- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 2S-812-513/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- A. L. K., Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Aldonai L
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Erikas Jurgutis Procesinio sprendimo kategorija: 122.4
2013 m. gegužės 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. C. ir suinteresuoto asmens A. L. K. įgalioto asmens P. J. K. atskiruosius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. C. ieškinį ir patikslintą ieškinį (skundą) suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Aldonai L. K. dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012-08-17 nutarimo palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2012-06-11 nutarimą panaikinimo, panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2012-06-11 nutarimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012-08-17 nutarimą; panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2012-06-11 nutarimą bei įpareigoti Klaipėdos apygardos prokuratūrą kreiptis su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo prašant panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006-12-28 įsakymą Nr. 13.6-6920, kuriuo buvo panaikintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1994-01-10 sprendimas „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei K. L.“; pakeistas Kretingos rajono valdybos 1994-03-10 potvarkis Nr. 78 v priedas, eilutėje „K. L.“ išbraukiant esančius įrašus; pripažintas netekusiu galios 2,40 ha ploto žemės sklypo registras Nr. 56/7174; įpareigota Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja teikti duomenis VĮ Registrų centrui dėl žemės sklypo išregistravimo; paimtas į laisvą valstybinį žemės fondą žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); priimta išvada „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybės“ K. L. pagal priedą“.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-02-07 nutartimi pareiškėjos A. C. ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje yra sprendžiamas klausimas dėl Generalinės prokuratūros bei Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimų, kuriais atsisakoma ginti viešąjį interesą ir prašoma įpareigoti prokurorą kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, pagrįstumo. Byloje nėra sprendžiamas pareiškėjos materialinių subjektinių teisių pažeidimo egzistavimas. Prokuroras kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, gali visais atvejais, nustatęs teisės aktų pažeidimą, kuris, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. Tokiu atveju prokuroro atsisakymas ginti viešąjį interesą negali būti traktuojamas kaip prokuroro neveikimas, o prokuroro priimtas nutarimas atsisakyti kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą – kaip viešosios teisės normų valstybės pareigūno kompetencijai priskirto teisinio veiksmo neatlikimas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skunde nurodytose aplinkybėse nėra viešo intereso egzistavimo fakto ir nėra pagrindo prokurorui pasinaudoti savo teise ginti viešąjį interesą pagal pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, nes yra išimtinai susijusi su privataus asmens interesais.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2012-08-17 nutarimą; panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2012-06-11 nutarimą bei įpareigoti Klaipėdos apygardos prokuratūrą kreiptis su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo prašant panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006-12-28 įsakymą Nr. 13.6-6920. Nurodo, kad būtinybę prokuratūrai kreiptis į teismą motyvuoja tuo, jog neteisėtais ir nepagrįstais Lietuvos Respublikos institucijų sprendimais, buvo neteisėtai kitiems asmenims atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, nors toks atkūrimas prieštaravo įstatymams. Pareiškėja ne siekia ginti savo privačius interesus, o viešąjį interesą, kadangi neteisėtais sprendimais buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės Lietuvos Respublikos teritorijoje. Būtinybė taikyti viešojo intereso gynimo priemones atsirado, kadangi buvo pažeistas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.
Suinteresuoto asmens A. L. K. įgaliotas asmuo P. J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos A. C. skundą. Nurodo, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi būti konkretūs, aiškiai apibrėžti. Apeliantas teigia, kad pareiškėjos ieškinys atitinka viešojo intereso apibrėžtį, jis yra konkretus. Žemės reformos vykdymas išreiškia viešą interesą, jis turi būti ginamas, tačiau tai nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį vertino tik prokuratūros nutarimus, nepasisakydamas dėl kitų rašytinių įrodymų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu prašo pareiškėjos A. C. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutarties atmesti. Nurodo, kad atskirajame skunde jokių naujų argumentų nenurodyta, o visi motyvai dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra išdėstyti prokurorų nutarimuose.
Suinteresuoto asmens A. L. K. įgaliotas asmuo Petras J. K. atsiliepimu prašo pareiškėjos A. C. atskirąjį skundą patenkinti. Nurodo, kad teismas privalėjo remtis paties teismo surinktais įrodymais ir vertinti jų atitikimą įstatymui ir jo taikymui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, atsižvelgdama į A. C. ir A. L. K. įgalioto atstovo J. K. atstovo advokato Gintaro Černiausko 2012-05-08 pareiškimą, pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo, atkuriant nuosavybės teises. Tyrimo metu prokurorė nenustatė nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusių teisės aktų nuostatų pažeidimų, todėl 2012-06-11 nutarimu atsisakė tenkinti A. C. ir A. L. K. įgalioto atstovo J. K. atstovo advokato Gintaro Černiausko 2012-05-08 pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo. Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje 2012-07-19 gautas A. C. ir A. L. K. įgalioto atstovo J. K. atstovo advokato Gintaro Černiausko skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2012-06-11 nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Ištyręs skundą Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2012-08-17 nutarimu paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2012-06-11 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, nes jų nuomone ji nepagrįsta, neteisėta, be to netinkamai buvo įvertinti bylos duomenys. Apeliacinės instancijos teismas tokius motyvus atmesta kaip nepagrįstus.
Pažymėtina, kad prokuroro teises inicijuoti procesą ginant viešąjį interesą reglamentuoja CPK 49 str. bei Prokuratūros įstatymas. Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. įtvirtinta prokuroro teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą tais atvejais, kai nustatomas teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad prokuroras kreiptis į teismą tikslu apginti viešąjį interesą gali tik tais atvejais, kai yra juridinių faktų visuma, t. y. teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai; pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, jog viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi būti konkretūs, aiškiai apibrėžti, turi būti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d.; 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010). Tai reiškia, kad teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
Nagrinėjamu atveju iš pateiktų duomenų matyti, kad apeliantai iš esmės nesutinka su nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. žemę, esančią (duomenys neskelbtini), procesu, individualūs ginčai tuo pačiu klausimu nagrinėjami administracine tvarka, skundas 2012-10-12 Klaipėdos apygardos tesimo sprendimu atmestas, šiuo metu byla su apeliaciniais skundais yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo žinioje (Nr. A-492-1023/2013), kito skundo nagrinėjimas sustabdytas 2012-03-09 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi (adm. Byla Nr. I-1-342/2013, LITEKO duomenys). Atkreiptinas dėmesys, kad visas apeliantų nurodytas aplinkybes prokurorė ištyrė ir įvertino ir tik tuomet atsisakė kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai byloje nepalankūs apeliantams nereiškia, jog teismas nagrinėdamas bylą būtų buvę šališki ir suinteresuoti konkrečia bylos baigtimi, ar šis ginčas susijęs su viešuoju interesu. Aplinkybė, jog apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu bei pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo nustatytas nei konkretus teisės pažeidimas, nei viešasis interesas, susijęs su teisės pažeidimo pašalinimu, o ginčas yra išimtinai privataus pobūdžio.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso pagal pareiškėjos A. C. pareiškimą, o pirmosios instancijos teismas nešališkai bei visapusiškai įvertinęs faktinę situaciją bei tinkamai aiškindamas ir taikydamas nagrinėjamam klausimui reikšmingas teisės normas padarė teisingą išvadą, kad tiek Klaipėdos apygardos prokuratūra, tiek Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pagrįstai ginčijamais nutarimais atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutartį palikti nepakeistą.