Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. K., M. R. ir K. Č. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaip matyti iš pareiškime išdėstytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, tačiau 2010 m. liepos 28 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po motinos mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą. Suinteresuotam asmeniui J. K. buvo atnaujintas praleistas trijų mėnesių terminas kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau ši teisė nebuvo realizuota ir jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Po J. K. mirties liko jo turtas – gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinių matavimų byla suformuota, nuosavybės teisė neįregistruota) ir 635 įmoka investiciniais čekiais už 0,1632 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nei vienas iš įpėdinių po tėvo mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Pareiškėjos tėvas po motinos mirties gyveno vienas jam priklausančiame gyvenamajame name. Pareiškėja kartu su broliu J. K. padėjo tėvui tvarkytis namų ūkyje, jam susirgus – slaugė ir prižiūrėjo. Po tėvo mirties pareiškėja, padedama brolio, ir toliau prižiūrėjo sodybą, palaikę ją tinkamoje būklėje, mokėjo mokesčius, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą po savo tėvo mirties ji priėmė, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Nors niekas iš įpėdinių po J. K. mirties į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, tačiau E. B. palikimą priėmė, nes po tėvo mirties likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi juo kaip savu.

Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina A. K.. 2010 m. liepos 28 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po motinos mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Po J. K. mirties liko jo turtas – gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinių matavimų byla suformuota, nuosavybės teisė neįregistruota) ir 635 įmoka investiciniais čekiais už 0,1632 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nei vienas iš įpėdinių po tėvo mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Pareiškėjos tėvas po motinos mirties gyveno vienas jam priklausančiame gyvenamajame name. Pareiškėja kartu su broliu J. K. padėjo tėvui tvarkytis namų ūkyje, jam susirgus – slaugė ir prižiūrėjo. Po tėvo mirties pareiškėja, padedama brolio, ir toliau prižiūrėjo sodybą, palaikę ją tinkamoje būklėje, mokėjo mokesčius, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą po savo tėvo mirties ji priėmė, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Nors niekas iš įpėdinių po J. K. mirties į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, tačiau E. B. palikimą priėmė, nes po tėvo mirties likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi juo kaip savu. Pareiškėja mano, jog tokiu būdu ji priėmė savo tėvo palikimą, nes pardėjo jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po tėvo J. K. mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.