- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- II-5-424/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-15286-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Kategorijos
- 9.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Raimondai Dzelzienei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. K. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2016-11-07 nutarimo administracinėje byloje nr. MD-VM00N-76860314-16
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016-11-07 Vilniaus teritorinės muitinės nutarimu S. K. buvo nubausta už tai, kad ji būdama (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininke, 2016-05-03 apie 11 va, 25 min. ne Sąjungos prekes, atgabentas su T1 deklaracija Nr. 16LTR100015055256, įtraukė laisvojo sandėlio VL0004, turinčio teisę veikti kaip laisvoji zona, apskaitą ir Vilniaus teritorinės muitinės krovinių postui (duomenys neskelbtini) šioms prekėms eksporto procedūrai įforminti, pateikė deklaraciją Nr. 16LTR5000EK063F21 (procedūros kodas 1000). Tokiais veiksmais, pateikdama ne Sąjungos prekes eksporto procedūros įforminimui, pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso 269 str. 1 d. nuostatą, numatančią, kad eksporto procedūra įforminama tik iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms. Šie jos veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. ir paskirta 868 Eur bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą ir bylą nutraukti, nes ji nepadarė jai inkriminuoto pažeidimo. Nurodė, kad ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numato atsakomybę už prekių nepateikimą muitiniam tikrinimui arba jų nedeklaravimą nustatyta tvarka. 2016-05-03 į laisvąją zoną atvykusios prekės su T1 deklaracija Nr. 16LTLR100015055256 buvo įtrauktos į laisvosios zonos apskaitą ir deklaruotos nustatyta tvarka, t. y. prekės buvo deklaruotos tranzito procedūrai pagal TIR knygelę Nr. XH80301524 bei tranzito lydintįjį dokumentą Nr. 16LTVR50001505A674 ir papildomai įforminta eksporto deklaraciją Nr. 16LTVR5000EK063F21. Taigi, ginčo atveju laisvojoje zonoje laikinai saugotos prekės, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai buvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir deklaruotos muitinei. Pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. atsakomybė S. K. galėtų kilti tik tuomet, jei neginčijamai būtu įrodyta, kad muitinė buvo nustačiusi laisvojoje zonoje saugomų prekių deklaravimo tvarką ir, kad prekės nebuvo deklaruotos laikantis šios tvarkos, tačiau Vilniaus teritorinė muitinė iki šiol nėra nustačiusi jokios laisvojoje zonoje saugomų prekių deklaravimo tvarkos. Ginčo prekės laisvojoje zonoje buvo deklaruotos, tiek tranzito procedūrai, įforminant TIR knygelę Nr. XH80301524, tiek pateikiant eksporto deklaraciją Nr. 16LTVR5000EK063F21. Kadangi prekės buvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir deklaruotos, muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas, numatytas ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p., nebuvo padarytas. Tai, kad buvo įforminta papildoma eksporto deklaracija, negali būti pagrindu traukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p., nes prekės atgabentos į laisvąją zoną tą pačią dieną buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos. Tai, kad prekės buvo deklaruotos muitinei neneigia ir muitinė, bet nurodo, kad jos nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka. Vilniaus teritorinė muitinė iki šiol nėra nustačiusi jokios laisvojoje zonoje saugomų prekių deklaravimo tvarkos, todėl jos teiginys, kad prekės nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka yra nepagrįstas. Kai nėra nustatytos tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, teisinė atsakomybė už nenustatytos tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Sąjungos muitinės kodekso 269 str. 1 p. įtvirtintos tik bendrojo pobūdžio nuostatos dėl Sąjungos prekių eksporto, tačiau jame nėra imperatyvaus draudimo laisvojoje zonoje saugomoms prekėms kartu su Sąjungos tranzito deklaracija įforminti ir eksporto deklaraciją. Vilniaus teritorinė muitinė nurodo, kad tinkamas prekių deklaravimas būtų, jeigu po laisvosios zonos procedūros prekės būtų išvežtos į trečiąsias šalis taikant tranzito procedūrą, tačiau ignoruoja faktą, kad prekės ir buvo išvežtos į trečiąsias šalis. Todėl teigti, kad kartu su tranzito procedūra papildomai įforminus ir eksporto deklaraciją prekės nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka, nėra pagrindo. Kaltinant asmenį padarius ATPK numatytą pažeidimą, būtina įrodyti ne tik asmens kaltę, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma. S. K., pateikdama muitiniam įforminimui papildomą eksporto deklaraciją, nepasirinko priešingo teisei veiksmo, todėl jos psichinis santykis su veika neatitinka nei vienos kaltės formos. Šiuo atveju eksporto deklaracija buvo pateikta kaip papildomas dokumentas prie TIR knygelės nr. XH80301524 ir muitinės išvada, kad tuo buvo pažeista deklaravimo tvarka yra nepagrįsta. Juo labiau, kad pažeidimo padarymo metu, 2016-05-03, Sąjungos muitinės kodekso, įsigaliojusio 2016-05-01, nuostatų taikymas ir aiškinimas nebuvo žinomas, taip pat nebuvo priimti jokie šio kodekso nuostatas lydintys nacionaliniai teisės aktai. Be to eksporto deklaraciją Nr. 16LTVR5000EK063F21 Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto muitinės pareigūnas įformino, pažeidimų nenustatė, nors pagal savo pareigas privalėjo nustatyti, kokios prekės deklaruojamos eksporto deklaracijoje ir, nustatęs pažeidimus, priimti atitinkamą sprendimą. Jam nekilo abejonių, kad eksporto deklaracijoje nurodytos ne Sąjungos prekės ir šias prekes leido išvežti.
Vilniaus teritorinė muitinė su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti. Nurodė, kad S. K. yra nubausta už tai, kad pažeidė eksporto procedūros įforminimo taisyklės pateikdama prekes ne tai muitinės procedūrai – eksporto deklaracija įformino ne Sąjungos statusą turinčias prekes eksportui - ir tokiu būdu nedeklaravo prekių nustatyta tvarka. S. K. pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 269 str. 1 d., kuriame numatyta, jog eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms. Nuo 2016-05-01 įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui šie reikalavimai nepasikeitė. Eksporto procedūros įforminimo sąlygos buvo analogiškai reglamentuotos 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 161 str. Eksporto procedūros įforminimo sąlygos liko tokios pačios –Sąjungos prekėms (Bendrijos) prekėms, kurios išgabenamos už Sąjungos (Bendrijos) muitų teritorijos ribų, įforminama eksporto procedūra. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo nustatytos laisvojoje zonoje laikomų prekių eksporto formalumų atlikimo tvarkos ir muitinės tarpininkai nežinojo kaip elgtis, nėra pagrindo.
Po laisvosios zonos procedūros ne Sąjungos prekėms įforminus eksporto procedūrą, formaliai buvo pakeistas prekių muitinis statusas - ne Sąjungos prekėms buvo suteiktas Sąjungos prekių statusas - ir buvo išvengta importo mokesčių.
S. K., būdama muitinės tarpininke, žinojo, kad eksporto procedūrą formina ne Sąjungoms prekėms, kadangi išorinio tranzito deklaracija T1 16LTLR100015055256, su kuria prekės buvo atvežtos į laisvąją zoną, forminama ne Sąjungos prekėms, kai jos gabenamos iš vienos ES muitų teritorijos į kitą. T1 tranzito kodas taikomas prekėms, kurioms įforminama išorinio Sąjungos tranzito procedūra.
Muitinės pareigūnas tikrina pateiktoje eksporto deklaracijoje nurodytus duomenis, fizinis tikrinimas nebuvo atliekamas. Muitinės pareigūnas, įformindamas eksporto deklaraciją elektroninėje sistemoje, negalėjo žinoti, kad eksporto procedūra įforminama ne Sąjungos prekėms, nes eksporto deklaracijos 40 langelyje pirminis dokumentas, kurio pagrindu įforminama deklaracija, nurodyta sąskaita, o ne laisvosios zonos apskaitos dokumentas. Jeigu 40 langelyje būtų nurodytas laisvosios zonos apskaitos dokumentas, muitinės pareigūnas būtų pastebėjęs, kad eksporto deklaracija įforminta ne Sąjungoms prekėms ir nebūtų jos priėmęs. Todėl muitinės pareigūno veiksmai negali būti vertinami kaip deklaracijos teisingumo patvirtinimas, nes jam buvo pateikta neteisinga informacija apie deklaruojamų prekių muitinį statusą.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Skundžiamu nutarimu S. K. nubausta 868 Eur administracine bauda pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą. ATPK 209¹ straipsnis numato atsakomybę už muitinio tikrinimo tvarko pažeidimus, o šio straipsnio 1 dalies 2 punktas numato atsakomybę už jame nurodytų prekių nepateikimą muitiniam tikrinimui arba jų nedeklaravimą nustatyta tvarka. S. K. teiginiai apie tai, kad prekės buvo pateiktos tikrinimui ir deklaruotos muitinei, todėl jos veiksmuose nėra ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo sudėties atmetami kaip nepagrįsti. Įstatymas įpareigoja prekes deklaruoti ne bet kaip, o nustatyta tvarka. Tai blanketinė teisės norma, kurioje numatyto pažeidimo sudėtis apima ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. S. K. nubausta už 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso 269 str. 1 d. nuostatas, pažeidimą. Sąjungos muitinės kodekso 269 str. 1 d. numato, kad eksporto procedūra įforminama tik iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms.
S. K. ne Sąjungos prekėms, atgabentoms su tranzito deklaracija 16LTLR100015055256, kurios vėliau buvo įtrauktos į laisvojo sandėlio VL0004, turinčio teisę veikti kaip laisvoji zona apskaitą, 2016-05-03 įformino eksporto deklaraciją 16LTVR5000EK063F21 (procedūros kodas 1000).
Muitinės tranzito pasibaigimo procedūros garantija T1 taikoma kroviniams neturintiems ES krovinių statuso, kertantiems ES teritoriją tranzitu, taip pat pristatomiems tarp išorės pasienio teritorijos ir muitinės sandėlio iki vidaus muitinės, esančios ES teritorijoje. Sąjungos muitinės kodekse įtvirtinta prekių kilmės sąvoka (5 str. 23, 24 punktai), ir prekės, gautos tik Sąjungos muitų teritorijoje, neturi Sąjungos prekių muitinio statuso, jeigu jos gautos iš laikinai saugomų prekių arba iš prekių, kurioms įforminta išorinio tranzito procedūra, saugojimo procedūra, laikinojo įvežimo procedūra arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūra (153 str. 3 d.). Kodekse reglamentuota, kad tranzito deklaracija T1 taikoma kroviniams, atvežtiems ne iš ES arba iš ES muitinės sandėlių, kuriuose ir sandėliuojamos ne ES prekės (226 str.). Sąjungos muitinės kodekso 226 str. 2 d. nurodyti konkretūs atvejai, kai Sąjungos prekėms įforminama išorinio tranzito procedūra, ir jei prekė būtų ES šalies, ji vyktų su tranzito deklaracija T2. T1 tranzito deklaracija vienareikšmiškai forminama ne ES prekėms ir būtent Tranzito deklaracija T1 įrodo, kad tai ne Sąjungos prekės. Sąjungos muitinės kodekso 269 str. 1 d. numatyta, kad eksporto procedūra (procedūros kodas 1000) įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms. Šiuo atveju iš Sąjungos muitų teritorijos buvo išvežtos ne Sąjungos prekės, todėl eksporto procedūra, buvo įforminta neteisėtai. Nors S. K. skunde teigia, kad prekės buvo deklaruotos tranzito procedūrai pagal TIR knygelę nr. XH80301524, o eksporto deklaracija buvo pateikta kaip papildomas dokumentas prie TIR knygelės, eksporto deklaracijos pateikimas negali būti vertinamas kaip nereikšmingas veiksmas, nes, būtent perteklinės eksporto procedūros įforminimas sąlygojo prekių muitinio statuso pakeitimą - ne Sąjungos prekėms buvo suteiktas Sąjungos prekių statusas - ir skolos atsiradimą muitinei. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad eksporto procedūra buvo įforminta tinkamai ir prekės deklaruotos nustatyta tvarka.
Pareiškėjos argumentai, kad įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui, nebuvo aiškios laisvųjų zonų veiklos sąlygos ir jose esančių prekių deklaravimo tvarka, atmetami kaip nepagrįsti, nes prekių, laikomų laisvojoje zonoje eksporto formalumų atlikimo tvarka, nepasikeitė. Jos liko tokios pačios kaip ir anksčiau galiojusiame 1992-10-12 Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 161 str. 1 d.
S. K. yra muitinės tarpininko atstovė. Deklaranto darbo specifika suponuoja tai, kad asmuo privalo žinoti, kaip turi būti deklaruojamos prekės, kokios procedūros turi būti atliekamos. Todėl būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo įsigilinti į teisės aktų reikalavimus.
Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad S. K. padarė ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą.
Skundžiamu nutarimu skiriant S. K. nuobaudą buvo įvertinta tai, kad nėra jos atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, tai, kad pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma. Siekiant įgyvendinti ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus jai skirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta bauda. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) 2016-10-10 rašto nr.R-16.124, aštuoniems šio muitinės tarpininko 8 atstovams, tame tarpe ir pareiškėjai, buvo surašyti ATP protokolai, o kaip matytis pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis (bylos, kurių teisminiai procesai Nr. 4-68-3-14241-2016-2; Nr. 4-68-3-14559-2016-4; Nr. 4-68-3-15285-2016-1; Nr. 4-68-3-14540-2016-4; Nr. 4-68-3-15280-2016-6) - už tokius pačius pažeidimus, tas rodo, kad S. K. veiksmai buvo atlikti ne atsitiktinai, per klaidą ar nestandartinėje situacijoje, bet laikantis vieningos šio muitinės tarpininko priimtos pozicijos. Todėl paskirta bauda, įvertinus bylos aplinkybes, laikytina atitinkanti teisingumo ir protingumo principus.
Skundžiamas nutarimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybe, pagrįstas įrodymais, pareiškėjai skirta adekvati nuobauda, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 8 d.; Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 str.1 d. 2p.; Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 str., 642 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
S. K. skundą atmesti, o Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VN00N-76860314-16 palikti nepakeitą.
Nutartis per 20 dienų gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Trakų rajono apylinkės teismą.