Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovų R. G. ir A. D. ieškinį atsakovui „Lietuvos rytas“ redakcijai ir žurnalistei A. K. dėl garbės ir orumo gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi buvo konstatuota, kad ieškinys paduotas nesilaikius išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl teismas atsisakė jį priimti.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. sausio 4 d. „Lietuvos rytas“ buvo publikuotas žurnalistės A. K. rašinys „Teis už mirusiojo šmeižtą“. 2013 m. vasario 20 d. ieškovė R. G. pateikė atsakovams pretenziją, prašant paneiti rašinyje neatitinkančius tikrovės 7 sakinius bei atsiprašyti, tačiau į pretenziją nebuvo reaguota. 2013 m. liepos 1 d. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimu „Lietuvos rytas“ dienraštis buvo įpareigotas paskelbti, kad žurnalistės A. K. straipsnis „Teis už mirusiojo šmeižtą“ pažeidė Etikos kodekso 3 str.

Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama LR CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka. (LR CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys buvo pareikštas, pažeidžiant CPK 137 str. 2 d. 3 p., o tai leido teismui konstatuoti, kad ieškovams nesilaikius privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos yra teisinis pagrindas ieškinį atsisakyti priimti.

Kaip matyti iš byloje pateikto ieškinio turinio, jis buvo pareikštas dėl visuomenės informavimo priemonėje [spaudoje] paskelbtų duomenų [informacijos] pripažinimo asmens garbę ir orumą žeminančiomis žiniomis, prašant tokią informaciją paneigti. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog jei tikrovės neatitinkantys duomenys apie asmenį buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudą, televiziją, radiją ir pan.), tai asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą išspausdintų ar kitaip paskelbtų [LR CK 2.24 str. 2 d.]. Ir tik jei ta visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per LR CK 2.24 str. 2 d. nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą, reikalaujant paneigti paskleistus duomenis, atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą žalą (LR CK 2.24 str.). Tokia asmens teisė yra įtvirtinta ir LR Visuomenės informavimo įstatymo 15 str., o jos realizavimo tvarką nustato šio įstatymo 44 str. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 2.24 str. 4 d. asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą ir reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik po to, kai visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Taigi šios teisės normos nustato privalomąją išankstinę neteisminę bylos dėl garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių žinių, paskleistų per visuomenės informavimo priemones, paneigimo sprendimo tvarką.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo siekian­tis apginti savo garbę ir orumą, kai tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleis­ti per visuomenės informavimo priemonę, prieš kreipdamasis į teismą turi pateikti įrodymus, kad jis kreipėsi į visuomenės informavimo priemonę su prašymu paneigti paskleistą informaciją (CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalys). Teismas, nustatęs, kad tokio pobūdžio įrodymai kartu su ieškiniu nepateikti, turėtų nustatyti terminą ieškinio trū­kumams pašalinti, o jų nepašalinus, ieškinį grąžinti ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Šiuo gi atveju, teismas ieškinio procesinio pobūdžio trūkumų nenustatė ir iš karto atsisakė priimti ieškinį, remiantis CPK 137 str. 2 d. 3 p. Pastebėtina, jog apeliantas A. D. skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, prie atskirojo skundo pridėjo 2013 m. sausio 14 d. „Lietuvos rytas“ išsiųstą paneigimo tekstą, kuris atitinka LR visuomenės informavimo įstatymo 44 str. keliamus reikalavimus, t.y. jame nurodoma, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą bei yra pareikalauta, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pateikė įrodymus, kad jis kreipėsi į visuomenės informavimo priemonę su prašymu paneigti paskleistą informaciją, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 334 str. 2 d. 1 p. ir sutikti su atskiruoju skundu. Be to, kaip matyti iš pareikšto ieškinio, jis neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, t.y. jame nėra suformuluotas ieškovų reikalavimas (ieškinio dalykas), nėra nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas ir kt. (CPK 135 str., 113 str.)

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino procesines teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai. Tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.