pažeisti svarbūs valstybės ar visuomenės interesai, byloje nenustatyta. Prokuratūros atliktas skundo tyrimas laikytinas pakankama pareiškėjo teisių ir viešojo intereso apsaugos teisingos pusiausvyros užtikrinimo priemone, todėl prokuroro sprendimas paliktinas galioti kaip neprieštaraujantis protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49, 290-291,442, straipsniais, teismas
nutaria:
A. G. skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2012 m. gegužės 23 d. nutarimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą..