- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- e2-9567-1098/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- S. P.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- V. M.
- Advokatai
- Asta Martišienė, Laima Žukauskaitėyra
trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Loretai Sergedaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. patikslintą ieškinį atsakovui V. M. dėl teisės pripažinimo be atsakovo sutikimo ištaisyti spragą žemės sklypo detaliajame plane, projektuoti ir įrengti inžinerinius tinklus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. ieškovas S. P. (toliau – ieškovas) 2020 m. vasario 14 d. pateikė teismui ieškinį atsakovui V. M. (, toliau – atsakovas), kuriame prašė pripažinti jam teisę be atsakovo sutikimo atitaisyti spragą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), detaliajame plane, t. y. nurodyti užstatymo intensyvumo rodiklį, esantį (duomenys neskelbtini) bendrajame plane. Trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – trečiasis asmuo).
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) 2018 m. sausio 4 d. surašė jam savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Statybos inspekcija nustatė, kad jis savavališkai rekonstravo (pastatė) daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), trečią aukštą. Faktiškai jis rekonstravo namo palėpę, t. y. pakėlė sienas ir sumažino stogą, padidindamas jo smailės kampą. Privalomuoju nurodymu Statybos inspekcija įpareigojo jį iki 2018 m. liepos 4 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, nugriauti savavališkai pastatytą daugiabučio namo trečią aukštą. Ieškovo teigimu, siekdamas įteisinti savavališkai atliktus statinio rekonstravimo darbus, jis 2018 m. gegužės mėnesį kreipėsi į architektą E. P., kuris rengia statinio projektą ir vykdo jo įteisinimo procedūras. Paaiškino, kad antstolė Asta Stanišauskaitė 2018 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą (Statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą) vykdymui ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0177/18/01281 dėl aukščiau paminėto Statybos inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Antstolės 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymu atidėtas priverstinis vykdymas pagal Statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. Šiuo metu jokie vykdymo veiksmai neatliekami. Ieškovui ir jį atstovaujančiam projekto vadovui dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių iki antstolės nustatyto termino, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. nepavyko gauti statybą leidžiančio dokumento. Pareiškėjo teigimu, jis susiduria su įvairiomis kliūtimis, kurios vilkina statybos įteisinimo procedūras. 2019 m. sausio mėnesį projekto vadovas parengė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektinius pasiūlymus (toliau – projektiniai pasiūlymai). Projekto vadovas parengtus projektinius pasiūlymus pateikė savivaldybės biudžetinei įstaigai Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai (toliau – Parkų direkcija), kuri pritarė pateiktiems projektiniams pasiūlymams. 2019 m. kovo 29 d. projekto vadovas projektinius pasiūlymus įkėlė į informacinę sistemą INFOSTATYBA viešinimo procedūrai. Statybų inspekcija, išnagrinėjusi prašymą, 2019 m. balandžio 3 d. nusprendė, kad viešinimo procedūra galima po projektinių pasiūlymų peržiūros Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento plėtros posėdyje. Projekto vadovas 2019 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentui, kuris 2019 m. balandžio 16 d. pateikė atsakymą, pasiūlydamas ieškovui inicijuoti žemės sklypo detaliojo plano klaidos atitaisymo procedūras sklypo užstatymo intensyvumui nustatyti ir pakoreguoti užstatymo tankumą pagal minėto detaliojo plano sprendinius. Projekto vadovas 2019 m. balandžio 23 d. ir 2019 m. birželio 3 d. raštais inicijavo spragos žemės sklypo detaliajame plane atitaisymo procedūrą. Miesto plėtros departamento specialistai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju reikia gauti visų žemės sklypo bendrasavininkų sutikimus dėl spragos žemės sklypo detaliajame plane ištaisymo. Žemės sklypo bendrasavininkai E. P., L. V. ir L. K. 2019 m. liepos 23 d. pasirašė sutikimą, kad būtų taisoma žemės sklypo detaliojo plano spraga, tačiau atsakovas V. M. dėl neaiškių priežasčių atsisako duoti sutikimą. Dėl atsakovo nepagrįstai neduodamo sutikimo ištaisyti spragą žemės sklypo detaliajame plane dėl užstatymo intensyvumo rodiklio, negali gauti Miesto plėtros departamento atitinkamo sprendimo dėl spragos detaliajame plane ištaisymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovui Statybos inspekcija surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurį jis privalo vykdyti. Atsakovo teigimu, ieškovas su juo nederino jokių žemės sklypo detaliojo plano spragų ištaisymo procedūrų, visus veiksmus atliko be jo sutikimo. Atsakovo teigimu, jis atsisako ieškovui duoti sutikimą savavališkos statybos įteisinimui, nes įteisinus savavališkas statybas būtų pažeistos jo teisės bei atsirastų rizika netekti turto. Atsakovas paaiškino, kad antrasis aukštas ne tik užstoja šviesą jam priklausančio buto langams, bet ir kelia grėsmę gyvybei, nes prieš šimtą metų pastatas buvo pastatytas vieno aukšto namo pagrindu. Senos sienos gali neatlaikyti antro aukšto apkrovos. Šios namo dalies pamatams prieš šimtą metų taip pat nebuvo numatyta tokia apkrova. O tai reiškia, kad pažeidus namo vientisumą, jo dalys griūties atveju keltų grėsmę gyvybei, dėl ko jis prarastų savo turtą. Atsakovo teigimu, ginčo žemės sklypas yra padalintas be jo dalyvavimo, dėl ko buvo pažeistos jo teisės. Plėsdamas savo sienas, ieškovas iš jo atėmė įėjimą į jam priklausantį butą. Kaip teigia atsakovas, normaliam praėjimui durys turi būti atitrauktos nuo sienos mažiausiai 30 cm. Dėl to pasikeičia buto interjero dizainas. Apibendrindamas atsakovas teigia, kad defektų pašalinimui reikalinga preliminari 1 800 Eur suma, neįskaitant kitų būtinų remonto darbų bei aplinkybės, kad atsakovas gali netekti savo turto, kurio kaina yra lygi 30 000 Eur bei prarasti žemę, kurios kaina yra lygi 15 000 Eur.
5. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus bei aktualią teismų praktiką.
6. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 1999 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto valdyba priėmė sprendimą Nr. 290V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nepilnos apimties detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau - detalusis planas), kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nepilnos apimties detalųjį planą ir jame nurodytus sprendinius (duomenys neskelbtini) detaliajam planui papildyti. 2019 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas projekto vadovo prašymas peržiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektinius pasiūlymus. 2019 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas raštu „Dėl projektinių pasiūlymų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ nurodė projekto vadovui, jog įvertinus pateiktus rekonstravimo projektinius pasiūlymus rekomenduotina inicijuoti Vilniaus miesto valdybos 1999 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 290V patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano klaidos atitaisymo procedūras sklypo užstatymo intensyvumui nustatyti bei pakoreguoti užstatymo tankumą pagal minėto detaliojo plano sprendinius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas projekto vadovo prašymas inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano spragos atitaisymo procedūras sklypo užstatymo intensyvumui nustatyti, pažymint, jog užstatymo intensyvumo rodiklis reikalingas projektinių pasiūlymų derinimui. 2020 m. sausio 23 d. raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius, išnagrinėjęs pateiktus prašymus bei juos lydinčius dokumentus, informavo, kad prašymas koreguoti žemės sklypo nepilnos apimties detalųjį planą, patvirtinti sprendinius ir inicijuoti teritorijų planavimo dokumento koregavimą atmestas, atsižvelgiant į tai, kad tarp bendrasavininkų yra nesutarimas, todėl tenkinus prašymą, galimai bus pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Trečiojo asmens teigimu, tik pasiekus bendrą sutarimą tarp žemės sklypo savininkų ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinus, kad nėra prieštaravimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 320 punktui, bus galimybė priimti sprendimą dėl detaliojo plano koregavimo – teritorijos naudojimo reglamentų nustatymo.
Šalies argumentai
7. Ieškovas 2020 m. spalio 19 d. pateikė patikslintą ieškinį atsakovui V. M., kuriame prašo:1) pripažinti ieškovo teisę be atsakovo sutikimo atitaisyti spragą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliajame plane, t. y. nurodyti užstatymo intensyvumo rodiklį, esantį (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti ieškovo teisę be atsakovo sutikimo projektuoti ir įrengti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), inžinerinius tinklus: vandentiekio įvadą ir buitinių nuotekų įrenginius bei dujotiekio įvadą; 3) priteisti iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo patikslinto ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus bei aktualią teismų praktiką. Trečiasis asmuo atsiliepime į patikslintą ieškinį pateikė iš esmės tapačius paaiškinimus dėl bylai aktualių faktinių aplinkybių kaip ir atsiliepime į pirminį ieškinį.
Dėl atsakovo dalyvavimo bylos nagrinėjime.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi buvo nutarta skirti bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2020 m. liepos 14 d., 14.00 val. Iki parengiamojo teismo posėdžio gavus ieškovo atstovės prašymą atidėti posėdį dėl užimtumo kitoje byloje ir atsakovo prašymą atidėti posėdį leidžiant jam sudaryti atstovavimo sutartį su pasirinktu advokatu, teismo 2020 m. liepos 14 d., 14.00 val. parengiamasis posėdis buvo atidėtas, byla skirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2020 m. rugpjūčio 13 d., 10.00 val. Dėl teisėjos teisėto nebuvo darbe, 2020 m. rugpjūčio 13 d., 10.00 val. parengiamasis teismo posėdis neįvyko, byla skirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2020 m. rugsėjo 23 d. 14.00 val. Posėdžio dieną (2020 m. rugsėjo 23 d. 11:29:50) atsakovas pateikė teismui prašymą atidėti 2020 m. rugsėjo 23 d., 14.00 val. parengiamąjį teismo posėdį dėl šalyje paskelbtos COVID-19 pandemijos ir blogos savijautos. Jokių įrodymų, patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes, atsakovas teismui nepateikė. Teismas sprendė, kad prašymo atidėti teismo posėdį pateikimas posėdžio dieną bei likus iki posėdžio pradžios mažiau nei dviem valandoms, nelaikytinas savalaikiu ir išankstiniu teismo informavimu CPK 42 straipsnio 5 dalies prasme. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys svarbias priežastis, dėl kurių atsakovas negali dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje (CPK 178 straipsnis). Teismas, nustatęs, kad atsakovas šios pareigos tinkamai neįvykdė, kad atidėjus pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį nepateikė teismui informacijos apie tai, kad pasirūpino tinkamu atstovavimu nagrinėjamoje byloje, nors tokį prašymą buvo pateikęs teismui dar 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi skyrė atsakovui V. M. 100,00 Eur baudą už neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių. Atsakovas su jam paskirta nuobauda sutiko, neprašė panaikinti ar sumažinti jam paskirtos baudos. Teismas, paskyręs atsakovui baudą už neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių, atsakovo dalyvavimą pripažino būtinu, atidėjo 2020 m. rugsėjo 23 d. parengiamąjį posėdį, paskyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2020 m. spalio 6 d., 8.00 val. Atsakovas į teismo 2020 m. spalio 6 d. 8.00 val. parengiamąjį posėdį neatvyko, posėdžio dieną byloje nedalyvaujantis asmuo I. B. elektroniniu paštu pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, kad atsakovas priklauso rizikos grupei dėl COVID-19, jo advokatė Laima Žukauskaitė yra saviizoliacijoje, todėl negali dalyvauti posėdyje. Teismo 2020 m. spalio 6 d. 8.00 val. parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas dėl atsakovo neatvykimo į posėdį bei dėl to, kad ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio reikalavimų patikslinimui, kitas parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2020 m. lapkričio 17 d. Į 2020 m. lapkričio 17 d. parengiamąjį teismo posėdį atsakovas taip pat neatvyko, iki posėdžio prašymo atidėti posėdį nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovas viso teisminio proceso metu buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą bei jam pareikštus reikalavimus, apie bylos eigą bei priimamus tarpinius procesinius sprendimus. Nors atsakovas vengė atsiimti jam skirtus teismo procesinius dokumentus, tačiau teikdamas teismui prašymus atidėti posėdžius, tokiais savo veiksmais patvirtino, kad žino apie jo atžvilgiu nagrinėjamą bylą bei domisi bylos eiga. Be to, atsakovas yra EPP vartotojas, kuris nagrinėjamoje byloje aktyviai naudojasi savo paskyra, paskutinį kartą buvo prisijungęs 2020 m. lapkričio 8 d. Elektroniniu būdu teismo procesiniai dokumentai atsakovui taip pat buvo siunčiami.
11. Pažymėtina, kad teismui pripažinus šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, šalies, kurios dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, procesinė teisė dalyvauti teismo posėdyje tampa procesine pareiga, t. y. ši šalis privalo asmeniškai atvykti į teismo posėdį arba pateikti teismui motyvuotą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, jei paskirtame teismo posėdyje negali dalyvauti dėl svarbių priežasčių. Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu, atsakovas kelis kartus prašydamas atidėti posėdžius, nepateikė teismui išsamių duomenų apie objektyvias priežastis, dėl kurių jis negali atvykti į teismą, taip pat nepateikė duomenų apie jo ir pasirinktos advokatės atstovavimo sutarties sudarymą, jo interesų atstovavimą nagrinėjamoje byloje. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovui net ir sudarius atstovavimo sutartį su pasirinktu advokatu (tokių duomenų byloje nėra), vien jo atstovės dalyvavimas teismo posėdyje nebūtų laikomas tinkamu atsakovo dalyvavimu (CPK 246 straipsnio 5 dalis), nes, kaip minėta, atsakovo dalyvavimas bylos nagrinėjimo metu buvo pripažintas būtinu, apie ką jis buvo tinkamai informuotas. Įstatymas reikalauja ne tik sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, bet ir būti rūpestingam – rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, koncentruotu ir ekonomišku ginčo išsprendimo procesu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai neatitiko nurodytų rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese principų, todėl buvo pagrįstas pagrindas 2020 m. lapkričio 17 d. parengiamajame teismo posėdyje pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės bei atlikti įrodymų tyrimą nedalyvaujant atsakovui. Atkreiptinas dėmesys, kad posėdžių metu nebuvo jokių galiojančių kompetentingų institucijų privalomo pobūdžio nurodymų, draudžiančių ir/ar ribojančių byloje dalyvaujančių vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą teismo posėdžiuose.
Šalies argumentai
12. Ieškovas ir jo atstovė posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį, prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Ieškovas papildomai paaiškino, kad iš pradžių santykiai su atsakovu buvo geri, tačiau paskutiniu metu labai konfliktiški, atsakovas nepagrįstai reikalauja jam sumokėti už sutikimo davimą.
Atsiliepimas
13. Trečiojo asmens atstovė posėdžio metu prašė vadovautis atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytais argumentais, negalėjo paaiškinti, kodėl nagrinėjamu atveju būtinas visų žemės sklypo bendraturčių sutikimas.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
14. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo ir jo atstovės bei trečiojo asmens atstovės paaiškinimais nustatyta, kad:
14.1. 1999 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto valdyba priėmė sprendimą Nr. 290V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nepilnos apimties detaliojo plano patvirtinimo“, kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nepilnos apimties detalųjį planą ir jame nurodytus sprendinius (duomenys neskelbtini) detaliajam planui papildyti.
14.2. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovui S. P. kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33,69 kv. m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsigijimo pagrindas – 2016 m. birželio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Butas Nr.4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32,37 kv. m. bendro ploto, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui V. M., įsigijimo pagrindas – 2009 m. lapkričio 20 d. pirkimo-pardavimo su atsipirkimo teise sutartis, nuo 2019 m. gegužės 14 d. sudaryta atsakovui priklausančio buto neterminuota nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis. Butas Nr. 2 asmeninės nuosavybės teise priklauso L. K., kuri davė sutikimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano spragos atitaisymo procedūros sklypo užstatymo intensyvumui nustatyti atlikimo.
14.3. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendraturčių yra penki. Vienas iš žemės sklypo bendraturčių – atsakovas – atsisako duoti sutikimą, kad būtų taisoma žemės sklypo detaliojo plano spraga, t. y. detaliajame plane būtų nustatytas užstatymo intensyvumas pagal galiojantį bendrąjį planą.
14.4. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka nustatyta pagal 1999 m. kovo 17 d. AB „Vilniaus komprojektas“ žemės sklypo planą. Naudojimosi tvarkos nustatymo metu ieškovas dar nebuvo žemės sklypo bendrasavininku.
14.5. Byloje nėra ginčo, kad ginčo žemės sklype nėra jokių inžinerinių tinklų įvadų, nei dujotiekio, nei vandentiekio, nei buitinių nuotekų valymo įrenginių.
14.6. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 4 d. surašė ieškovui S. P. savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo įpareigojo ieškovą iki 2018 m. liepos 4 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, nugriauti savavališkai pastatytą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , trečią aukštą.
14.7. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2018 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą (Statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą) vykdymui ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0177/18/01281 dėl aukščiau paminėto Statybos inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Antstolės 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymu atidėtas priverstinis vykdymas pagal Statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą iki 2019 m. rugpjūčio 5 d.
14.8. Ieškovas, siekdamas įteisinti savavališkai atliktus statinio rekonstravimo darbus, 2018 m. gegužės mėnesį kreipėsi į architektą E. P., kuris rengia statinio projektą ir vykdo jo įteisinimo procedūras, 2018 m. rugpjūčio 22 d. pasirašė projektavimo darbų konsultavimo sutartį.
14.9. Firma „Tyrimai ir projektai“ 2018 m. lapkričio 13 d. atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai atliktų rekonstravimo darbų ekspertinį įvertinimą bei nustatė, kad faktiškai atliktų statybos montavimo darbų sąmatinė kaina yra 6 721,55 Eur, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priedą mokėtina 311,99 Eur.
14.10. 2019 m. sausio mėnesį projekto vadovas parengė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektinius pasiūlymus, kuriuos 2019 m. vasario 22 d. pateikė savivaldybės biudžetinei įstaigai Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija 2019 m. kovo 12 d. pritarė projektiniams pasiūlymams.
14.11. Projekto vadovas 2019 m. kovo 29 d. projektinius pasiūlymus įkėlė į informacinę sistemą INFOSTATYBA viešinimo procedūrai, t.y. prašant informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus. Statybų inspekcija, išnagrinėjusi šį prašymą, 2019 m. balandžio 3 d. nusprendė, kad viešinimo procedūra galima po projektinių pasiūlymų peržiūros Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento posėdyje.
14.12. 2019 m. balandžio 4 d. projekto vadovas E. P. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą peržiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektinius pasiūlymus.
14.13. 2019 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje gautas projekto vadovo E. P. prašymas inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano (duomenys neskelbtini) spragos atitaisymo procedūras sklypo užstatymo intensyvumui nustatyti, pažymint, jog užstatymo intensyvumo rodiklis reikalingas projektinių pasiūlymų derinimui.
14.14. 2019 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas raštu „Dėl projektinių pasiūlymų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ nurodė ieškovo rekonstravimo projekto vadovui, architektui E. P., jog įvertinus pateiktus rekonstravimo projektinius pasiūlymus rekomenduotina inicijuoti Vilniaus miesto valdybos 1999 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 290V patvirtinto sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano klaidos atitaisymo procedūras sklypo užstatymo intensyvumui nustatyti bei pakoreguoti užstatymo tankumą pagal minėto detaliojo plano sprendinius. Tai atlikus, objekto projektinius pasiūlymus buvo rekomenduota nustatyta tvarka projektinius pasiūlymus skelbti viešam visuomenės aptarimui pagal Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ VIII skyriaus nuostatas. Po viešo susirinkimo, protokolą su priedais paskelbti informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir pateikti prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams.
14.15. 2019 m. birželio 3 d. ieškovas S. P. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui pateikė prašymą, kurį papildė 2019 m. balandžio 23 d. prašymu, inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano spragos atitaisymo procedūras sklypo užstatymo intensyvumui nustatyti.
14.16. 2020 m. sausio 23 d. raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius, išnagrinėjęs ieškovo ir projekto vadovo pateiktus prašymus bei juos lydinčius dokumentus, informavo, jog ieškovo prašymas koreguoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nepilnos apimties detaliojo plano sprendinius išnagrinėtas ir pasiūlymas inicijuoti teritorijų planavimo dokumento koregavimą atmestas. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad tarp bendrasavininkų yra nesutarimas, todėl tenkinus ieškovo prašymą, galimai bus pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Tik pasiekus bendrą sutarimą tarp žemės sklypo savininkų ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinus, kad nėra prieštaravimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 320 punktui, bus galimybė priimti sprendimą dėl detaliojo plano koregavimo – teritorijos naudojimo reglamentų nustatymo.
15. Nagrinėjamu atveju atsakovas V. M., kaip ginčo žemės sklypo bendrasavininkas, atsisako duoti ieškovui sutikimą žemės sklypo detaliojo plano spragos ištaisymo procedūrai užstatymo intensyvumui nustatyti atlikti. Užstatymo intensyvumo rodiklis reikalingas ieškovo parengtų projektinių pasiūlymų tolimesniam derinimui. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, leisti jam ištaisyti žemės sklypo detaliojo plano spragą be atsakovo sutikimo. Taigi, byloje sprendžiamas klausimas, ar žemės sklypo spragos detaliajame plane atitaisymo procedūra sklypo užstatymo intensyvumui nustatyti atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia kitų žemės sklypo bendraturčių, tarp jų atsakovo, teisių bei teisėtų interesų.
16. Pažymėtina, kad pareikštu patikslintu ieškiniu nekeliami jokie savarankiški reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai bei nekvestionuojami šios institucijos atlikti veiksmai ir priimti sprendimai, kuriais nuspręsta, kad detaliojo plano sprendinių koregavimui būtina gauti visų žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus.
17. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo (toliau tekste – ir Teritorijų planavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės), detalizuojančios valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės dalies bendrųjų planų, savivaldybės bendrųjų planų, savivaldybės dalies bendrųjų planų ir detaliųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese.
18. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 punktu, detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas.
19. Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas.
20. Teritorijų planavimo įstatymo 2 dalies 22 punkte nurodyta, jog teritorijos naudojimo reglamentas – vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma. Leistinas žemės sklypų užstatymo tankis (pastatų ir turinčių stogą nžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu) ir leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas (visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu), Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais yra vieni iš privalomojo teritorijos naudojimo reglamento rodiklių.
21. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnyje reglamentuotas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų keitimas ir koregavimas. Pažymėtina, jog tai savo esme skirtingi procesai. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu. Nagrinėjamu atveju aktualus detaliųjų planų koregavimą reglamentuojantis teisinis reguliavimas. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Pabrėžtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kokie teritorijos naudojimo reglamento rodikliai gali būti koreguojami – tai detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis, jeigu toks koregavimas nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu. Taisyklių šeštajame skirsnyje detalizuota detaliųjų planų keitimo bei koregavimo atvejai ir procedūros. Taisyklių 316 punkte numatyta, kad detalieji planai koreguojami planavimo organizatoriaus sprendimu. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma koreguojant detalųjį planą Taisyklių 318.3 papunktyje numatytu atveju. Taisyklių 318 punkte nustatyta, kokiais papildomais vienu ar keliais atvejais koreguojami galiojantys detalieji planai. Taisyklių 318.3 papunktyje iš esmės atkartota Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nuostata, nustatant, kokie teritorijos naudojimo reglamento rodikliai gali būti koreguojami. Leistino žemės sklypų užstatymo tankio ir intensyvumo koregavimas Taisyklių 318.3 punkte nenumatytas, kaip ir nėra numatytas Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje, tačiau Taisyklių 3.18.4 papunktyje apibrėžta, kad detalieji planai koreguojami ir kai atliekami detaliojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai: 318.4.1. detaliajame plane taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir tekstinėje dalyje); 318.4.2. detaliajame plane panaikinamos sprendinių spragos; 318.4.3. detaliajame plane išsprendžiamos sprendinių kolizijos. Taigi šiuose Taisyklių 318.4.1, 318.4.2 ir 318.4.3 papunkčiuose numatytais atvejais detaliojo plano sprendiniai koreguojami tik tuo atveju, jei atliekami detaliojo plano pakeitimai nekeičia detaliojo plano esmės ir tai atliekama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu (Taisyklių 323.2 punktas). Detaliojo plano spraga, tai padėtis, kai detaliajame plane dėl besikeičiančio teritorijų planavimo teisinio reguliavimo, techninių ar kitų priežasčių nėra nustatyto kurio nors vieno ar kelių privalomų teritorijos naudojimo reglamento reikalavimų. Nagrinėjamos bylos atveju 1999 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto valdybai priėmus sprendimą Nr. 290V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nepilnos apimties detaliojo plano patvirtinimo“ esminiai detaliojo plano sprendiniai nėra nurodyti, o toks teritorijos naudojimo reglamentų rodiklių nebuvimas detaliajame plane laikytinas spraga, sudarančia kliūtis suinteresuotiems asmenims, tarp jų ir ieškovui, tinkamai naudotis ir disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (atitinkama jo dalimi).
22. Kaip anksčiau minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl spragos detaliajame plane atitaisymo procedūrų sklypo užstatymo intensyvumui nustatyti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaujantis Taisyklių 320 punktu, kuriame įtvirtinta pareiga užtikrinti, jog detaliojo plano sprendinių koregavimas nepažeistų ar nesuvaržytų teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, nurodė ieškovui pateikti visų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų rašytinius sutikimus (susitarimus) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo. Atsakovas tokį sutikimą duoti atsisako, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali priimti sprendimo koreguoti detaliojo plano sprendinių, kol ieškovas nepateiks visų be išimties minėto žemės sklypo bendrasavininkų sutikimų ir/ar teisės koreguoti detaliojo plano sprendinius be kurio nors iš žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo patvirtinančio ir teisės aktų reikalavimus atitinkančio dokumento.
23. Atsakovas savo nesutikimą dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo sklypo užstatymo intensyvumui nustatyti iš esmės grindžia bendrais argumentais, susijusiais su savavališkos statybos padarinių įteisinimu, o ne konkrečiais argumentais, susijusiais su detaliojo plano sprendinių koregavimu užstatymo intensyvumui nustatyti. Pažymėtina, kad atsakovas 2016 m. spalio 24 d. rašytiniais sutikimais sutiko dėl ieškovo buto rekonstrukcijos, palėpės įrengimo ir stogo pakilimo, taip pat dėl dujų įvedimo į ieškovo butą, kas iš esmės prieštarauja jo pozicijai nagrinėjamoje byloje.
24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, kt.). Su planuojama statyba (rekonstrukcija) nesutinkantis bendraturtis privalo nurodyti ir įrodyti protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003). Protingi motyvai gali būti pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįsti argumentai, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos, pablogins eksploatavimo sąlygas.
25. Pažymėtina, kad statybas reglamentuojantis reguliavimas užtikrina, kad statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad ne tik atitiktų esminius statiniui keliamus reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnyje, bet taip pat užtikrintų trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, kurias jie turėjo iki statybų proceso pradžios, ir kurias pakeisti galima tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Todėl būtent atitinkamos institucijos, reguliuojančios statybos veiklą, turės spręsti, ar yra realu įteisinti ieškovo savavališkos statybos padarinius pagal parengtą projektą, taip pat nuspręs dėl palėpės aukštingumo ir jos pobūdžio, ar įmanoma bus naudotis inžineriniais tinklais, ar bus galimybė užtikrinti priešgaisrinę saugą, higienos reikalavimus ir kt. Visi minėti klausimai bus sprendžiami ateityje, statytojui (ieškovui) siekiant gauti projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą ir kitus būtinus dokumentus.
26. Atsakovas, nesutikdamas su detaliojo plano sprendinių koregavimu sklypo užstatymo intensyvumui nustatyti, nepateikė į bylą jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, specialistų išvadų ir kitų įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo sklypo užstatymo intensyvumui nustatyti iš esmės pablogėtų jo teisės į jam priklausantį butą ir dalį žemės sklypo. Atsakovo nesutikimo argumentai, susiję su grėsme jam ir jo turtui, paremti vien prielaidomis bei jo asmeniniais subjektyviais samprotavimais. Kadangi atsakovo atsisakymo duoti sutikimą motyvai nėra paremti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, teismas atmeta atsakovo argumentus kaip nepagrįstus (CPK 178 straipsnis). Priešingai nei teigia atsakovas, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ėmėsi bendradarbiavimo pareigos ir siekė savo veiksmus derinti su atsakovu, ką patvirtina byloje esantys atsakovo sutikimai dėl rekonstrukcijos ir dujų įvedimo, tačiau pastarojo veiksmai buvo priešingai nenuoseklūs, neargumentuoti ir trukdantys ieškovui įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento privalomus nurodymus. Pažymėtina, kad jeigu ieškovas savo veiksmais padarė ir/ar padarys žalos atsakovui ar jo turtui, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, tačiau šios aplinkybės nėra vertinamos nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl leidimo be bendrasavininko sutikimo leisti atlikti detaliojo plano sprendinių koregavimo darbus sklypo užstatymo intensyvumui nustatyti.
27. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano spragos, atsiradusios dėl besikeičiančio teritorijų planavimo teisinio reguliavimo, atitaisymo procedūra sklypo užstatymo intensyvumui nustatyti, gali būti atlikta be atsakovo sutikimo, todėl šis patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintinas.
28. Pasisakant dėl antrojo patikslinto ieškinio reikalavimo, pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog bendraturčiai gali duoti sutikimą ne bendrai teisei į statybą realizuoti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265/2002 m.). Todėl asmuo, kuriam reikalingi bendraturčių sutikimai, visų pirma privalo parengti ir pateikti jiems informaciją apie planuojamą statybą.
29. Nagrinėjamos bylos atveju byloje nėra pateiktas inžinerinių tinklų tiesimo statybos darbų projektas, kurio atitiktis teisės aktų reikalavimams turėtų būti vertinama kitų bendraturčių (atsakovo) teisių ir teisėtų interesų (ne)pažeidimo įvertinimo aspektu, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas dėl ieškovo teisės be atsakovo sutikimo projektuoti ir įrengti žemės sklype inžinerinius tinklus atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pasirengimo stadijoje, kuri užtruko pakankamai ilgai, ieškovui buvo suteikta galimybė patikslinti ieškinio reikalavimus bei pateikti papildomus įrodymus, posėdžių metu buvo keliamas klausimas dėl projekto pateikimo, tačiau tokia teise pasinaudota nebuvo. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra davęs rašytinį sutikimą dėl dujų tiekimo ieškovo butui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
30. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
31. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su pirminiu ieškiniu sumokėjo 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Šios ieškovo išlaidos yra tinkamai pagrįstos, pateiktas žyminio mokesčio sumokėjimo kvitas. Teikdamas patikslintą ieškinį su dviem savarankiškais ieškinio reikalavimais, ieškovas nepateikė teismui 75,00 Eur žyminio mokesčio už antrąjį ieškinio reikalavimą sumokėjimo patvirtinančio dokumento, prašė įskaityti civilinėje byloje Nr. e2-375-892/2020 ieškovui grąžintą, bet faktiškai neatsiimtą 75,00 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, kad žyminio mokesčio, įskaityto kito teismo nagrinėtoje byloje, užskaitymas nagrinėjamoje byloje faktiškai nėra įmanomas, nes žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi. Tik Valstybinei mokesčių inspekcijai faktiškai grąžinus ieškovui sumokėtą ir kitoje byloje įskaitytą žyminį mokestį bei ieškovui jį naujai sumokėjus, toks žyminis mokestis galėtų būti naujai įskaitytas nagrinėjamoje byloje. Kadangi už patikslinto ieškinio savarankiškus du reikalavimus turėjo būti sumokėtas 150,00 Eur dydžio žyminis mokestis, o faktiškai buvo sumokėtas tik 75,00 Eur žyminis mokestis, todėl iš ieškovo valstybei priteistinas 75,00 Eur dydžio žyminis mokestis.
32. Ieškovas už ieškinio parengimą patyrė 400,00 Eur dydžio išlaidas, už patikslinto ieškinio parengimą 150,00 Eur dydžio išlaidas, už atstovavimą teismo posėdžiuose 100,00 Eur dydžio išlaidas , viso 650,00 Eur dydžio išlaidas už jam suteiktas teisines paslaugas. Šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos, pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamoje byloje keliamų teisinių klausimų pobūdį, nustatinėtinų faktinių aplinkybių visumą, parengtų procesinio dokumentų apimtis ir turinį, kitas suteiktas teisines paslaugas, sprendžia, kad ieškovo prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme yra tinkamai pagrįstas.
33. Tenkinus vieną iš dviejų patikslinto ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 325,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas atlyginimas, viso 400,00 Eur (CPK 98 straipsnis).
34. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 24,64 Eur. Visos šios išlaidos patirtos, siunčiant atsakovui teismo procesinius dokumentus, todėl jų atlyginimas valstybei priteistinas vien iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti patikslintą ieškinį iš dalies.
Pripažinti ieškovo S. P. teisę be atsakovo V. M. sutikimo atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano spragos atitaisymo procedūrą sklypo užstatymo intensyvumui nustatyti, t. y. nurodyti užstatymo intensyvumo rodiklį, esantį (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš atsakovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,64 Eur (dvidešimt keturis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.