Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro M. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje:

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A., 2022 m. sausio 2 d. apie 15.26 val. „Orlen“ degalinės aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas 2,40 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę - automobilį „Audi A5“, valstybinis Nr. (Duomenys neskelbtini).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis M. A. paaiškino, kad automobilį „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „paėmė“ išsimokėtinai 5 metams iš uždarosios akcinės bendrovės „RENTI“ 2021 m. birželio 22 d.. Minėto automobilio savininkas yra uždaroji akcinė bendrovė „RENTI“, o jis yra automobilio valdytojas. 2022 m. sausio 2 d. apie 12.00 val. jis su savo drauge R. M. minėtu automobiliu iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo pas savo mamą į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jo draugė R., nes pats jau buvo neblaivus. Su mama dar vartojo alkoholinius gėrimus, R. negėrė. Pas mamą susipyko su drauge. Ji paskambino savo sūnui, kuris atvažiavo ir išsivežė R. į (duomenys neskelbtini). Jis dar su mama išgėrė šiek tiek alkoholio ir nusprendė pats važiuoti į namus, į (duomenys neskelbtini). Bevažiuodamas keliu, pamatė, kad jį iš paskos seka automobilis. Tada jis užsuko į degalinę „Orlen“ ir sustojo aikštelėje. Koks ten adresas, nežino. Prie jo automobilio iš paskos privažiavo jį sekęs vairuotojas, kuris išlipo iš automobilio, priėjo prie jo ir paklausė: „kur čia važinėji, išgėręs?“. Jis jam pasakė, kad tuoj atvažiuos vairuotojas ir paims mašiną. Tačiau jis iškvietė policiją ir laukė kol atvys. Atvykus policijos pareigūnams, vairuotojas išvyko. Policijos pareigūnai užpildė reikiamus dokumentus, o automobilis buvo nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę. Dėl to, ką padarė, gailisi (b. l. 85-88; 93-95).

Be kaltinamojo M. A. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. paaiškino, kad 2022 m. sausio 2 d. apie 15.00 val., jam važiuojant keliu „Kaišiadorys – Žiežmariai“, iš šalikelės į pagrindinį kelią staigiai išvažiavo automobilis „Audi A5“, juodos spalvos, užkirsdamas jam važiuojamąją kelio dalį. Jis staigiai stabdė ir susidūrimo išvengė. Vėliau, lenkdamas minėtą automobilį, atkreipė dėmesį į automobilio vairuotoją. Jis jam pasirodė neblaivus. Stebėdamas jį per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad įvažiuodamas į žiedinę sankryžą automobilio vairuotojas vos nepadarė eismo įvykio, nes važiavo tiesiai ir vos neatsitrenkė į žiedo salelę. Apsukęs žiedinę sankryžą jis važiavo minėtam automobiliui iš paskos. Matė, kad automobilio vairuotojas mėtosi, vinguriuoja po kelią. Paskui jis įsuko į „Orlen“ degalinę ir sustojo degalinės aikštelėje. Jis privažiavo jam iš paskos, išlipo iš automobilio ir priėjo prie vairuotojo, kuris jau buvo išlipęs iš automobilio. Jis matė, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Asmuo bandė pasišalinti į degalinės parduotuvę. Tada jis paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Vairuotojas sugrįžo prie savo automobilio. Jis jam prisipažino, kad vairavo neblaivus, paaiškino, kad važiavo taikytis su savo drauge į Elektrėnus. Jis norėjo vėl sėsti į automobilį ir būtų vėl važiavęs, tačiau jis iš raktų užvedimo spynelės ištraukė raktus, užrakino automobilį ir sulaukė policijos pareigūnų, kuriems perdavė raktelius. Atvykusiems policijos pareigūnams asmuo prisipažino, kad vairavo automobilį neblaivus (b. l. 35-38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. V. paaiškino, kad 2022 m. sausio 2 d. dirbo kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) V. S.. Apie 15 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad kelyje A-1, „Orlen“ degalinės teritorijoje pastebėtas neblaivus automobilio „Audi A5“, valstybinis Nr. (Duomenys neskelbtini), vairuotojas, kad pranešėjas neleidžia jam važiuoti, prašo paskubėti. Apie 15.20 val. jie atvyko į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). „Orlen“ degalinės aikštelėje rado automobilį „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuotoją M. A. ir pranešėją V. K.. M. A. iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Pasiteiravus pas M. A. prieš kiek laiko vartojo alkoholinius gėrimus, šis nurodė, kad juos vartoja jau keletą dienų, tačiau 15-20 minučių iki važiuodamas su automobiliu alkoholio nevartojo. Alkoholio kiekio matuokliu pirmuoju bandymu M. A. buvo nustatytas 2,72 promilių girtumas, o antruoju - 2,40 promilių girtumas. M. A. prisipažino vairavęs transporto priemonę, būdamas neblaivus. Patikrinus policijos informacines sistemas, paaiškėjo, kad M. A. neturi vairuotojo pažymėjimo. Įvykio liudininkas V. K. nurodė, kad matė kaip M. A. vairavo transporto priemonę, po ko jį sustabdęs neleido daugiau važiuoti ir apie šį įvykį galės duoti parodymus. M. A. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Kaišiadorių rajono policijos komisariato procesinių veiksmų atlikimui. Transporto priemonė „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai paimta ir nugabenta į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 40-42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. M. paaiškino, kad M. A. yra jos sugyventinis, su kuriuo gyvena socialiniame bute (duomenys neskelbtini) mieste. 2021 m. birželio 22 d. sugyventinis, jai dalyvaujant kartu, iš uždarosios akcinės bendrovės „RENTI“ „paėmė“ išsimokėtinai automobilį „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kol už automobilį nėra išsimokėta, jie yra kaip automobilio nuomotojai. Kadangi jos sugyventinis neturi ir niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, visuose minėto automobilio dokumentuose yra nurodyta, kad automobilio vairuotoja yra ji ir turi pilną teisę į tą automobilį. 2022 m. sausio 2 d. apie 12.00 val. ji su M. nusprendė su automobiliu „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiuoti aplankyti jo mamos, gyvenančios (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo ji, nes M. neturi vairuotojo pažymėjimo ir jau buvo išgėręs. Pas mamą M. toliau vartojo alkoholį, gėrė alų. Ji alkoholio nevartojo. Jie buvo susitarę, kad pabus neilgai ir ji jį kalbino važiuoti į namus, į (duomenys neskelbtini), o jis dar norėjo likti, dar išgerti su mama. Dėl to ji su M. apsipyko ir paskambinusi savo sūnui jo paprašė, kad jis atvažiuotų ir ją parvežtų į (duomenys neskelbtini). Sūnui atvažiavus, ji su juo išvažiavo, palikusi sugyventiniui automobilį ir automobilio raktelius. Ji net nepagalvojo, kad M. sugalvos ir neblaivus vairuos automobilį. Būnant namuose, kiek buvo valandų, nepamena, jai paskambino M. ir pasakė, kad jis su automobiliu važiuoja į namus. Ji jam liepė niekur nevažiuoti, bet jis jos neklausė. Jis jai sakė, kad jį seka kažkokia tai mašina. Ji jam sakė, kad jis kažkur sustotų ir lauktų, kol ji atvažiuos jo paimti, jo prašė, kad jis niekur toliau nevažiuotų. Jis jai sakė, kad sustojo „Orlen“ degalinėje. Kai ten nuvažiavo, jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie automobilį nutransportavo į automobilių saugojimo aikštelę, o M. buvo įteiktas šaukimas. Nori pasakyti, kad ji kartu su M. kas mėnesį moka įmokas už automobilį, todėl prašo, kad jai būtų grąžintas minėtas automobilis (b. l. 45-48).

Patikros sertifikatu Nr. (duomenys neskelbtini) bei patikros rezultatų žurnalo kopijomis nustatyta, kad 2022 m. sausio 2 d. alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ buvo tikrinimas įtariamojo M. A. blaivumas. Pirmu tikrinimu (15.26 val.) jam nustatytas 2,72 ‰ (promilių) girtumas, antru tikrinimu (15.45 val.) nustatytas 2,40 ‰ (promilių) girtumas (b. l. 77-78).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad automobilis „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas „Orlen“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu padarytos įvykio vietos bei automobilio nuotraukos. Po apžiūros automobilis nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 8-15).

VĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis nustatyta, kad automobilio „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), charakteristikas atitinkančio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje - 8290 eurų (su PVM) (b. l. 28).

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilio „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra uždaroji akcinė bendrovė „RENTI“, o valdytojas yra M. A., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 75).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. A., 2022 m. sausio 2 d. apie 15.26 val. „Orlen“ degalinės aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas 2,40 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę - automobilį „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas M. A. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisų apribojimas netaikytas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

M. A. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, teismo prašo leisti baudą sumokėti per du metus (b. l. 146).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams, procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 1 dalis, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamasis M. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, jog kaltinamasis teistas (b. l. 42-45), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 122, 126-127), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (b. l. 139), dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 101-102).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, prašo M. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones penkiems metams. Teismo vertinimu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tiek ir nustatant jos trukmę, reikalinga įvertinti visas reikšmingos bylos aplinkybes, apibūdinančias M. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos M. A. pripažino visiškai, tačiau neginčytinai nustatyta, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jam 2022 m. sausio 2 d. 15.26 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius M. A. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Teismas sprendžia, kad M. A. nustatytinas prokuroro siūlomas draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. penkeri metai.

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. A. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, kad šios transporto priemonės savininkė yra uždaroji akcinė bendrovė „RENTI“, o valdytojas – M. A. (b. l. 75), kuris 2022 m. sausio 11 d. minėtas automobilis grąžintas R. M. (b. l. 53-55). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. M. paaiškino, kad kartu su M. A. pasiėmė išsimokėtinai automobilį „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš uždarosios akcinės bendrovės „RENTI“. Kadangi M. A. neturi vairuotojo pažymėjimo, tai ji visuose minėto automobilio dokumentuose yra nurodyta kaip vairuotoja, kuri turi teisę į automobilį. Ji negalvojo, kad įvykio dieną M. A., būdamas neblaivus, vairuos automobilį „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilio savininkė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jai priklausantis automobilis bus naudojamas baudžiamajame kodekse uždraustai veikai daryti, todėl konfiskuoti šį uždarajai akcinei bendrovei „RENTI“ priklausantį automobilį netikslinga. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš M. A. išieškotina konfiskuotino turto – transporto priemonės automobilio „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio uždarajai akcinei bendrovei „RENTI“ vertę atitinkanti pinigų suma – 8290,00 Eur.

Kaltinamajam M. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 116-118) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paskirtos kardomosios priemonės panaikintinos

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė – automobilis „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri ikiteisminio tyrimo metu grąžinta R. M. (b. l. 53-55), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina uždarajai akcinei bendrovei „RENTI“ bei R. M. disponuoti savo nuožiūra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 51 MGL (2550,00 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. A. bausmę – 34 MGL (1700,00 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad M. A. jam paskirtą baudą turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinkto banko biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti M. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 5 (penkis) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 5 d.

Išieškoti valstybės naudai iš M. A. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės (transporto priemonės „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 8290,00 Eur (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 5 dalys).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paskirtas kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas R. M., palikti jai ir automobilio savininkei uždarajai akcinei bendrovei „RENTI“ naudotis ir disponuoti savo nuožiūra.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.