Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant pareiškėjai E. D., vertėjai Dainai Bžeskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. D. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, Lietuvos Advokatūrai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui, advokatui R. N. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-11-18 sprendimo Nr. 1854-970-D/08, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja E. D. skundžia Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-11-18 sprendimą Nr. 1854-970-D/08, kuriuo jai nutrauktas teikimas antrinės teisinės pagalbos, suteiktos Tarnybos 2008-08-18 sprendimu Nr. 1285-970-A/08 civilinėje byloje, nagrinėjamoje Klaipėdos miesto apylinkės teisme pagal jos pareikštą ieškinį atsakovei UAB „Balticum TV“ dėl interneto paslaugų teikimo sutarties nevykdymo (interneto ryšio ir duomenų saugumo neužtikrinimo), 138 Lt įsiskolinimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjos teigimu, sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl prašo jį panaikinti. Reikalavimą grindžia tuo, jog yra teisinės prielaidos teikti jai antrinę teisinę pagalbą, o Tarnyba nekompetentinga vertinti civilinės bylos perspektyvumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėja E. D. prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau Tarnyba) 2008-11-18 sprendimą Nr. 1854-970-D/08, kuriuo jai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra teisinės prielaidos teikti jai antrinę teisinę pagalbą, o advokatas ir Tarnyba nekompetentingi vertinti bylos perspektyvumą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (2008-04-15 įstatymo Nr. X-1492 redakcija) (toliau Įstatymas). Ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai pareiškėjai buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (1 straipsnio 1 dalis). Pagrindiniai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (3 straipsnis). Įstatyme keliami reikalavimai tiek pagalbą teikiantiems teisininkams (advokatams), tiek asmenims, besikreipiantiems dėl tokios pagalbos. Asmens teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra absoliuti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose, administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti) bei nutraukimo turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju, ištyrusi ir įvertinusi, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, o taip pat, ar nėra šio straipsnio 6 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama, ir nustačiusi aplinkybes, kurioms esant suteikta antrinė teisinė pagalba nutraukiama, remiantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Vadinasi, vertinti, ar nėra Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų ir 23 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir laikantis 3 straipsnyje įtvirtintų teisinės pagalbos teikimo principų, todėl pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjos argumentas, jog tarnyba nekompetentinga priimti sprendimą dėl teisinės pagalbos nutraukimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nustatė, kad pareiškėja E. D. pagal 2008-08-18 prašymą ir dokumentus atitiko Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą turto ir pajamų lygio antrinei teisinei pagalbai gauti kriterijų ir 2008-08-18 spendimu Nr. 1285-970-A/08 jai paskyrė advokatą R. N. teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje pagal jos ieškinį atsakovei UAB „Balticum TV“ dėl interneto paslaugų teikimo sutarties nevykdymo (interneto ryšio ir duomenų saugumo neužtikrinimo), 138 Lt įsiskolinimo panaikinimo ir neturtinės žalos, patirtos UAB „Balticum TV“ nevykdant sutarties, atlyginimo priteisimo (b.l. 35-38, 45-46). Iš bylos duomenų matyti, jog advokatas, susipažinęs su civiline byla, Tarnybai 2008-10-29 pateikė pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pareiškėjai, paaiškėjus Įstatymo 23 straipsnyje nurodytiems pagrindams, kuriems esant antrinė teisinė pagalba nutraukiama. (b.l. 51). Pranešime advokatas nurodė, jog tolimesnis atstovavimas neperspektyvus, nes pareiškėjos reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti, nes ieškinį ji grindžia iš esmės tuo, jog atsakovė UAB „Balticum TV“ neužtikrino jai teikiamo interneto ryšio saugumo ir jos duomenų slaptumo, nors Ryšių reguliavimo tarnybai ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijai bei kitoms institucijoms atlikus patikrinimus pažeidimų dėl interneto ryšio saugumo ir neteisėtų prisijungimų prie E. D. duomenų nenustatyta, o kitų esminių pagrindų ir motyvų bei įrodymų ieškiniui pagrįsti pareiškėja nenurodė. Advokatas pažymėjo, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos gerokai viršys pareiškėjos turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, o neturtinės žalos atlyginimas nenumatytas įstatymu. Tarnyba, susipažinusi su advokato pranešimu, E. D. ieškiniu, UAB „Balticum TV“ atsiliepimu į ieškinį, nustatė teisinės pagalbos nutraukimo pagrindus, nurodytus Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 3 punkte, 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte (paaiškėjo, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą), 6 punkte (pareiškėja piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais), 9 punkte (atstovavimas byloje yra neperspektyvus) ir 2008-11-18 priėmė sprendimą Nr. 1854-970-D/08 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą E. D. (b.l. 51, 63-66).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas jos išlaidoms viršijant pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį. Atsakovė pagrįstai pareiškėjos reikalavimą dėl 138 Lt įsiskolinimo panaikinimo vertintina, kaip UAB „Balticum TV“ patirtą turtinę žalą, o ne pareiškėjos turtinę žalą. Administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pripažino, jog UAB „Balticum TV“ sutiko panaikinti šį įsiskolinimą, todėl akivaizdu, jog turtinė žala pareiškėjai ginčijamo sprendimo priėmimo metu ir šiuo metu nepadaryta. Antrajam pareiškėjos reikalavimui – priteisti neturtinės žalos atlyginimą – antrinė teisinė pagalba neteiktina, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 3 punktu, nes teisinė pagalba neteikiama, kai pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos. Nurodyta aplinkybė yra savarankiškas įstatyme įtvirtintas pagrindas, kuriam esant antrinė teisinė pagalba neteikiama ir teisinės pagalbos teikimas nutraukimas, remiantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti teisinę pagalbą. Paaiškėjus šioms aplinkybėms teisinės pagalbos teikimo metu, atsakovė turėjo teisę nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punkto ir pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas teisinė pagalba neteikiama ir nutraukiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Nurodytos teisės normos suteikia teisę Tarnybai vertinti prašymus suteikti ir nutraukti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teisiniu aspektu. Tarnyba nėra įpareigota vykdyti asmenų prašymus teikti jiems antrinę teisinę pagalbą, net jeigu jie formaliai atitinka sąlygas tokiai pagalbai gauti. Įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Šios tarnybos sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo, nagrinėjančio prašymą dėl tarnybos sprendimo nutraukti ar atsisakyti suteikti antrinės teisinės pagalbos teikimą panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-714/2007, 2008m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-218/2008). Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas taip pat vertina ir analizuoja susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, numato galimą būsimo ieškinio ar skundo dalyką ir pagrindą, sprendžia apie ieškinio ar skundo teisines perspektyvas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinė byla Nr. A15-2084/2006). Tokią išvadą suponuoja Įstatymo nuostatos, nustatančios pareigą advokatams, teikiantiems valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, užtikrinti efektyvų ir kokybišką antrinės teisinės pagalbos teikimą, parinkti teisinių veiksmų atlikimo variantą, kuris maksimaliai garantuotų atstovaujamo asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jeigu nustatomas jų pažeidimas, o paaiškėjus aplinkybėms, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, nedelsiant apie jas pranešti tarnybai (23 straipsnio 2 dalis). Advokatas R. N., būdamas profesionalus teisininkas ir turėdamas pareigą veikti pareiškėjos interesais, susipažinęs su E. D. civiline byla, išanalizavęs teisines ir faktines bylos aplinkybes, įvertinęs bylos perspektyvumą, pranešė Tarnybai, jog tikslinga nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai. Iš bylos duomenų matyti, jog advokatas ir Tarnyba, vertindami civilinės bylos perspektyvumą, savo kompetencijos neviršijo. Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagrįstai pripažino, kad atstovavimas E. D. neperspektyvus ir nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Iš administracinėje byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėja, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, ignoravo advokato, priskirto padėti tinkamai įgyvendinti jos teises, pasiūlymus, todėl darytina išvada, jog E. D. naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba tam, kad teisinę pagalbą teikiantis advokatas suformuluotų tokią poziciją, kokią laiko tikslingą ji pati, neatsižvelgdama į profesionalaus teisininko teikiamą teisinę informaciją, teisines konsultacijas, faktinius bei teisinius argumentus. Tokie veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, bei paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindą, numatytą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, konstatuojama, jog skundžiamas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-11-18 sprendimas Nr. 1854-970-D/08 yra teisėtas, pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas nepatenkintas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą. Prašymas dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjos E. D. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, Lietuvos Advokatūrai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvydui Valančiui, advokatui R. N. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-11-18 sprendimo Nr. 1854-970-D/08, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, panaikinimo,

nepatenkinti pareiškėjos E. D. prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.