Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-245/2015

Teisėjas Raimundas Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00830-2013-1

2015 m. sausio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, G. T., gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, nukentėjusiajam R. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo ASS „Gjensidige Baltic“ juristės G. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 str. 1 d. pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 3 d. ir baudžiamoji byla nutraukta.

Patvirtintas G. T. ir R. J. susitarimas, pagal kurį G. T. iki 2015-09-01 įsipareigoja sumokėti 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista R. J. iš civilinio atsakovo ASS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 12 924 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 500 litų bylinėjimosi išlaidų.

Priteista R. J. iš G. T. 500 litų bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. pagrindu ir baudžiamoji byla jam nutraukta dėl to, kad jis 2013 m. lapkričio 22 d., apie 7.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Lancia Zeta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš kairės pusės perėjoje važiuojamąją dalį baigiančio pereiti pėsčiojo R. J., jį parbloškė ir padarė kūno sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nei CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nei CK 6.283 straipsnyje, reglamentuojančiame žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju - BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 str. 4 d. nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Taigi nukentėjusiojo R. J. reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą draudiko atžvilgiu yra nepagrįstas, todėl negalėjo būti tenkinamas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, gynėja prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio atsakovo ASS „Gjensidige Baltic“ apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės kaltės klausimas, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau civilinis atsakovas nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis (500 Lt), todėl skundžiamas nuosprendis patikrinamas šiuo aspektu (BPK 320 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusį žalos dydį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo. Vykstant baudžiamajam procesui svarbu užtikrinti draudiko įtraukimą į procesą civiliniu atsakovu.

Nagrinėjamu atveju civiliniu atsakovu į baudžiamąjį procesą buvo įtrauktas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, kurio atsakomybė ribojama 5000 eurų suma, todėl iš draudiko priteista neatlyginta neturtinės žalos dalis – 12924 litai. Su šia nuosprendžio dalimi civilinis atsakovas sutinka ir pagrįstai ginčija tik bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo lygiomis dalimis priteistos iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, ir draudiko, mokėjimo klausimą. BPK 105 straipsnio 7 dalis numato, kad kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų. Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamojo proceso įstatymas nenumato pareigos bylinėjimosi išlaidų atlyginti civiliniam atsakovui. Kaip teisingai pažymi AAS „Gjensidige Baltic“ atstovė, tokios pareigos draudikui nenumato ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymas. Todėl visos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1000 Lt, turi būti priteisiamos iš G. T. - asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu – R. J.. Pažymėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu G. T. sutiko sumokėti nukentėjusiajam 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 4 d.).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo G. T. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš 2015-01-06 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-32 matyti, kad advokatė Violeta Naujokienė, pateikusi advokato orderį Nr. 387930, teikia antrinę teisinę pagalbą G. T. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 34,74 Eur (t. 2, b. l. 46).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės – G. T., gynimo iš G. T. nepriteistinos. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Apeliacinis skundas buvo pateiktas ir byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal civilinio atsakovo skundą. Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliacinio proceso neinicijavo, gynėjo paslaugų neprašė, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Civilinio atsakovo ASS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendį pakeisti - panaikinti nuosprendžio dalį, kuria 500 litų bylinėjimosi išlaidų priteista iš civilinio atsakovo ASS „Gjensidige Baltic“ ir šias bylinėjimosi išlaidas priteisti iš G. T..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.