Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1640-302/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-23
Bylos Nr.
2S-1640-302/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24840-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
A. D., R. G.
Atsakovas
„Lietuvos rytas“
Kategorijos
  • 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1640-302/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24840-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 106.8.3.; 122.3.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovų R. G. ir A. D. ieškinį atsakovui „Lietuvos rytas“ redakcijai ir žurnalistei A. K. dėl garbės ir orumo gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai R. G. ir A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovus „Lietuvos rytas“ redakciją ir žurnalistę A. K. paneigti 2013-01-04 laikraštyje „Lietuvos rytas“ publikuotu žurnalistės A. K. straipsniu „Teis už mirusiojo šmeižtą“ paskleistą tikrovės neatitinkančius faktus bei atsiprašyti. Nurodė, kad dėl pateiktos informacijos neatitinkančios tikrovei, buvo kreiptasi su pretenzija į „Lietuvos rytas“ redakciją ir žurnalistę A. K., prašant paneigti rašinyje 7 sakinius, kurie neatitinka tikrovei. „Lietuvos rytas“ redakcijai ir žurnalistei A. K. neatreagavus į pateiktą pretenziją, ieškovai kreipėsi į Lietuvos Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, kuri 2013 m. liepos 1 d. sprendimu įpareigojo „Lietuvos rytas“ dienraštį paskelbti, kad minėtas „Lietuvos rytas“ žurnalistės A. K. straipsnis pažeidė Etikos kodekso 3 straipsnį. Ieškovai taip pat nurodė, kad tokiu straipsniu buvo siekiama ne tik pažeminti ieškovus, bet ir pažeminti Kovo 11-osios Akto signatarus bei pakirsti skaitytojų pasitikėjimą „Laisvu laikraščiu“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ieškovų ieškinį atsisakė priimti remiantis LR civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 137 str. 2 d. 3 punkto pagrindu. Teismas priimdamas nutartį, nurodė, jog ieškovai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Be to, kad asmuo, apie kurį visuomenės informavimo priemonėmis buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Teismas nustatė, jog ieškovė R. G. pateikė pretenziją rašytą atsakovams, tačiau paneigimo tekstas atsakovams nebuvo išsiųstas, o ieškovas A. D. apskritai nepasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Konstatavo, jog ieškovės R. G. pateikta pretenzija atsakovams paneigti paskelbtą informaciją, negali būti pripažinta tinkamu reikalavimu paneigti paskelbtą žmogaus orumą ir garbę žeminančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas A. D. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti ieškovų ieškinį. Nurodo, kad priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, kadangi paneigimo tekstas atsakovams buvo išsiųstas 2013 m. sausio 14 d.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi buvo konstatuota, kad ieškinys paduotas nesilaikius išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl teismas atsisakė jį priimti.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. sausio 4 d. „Lietuvos rytas“ buvo publikuotas žurnalistės A. K. rašinys „Teis už mirusiojo šmeižtą“. 2013 m. vasario 20 d. ieškovė R. G. pateikė atsakovams pretenziją, prašant paneiti rašinyje neatitinkančius tikrovės 7 sakinius bei atsiprašyti, tačiau į pretenziją nebuvo reaguota. 2013 m. liepos 1 d. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimu „Lietuvos rytas“ dienraštis buvo įpareigotas paskelbti, kad žurnalistės A. K. straipsnis „Teis už mirusiojo šmeižtą“ pažeidė Etikos kodekso 3 str.

Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama LR CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka. (LR CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys buvo pareikštas, pažeidžiant CPK 137 str. 2 d. 3 p., o tai leido teismui konstatuoti, kad ieškovams nesilaikius privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos yra teisinis pagrindas ieškinį atsisakyti priimti.

Kaip matyti iš byloje pateikto ieškinio turinio, jis buvo pareikštas dėl visuomenės informavimo priemonėje [spaudoje] paskelbtų duomenų [informacijos] pripažinimo asmens garbę ir orumą žeminančiomis žiniomis, prašant tokią informaciją paneigti. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog jei tikrovės neatitinkantys duomenys apie asmenį buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudą, televiziją, radiją ir pan.), tai asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą išspausdintų ar kitaip paskelbtų [LR CK 2.24 str. 2 d.]. Ir tik jei ta visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per LR CK 2.24 str. 2 d. nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą, reikalaujant paneigti paskleistus duomenis, atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą žalą (LR CK 2.24 str.). Tokia asmens teisė yra įtvirtinta ir LR Visuomenės informavimo įstatymo 15 str., o jos realizavimo tvarką nustato šio įstatymo 44 str. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 2.24 str. 4 d. asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą ir reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik po to, kai visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Taigi šios teisės normos nustato privalomąją išankstinę neteisminę bylos dėl garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių žinių, paskleistų per visuomenės informavimo priemones, paneigimo sprendimo tvarką.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo siekian­tis apginti savo garbę ir orumą, kai tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleis­ti per visuomenės informavimo priemonę, prieš kreipdamasis į teismą turi pateikti įrodymus, kad jis kreipėsi į visuomenės informavimo priemonę su prašymu paneigti paskleistą informaciją (CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalys). Teismas, nustatęs, kad tokio pobūdžio įrodymai kartu su ieškiniu nepateikti, turėtų nustatyti terminą ieškinio trū­kumams pašalinti, o jų nepašalinus, ieškinį grąžinti ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Šiuo gi atveju, teismas ieškinio procesinio pobūdžio trūkumų nenustatė ir iš karto atsisakė priimti ieškinį, remiantis CPK 137 str. 2 d. 3 p. Pastebėtina, jog apeliantas A. D. skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, prie atskirojo skundo pridėjo 2013 m. sausio 14 d. „Lietuvos rytas“ išsiųstą paneigimo tekstą, kuris atitinka LR visuomenės informavimo įstatymo 44 str. keliamus reikalavimus, t.y. jame nurodoma, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą bei yra pareikalauta, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pateikė įrodymus, kad jis kreipėsi į visuomenės informavimo priemonę su prašymu paneigti paskleistą informaciją, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 334 str. 2 d. 1 p. ir sutikti su atskiruoju skundu. Be to, kaip matyti iš pareikšto ieškinio, jis neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, t.y. jame nėra suformuluotas ieškovų reikalavimas (ieškinio dalykas), nėra nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas ir kt. (CPK 135 str., 113 str.)

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino procesines teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai. Tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Romualda Janovičienė