Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-03-01 · Civilinė byla Nr. 2A-172-210/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-01
Bylos Nr.
2A-172-210/2011
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00589-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Kursevicius, Danute Burbuliene, Birute Simonaitiene
Atsakovas
S. R.
Ieškovas
J. R.
Išvadą teikia
Kelmes rajono savivaldybes administracijos Vaiko
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasPranešejas V. Kursevicius Civiline byla Nr. 2A-172-210/2011Teiseja D. Valciukiene Proceso Nr. 2-23-3-00589-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 77.4.2.; 99.5.; 121.21 (S)
ŠIAULIU APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 1 d.Šiauliai

Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešejo Vytauto Kurseviciaus,kolegijos teiseju Danutes Burbulienes ir Birutes Simonaitienes,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo S. R. apeliacini skunda del Kelmes rajono apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 17 d. sprendimo civilineje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltoje pagal ieškoves J. R. ieškini atsakovui S. R., institucija teikianti išvada Kelmes rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyrius del santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi civiline byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

Ieškove J. R. ieškiniu kreipesi i Kelmes rajono apylinkes teisma, prašydama nutraukti ieškoves ir atsakovo S. R. santuoka, iregistruota (duomenys neskelbtini) Kelmes CMS, akto irašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakova kaltu del santuokos nutraukimo; nustatyti nepilnametes dukters R. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamaja vieta su ieškove, leisti atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra be apribojimu; priteisti iš atsakovo dukrai R. materialini išlaikyma po 300 Lt kas menesi nuo ieškinio teismui iteikimo dienos iki jos pilnametystes, bei 10800 Lt išlaikymo isiskolinimo už trejus paskutinius metus; palikti santuokine pavarde. Ieškove nurode, kad prieš ketverius metus del netinkamo atsakovo elgesio šeimoje kildavo konfliktai, po kuriu 2006 m. rugseji atsakovas išsikele iš bendru namu ir daugiau su šeima nebendravo, nesirupino nei žmona, nei dukra. Ieškoves teigimu, atsakovas kaltas del santuokos iširimo, nes jis daugiau nei vienerius metus laiko paliko šeima ir ja nesidomi. Nurode, kad nepilnamete dukra gyvena su mama, o šiai išvykstant i užsieni užsidirbti pragyvenimui, dukra globoja ieškoves mama. Atsakovas dukra visiškai nesirupina, nebendrauja, neteikia išlaikymo. Išlaikyma R. R. iš atsakovo prašo priteisti po 300 Lt kas menesi. Ši suma sudarytu apie puse vaiko išlaikymui reikalingos sumos, o atsakovas dirba statybos darbus ir gali skirti tokio dydžio išlaikyma. Kadangi atsakovas dukters neišlaiko jau ketverius metus, todel praše priteisti išlaikymo isiskolinima 10800 Lt už trejus paskutinius metus iki ieškinio pareiškimo, skaiciuojant po 300 Lt kas menesi.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme

Kelmes rajono apylinkes teismas 2010 m. lapkricio 17 d. sprendimu ieškini tenkino visiškai: 1) nutrauke santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Kelmes rajono civilines metrikacijos skyriuje, akto irašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. R., a.k. (duomenys neskelbtini), turinciu viena nepilnameti vaika; del santuokos iširimo kaltu pripažino atsakova S. R.; 2) nustate nepilnametes dukters R. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamaja vieta su J. R.; 3) leido S. R. bendrauti su nepilnamete dukra R. R. be apribojimu; 4) priteise iš S. R., a.k. (duomenys neskelbtini), dukrai R. R., a.k. (duomenys neskelbtini), materialini išlaikyma po 300 Lt kas menesi nuo 2010-07-02 iki jos pilnametystes, ir 10800 Lt išlaikymo isiskolinimo; nurode, kad išlaikyma uzufrukto teise valdo ir tvarko J. R.; 5) po santuokos nutraukimo J. R. paliko R. pavarde; 6) priteise J. R. iš S. R. 632 Lt bylinejimosi išlaidu; 7) priteise iš S. R. 127,90 Lt bylinejimosi išlaidu valstybei. Teismas pažymejo, kad atsakovui buvo iteikti procesiniai dokumentai, pranešimai apie teismo posedžius, taciau jis nepaneige ieškoves nurodytu aplinkybiu, nepareiške jokiu prieštaravimu ir nuomones del santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmiu. Remdamasis byloje duomenimis teismas nustate, kad ieškove taikytis nenori, atsakovas visiškai nesidomi procesu del santuokos nutraukimo. Todel teismas padare išvada, jog nebera tikimybes, kad sutuoktiniai vel prades gyventi darniai kartu, ir pripažino, kad ju santuoka yra faktiškai iširusi. Kadangi atsakovas prieš ketverius metus, paliko šeima ir visiškai ja nesidomi, neišlaiko, kaltu del santuokos iširimo teismas pripažino atsakova S. R.. Atsižvelges i tai, kad šalims gyvenant atskirai dukra R. gyveno su mama, tevas atsisake rupintis vaiku, R. R. raštu išreiške nora gyventi su mama, atsakovas tam prieštaravimo nepareiške, teismas R. R. gyvenamaja vieta nustate su motina. Spresdamas del išlaikymo nepilnameciui vaikui priteisimo, teismas pažymejo, kad atsakovas del ieškoves prašomos išlaikymo sumos prieštaravimu nepareiške, irodymu apie savo turtine padeti nepateike. Todel padare išvada, kad 300 Lt dydžio išlaikymas atitinka vaiko poreikius ir tevo galimybes. Nustates, kad atsakovas trejus metus iki ieškinio pareiškimo dukrai išlaikymo neteike, teismas priteise iš atsakovo 10800 Lt išlaikymo isiskolinima.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo i apeliacini skunda teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas S. R. prašo Kelmes rajono apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 17 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas visus procesinius dokumentus siusdavo atsakovo senuoju adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas jau apie vienuolika metu negyvena. Šiuo adresu gyvena alkoholiu piktnaudžiaujantis atsakovo brolis A. R., kuris galimai priimdavo visa teismo siusta korespondencija, taciau atsakovo neinformavo. Del šios priežasties atsakovas negalejo dalyvauti teismo procese ir pateikti savo nuomone del ieškinio. Be to, teismas paskutini šaukima atsakovui atsiunte i darboviete. Taciau iš šaukimo turinio atsakovas nesuprato, kad vyksta jo santuokos nutraukimo procesas, be to, negalejo šaukime nurodyta diena vykti i teismo posedi, nes sirgo. Del teisiniu žiniu stokos atsakovas nežinojo, kad jam reikia teismui nusiusti nedarbingumo pažymejima.

2. Atsakovas apeliaciniame skunde nieko nepasisako del pirmosios instancijos teismo sprendimo teisetumo bei jame išdestytu motyvu ir aplinkybiu, susijusiu su santuokos nutraukimu, išlaikymo priteisimu bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, kadangi šis sprendimas yra priimtas remiantis tik ieškoves nurodytais motyvais. Tik panaikinus sprendima ir perdavus byla nagrineti iš naujo, atsakovas pirmosios instancijos teismui gales pateikti atsikirtimus i ieškoves pareikšta ieškini.

Atsiliepimo i apeliacini skunda istatymu nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje itvirtintu bylos nagrinejimo ribu, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesini sprendima tiek jo teisetumo, tiek jo pagristumo aspektu. Tai atliekama nagrinejant faktine ir teisine bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus irodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinems aplinkybems tinkamai taike ir aiškino materialines teises normas, ar nepažeide esminiu procesines teises normomis itvirtintu principu (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.).

Taikytina nagrinejamam santykiui teise.

CPK 124 ir 133 straipsniai numato, kad proceso šalys apie teismo posedžio vieta ir laika turi buti informuojamos siunciant joms teismo šaukimus ar pranešimus. Dalyvaujantiems byloje asmenims tinkamai iteikus (pasirašytinai) teismo šaukima, apie kitus teismo posedžius pranešama pranešimais. Tokia pat tvarka turi buti iteikiami ir kiti procesiniai dokumentai, tame tarpe ieškinio pareiškimo nuorašai, teismo pranešimai del atsiliepimu pateikimo ir kita. CPK 123 str. numato, kad jei procesini dokumenta pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas iteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenanciu pilnameciu šeimos nariu, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešinga teisini suinteresuotuma bylos baigtimi.

Šioje byloje apeliantas skundžiasi, kad jam apie teismo procesa prieš ji buvo pranešta netinkamai, nes nurodytu adresu, kuriuo buvo siunciama jam teismo korespondencija jis negyvena daugiau nei dešimt metu, o asmenys, t. y. jo brolis, kuriam galimai buvo iteikti teismo siusti procesiniai dokumentai, jam nieko nepraneše, nes piktnaudžiauja alkoholiu, be to, jis nurodytoje vietoje seniai negyvena. Del šios priežasties negalejo aktyviai dalyvauti teismo procese, pateikti savo nuomone del ieškinio, argumentus del ieškoves reikalavimu, kadangi ju iš esmes nežinojo. Šios bylos faktines aplinkybes patvirtina apelianto teiginius, kad jam procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai, kuriais jis buvo informuojamas apie teismo procesa (išskyrus paskutiniji) buvo iteikti netinkamai. Teismas, siusdamas teismo šaukimus ir pranešima apie teismo posedžio vieta ir laika, ir nurodydamas jo pareiga pateikti atsiliepima i ieškini nurode atsakovo adresa (duomenys neskelbtini) (b. l. 15, 17, 23). Teismas, laikydamas, kad toks procesiniu dokumentu iteikimo budas atsakovui yra tinkamas jo informavimas apie teismo posedžius, 2010-08-24 prieme nutarti (b. l. 19) skirti parengiamaji teismo posedi, o 2010-09-07 nutarti skirti byla nagrineti teismo posedyje. Nei viename posedyje atsakovas nedalyvavo, o teismas prieme procesinius sprendimus, neisitikines, ar atsakovas tikrai žino apie civilines bylos nagrinejima. Neatvykus i rengiama teismo posedi ir gražinus teismui jo siustus anksciau nurodytu adresu atsakovui S. R. procesinius dokumentus su atžyma „persikraustes, negyvena“, teismas, iš esmes pripažindamas, kad visi anksciau siunciami procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo tinkamai iteikiami, nes siusti klaidingu adresu, nustate atsakovo darboviete visai kitoje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) (b. l. 39) ir apie teismo posedi, vyksianti 2010-11-15 praneše atsakovui teismo šaukimu asmeniškai (b. l. 46). Byla išnagrineta ir teismo sprendimas priimtas nedalyvaujant atsakovui.

Del proceso šalies teises gauti ieškinio ir kitu teismo siunciamu procesiniu dokumentu nuorašus ir teises aktyviai dalyvauti procese.

Teismas primena, kad proceso šaliu lygybes principas, budamas sudetine platesnes teisingo bylos nagrinejimo koncepcijos dalimi, reikalauja, kad kiekviena šalis turetu prieinama galimybe pristatyti savo byla, ar pateikti atsikirtimus i kitos šalies pateikima tokiu budu, kuris nepastatytu jos i žymiai nepalankesne padeti, lyginant su oponentu (EŽTT sprendimas byloje Kress prieš Prancuzija [GC], Nr.39594/98). Šis principas itvirtina šaliu galimybe susipažinti ir pasakyti savo pozicija raštu ar žodžiu del visu byloje esanciu irodymu ar paaiškinimu, turint tiksla paveikti galima galutini procesini sprendima. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas (nors ligtoliniai teismo veiksmai neatitiko CPK reikalavimu tinkamai informuoti šalis apie teismo procesa ir iteikti joms procesinius dokumentus), priimdamas galutini teismo procesini sprendima nedalyvaujant atsakovui, laike pakankama salyga, kad teismo šaukimas i paskutini teismo posedi jam iteiktas asmeniškai, o apie savo negalejima dalyvauti atsakovas teismo neinformavo. Teiseju kolegija pripažista, kad atsakovas tikrai gavo teismo šaukima i teismo posedi, vyksianti 2010-11-15, todel jam neatvykus ir nepranešus teismui apie negalejima dalyvauti teismo posedyje, formaliai teismas galejo susidaryti nuomone, kad atsakovas atsisako aktyviai gintis nuo jam pareikštu ieškinio reikalavimu, todel formaliai nepažeide teisingo bylos nagrinejimo garantiju, itvirtintu CPK normose. Taciau, vis del to, teismas primena, kad CPK tikslas yra užtikrinti realias ir efektyvias, o ne teorines, formalias proceso šalies teises. Teiseju kolegija pripažista, kad atsakovas negalejo tinkamai gintis atstovauti save ir aktyviai dalyvauti procese byloje prieš ji del jam neiteiktu procesiniu dokumentu, ju turinio nežinojimo. Todel byla nagrinejant jam nedalyvaujant, nors formaliai apie paskutini teismo posedi jam ir buvo pranešta, buvo pažeistas šaliu lygybes principas, nes jis iš esmes nežinojo ieškoves reikalavimo turinio, neturejo realios galimybes viso proceso eigoje nuo bylos iškelimo teisme iki galutinio procesinio sprendimo priemimo dalyvauti jame ir tinkamai igyvendinti savo teises, numatytas civilinio proceso istatyme, kai tuo metu kita šalis tomis teisemis naudojosi veiksmingai, pilna apimtimi.

Todel nurodytos aplinkybes yra pakankamas pagrindas priimta teismo sprendima panaikinti ir byla perduoti nagrineti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kartu teiseju kolegija pastebi, kad teismas šiuo atveju sieke veikti operatyviai, neužvilkinti nagrinejamos bylos, todel mane esant pakankama garantija teisingam bylos išnagrinejimui tinkama pranešima atsakovui apie paskutiniji teismo posedi, laikydamas, kad atsakovas, žinodamas apie civilines bylos eiga, t.y. 2010-11-15 rengiama teismo posedi, turejo pareiga aktyviai dometis proceso eiga, ir reikalui esant informuoti teisma apie negalejima jame dalyvauti. Tylejima laikydamas sutikimu, kad byla butu nagrinejama atsakovui nedalyvaujant, teismas padare klaida ir siekdamas greito ir operatyvaus bylos išnagrinejimo, padares pertrauka iki lapkricio 17 d. ja išnagrinejo nedalyvaujant atsakovui. Taciau šiuo atveju, proceso operatyvumas negali pateisinti kito – iš esmes svarbesnio principo – šalies teises i rungtyniška procesa. Šioje situacijoje svarbu ir tai, kad apie posedi, kuris vyko lapkricio 17 d. (po pertraukos) atsakovas apskritai nebuvo informuotas. Todel šiu išvardintu principu nesilaikymas nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme, taip pat nutartyje nurodyti proceso istatymo pažeidimai, neiteikiant atsakovui teismo procesinius dokumentus, nuleme ir teises i teisinga bylos išnagrinejima pažeidima (Konstitucijos 31 str., Konvencijos 6 str.). Kadangi byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme šiu pažeidimu ištaisyti nera galimybes, byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Remdamasi nustatytomis aplinkybemis, teiseju kolegija sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla gražintina Kelmes rajono apylinkes teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Kelmes rajono apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 17 d. sprendima panaikinti ir civiline byla pagal ieškoves J. R. ieškini atsakovui S. R. del santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei perduoti Kelmes rajono apylinkes teismui nagrineti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Vytautas KurseviciusTeisejai Danute BurbulieneBirute SimonaitieneNuorašas tikrasTeisejasVytautas Kursevicius