Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-13 · Civilinė byla Nr. 2A-194-555/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-13
Bylos Nr.
2A-194-555/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Galina Blaževič, Raimondas Buzelis
Atsakovas
D. S., J. S.
Ieškovas
M. Š.
Advokatai
Paulius Alšauskas, Vaidutis Paliukas
Kategorijos
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-194-555/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Drąsutis Stralkus
Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.17;99.3;99.5;114.11;121.18 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Raimondo Buzelio,

sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Vaidučiui Paliukui, atsakovams D. S., J. S., atsakovo D. S. atstovui advokatui Pauliui Alšauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. individualios įmonės ieškinį atsakovams J. S., D. S. dėl kompensacijos už parduoto daikto trūkumus, nesumokėtų komunalinių mokesčių ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. S. ir D. S. 12000,00 Lt dydžio kompensaciją už parduoto daikto trūkumus, 981,96 Lt nesumokėtų komunalinių mokesčių bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, 2008-02-08 ieškovas su atsakovais sudarė buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , Kaunas, pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai įsipareigojo išsikelti iš parduodamo buto su visa manta iki 2008-02-29. Nors buto perdavimo-priėmimo aktas buvo pasirašytas 2008-02-08, tačiau faktiškai atsakovai iš buto išsikėlė ir jo raktus ieškovo atstovui perdavė būtent 2008-02-29. Atsakovams išsikėlus iš ginčo gyvenamosios patalpos bei ieškovui pradėjus ja naudotis paaiškėjo, kad dėl stogo dangos defekto į ją patenka lietaus vanduo. Minėta aplinkybė nebuvo žinoma buto įsigijimo metu, nes atsakovai neįspėjo ieškovo apie parduodamo buto trūkumus. Ieškovas tikėjosi, jog gyvenamoji patalpa yra tinkamos naudoti bei kokybiškos būklės, dėl ko sutiko mokėti didesnę nei vidutinę rinkos kainą. Žinodamas apie trūkumus - stogo defektus, ieškovas nebūtų buto pirkęs arba būtų jį pirkęs už mažesnę sumą. Ieškovo nuomone, dėl paslėptų įsigyto nekilnojamojo turto defektų, ginčo gyvenamosios patalpos rinkos vertė sumažėjo 12000,00 Lt. Kadangi atsakovai pardavė ieškovui netinkamos kokybės daiktą, mano, jog solidariai iš jų, ieškovui turėtų būti priteista 12000,00 Lt dydžio kompensacija. Be to, remiantis buto pirkimo-pardavimo sutarties 4.4 p., atsakovai įsipareigojo ne tik išsikelti iš parduodamos gyvenamosios patalpos iki 2008-02-29, bet ir apmokėti visas pateiktas sąskaitas už parduodamo turto eksploataciją, tačiau atsakovai neapmokėjo AB „Kauno energija“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) - 122,56 Lt sumai bei SĮ „Panemunės butų ūkis“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 859,40 Lt sumai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 981,96 Lt nesumokėtų komunalinių mokesčių. Nurodė, kad pagal byloje pateiktus dokumentus matyti, jog ginčo butas yra senos statybos, t.y. statytas 1964 m, prieš sudarant ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį ieškovo atstovas turėjo galimybę jį apžiūrėti, įvertinti bei išsiaiškinti visas sandorio sudarymui turinčias įtakos aplinkybes, ieškovo pateikto 2008-03-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančios ginčo gyvenamosios patalpos fotonuotraukos liudija, kad buto defektai, susiję su dėl netvarkingo namo stogo bėgančiu vandeniu, buvo akivaizdūs. Teismas darė išvadą, jog minėti ginčo gyvenamojoje patalpoje dėl nubėgusio vandens atsiradę defektai negalėjo išryškėti ir atsirasti per tokį trumpą laiko tarpą, todėl nurodė, kad tokio techninio stovio butas buvo ir tuo metu, kai ieškovo „M. Š. IĮ“ įgaliotas asmuo jį apžiūrėjo, be to šią aplinkybę patvirtino ir liudytojos. Remiantis išdėstytais motyvais, teismas sprendė, kad ieškovas – „M. Š. IĮ“ sudarydamas ginčo buto įsigijimo sandorį, elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir sąžiningai, todėl reikalavimą dėl 12000,00 Lt kompensacijos už parduoto daikto trūkumus priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad byloje esančios AB „Kauno energija“ bei SĮ „Panemunės butų ūkis“ sąskaitos liudija, jog 2008 m. vasario mėn. ginčo butui buvo suteiktos komunalinės paslaugos už bendrą – 981,96 Lt sumą, kadangi minėta gyvenamąja patalpa iki 2008-02-29 naudojosi atsakovai, todėl remiantis 2008-02-08 pirkimo-pardavimo sutarties 4.4 p., jiems atsirado pareiga apmokėti susidariusias komunalines išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pareigos apmokėti komunalinius mokesčius už 2008 m. vasario mėn., teismas ieškovui solidariai iš atsakovų priteisė 981,96 nesumokėtų komunalinių mokesčių. Taip pat nurodė, jog patenkinus ieškinį iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti 12000 Lt kompensaciją už parduoto daikto trūkumus, ir priimti naują sprendimą ieškinį šioje dalyje tenkinti. Mano, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko be pagrindo konstatavo, jog ieškovas sudarydamas ginčo buto pirkimo pardavimo sutartį, elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir sąžiningai, nes pardavimo momentu ir jo perdavimo metu žinojo apie buto defektus ir tie defektai buvo iki daikto perdavimo. Nurodo, jog ieškovui atsakovai neteisingai nurodė priežastį, dėl kurios buvo sugadinta namo sienos apdaila – siena buvo sugadinta avarijos pasekoje. Apelianto nuomone, teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovai pirkimo pardavimo sutarties 4.3 punktu užtikrino, jog sutarties sudarymo metu nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų, dėl kurių nebūtų galima turto naudoti pagal paskirtį ar jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų visai jo pirkęs arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Mano, kad faktas, jog sutartyje neaptarta aplinkybė, jog namo, kuriame yra ginčo butas, stogui reikalingas kapitalinis remontas, yra pakankamas pagrindas teigti, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai, nuslėpdami reikšmingą parduodamo buto kokybės aplinkybę.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinis skundas yra grindžiamas netinkamu įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų taikymu ir CK 6.327 straipsnio pažeidimu, teismui atsisakius pripažinti, jog atsakovai ieškovui perdavė netinkamos kokybės daiktą.

CPK 177 straipsnio 1 dalyje įrodymai civilinėje byloje apibrėžti kaip bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ar kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ar butas atitiko jam keliamus reikalavimus, nevertino ieškovo argumentų, jog atsakovai neteisingai nurodė sienos sugadinimo priežastį. Kolegija pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais neturi.

Pardavėjas pagal sutartį ir CK normas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Nuostata, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, reiškia, kad jis atsako už pirkimo–pardavimo sutarties dalyką sudarančių daiktų kiekį, svorį, asortimentą, komplektiškumą, kokybę ir kt. Bendrieji parduodamų daiktų kokybės reikalavimai, pardavėjo pareigos ir jo atsakomybės už parduotų daiktų kokybės trūkumus sąlygos nustatyti CK 6.333 straipsnio normose. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pažeidimas būtų pašalintas vienu iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų. Tačiau pardavėjas neatsako už parduoto daikto trūkumus, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daikto neatitikimą įprastiems reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad ieškovė reikalavimą sumažinti parduoto buto kainą grindžia po buto pirkimo išaiškėjusiu trūkumu – namo stogo defektu, kuris pasireiškė tuo, jog namo stogas praleidžia vandenį. Teismas nustatė, kad požymiai, iš kurių buvo galima spręsti apie daikto trūkumą, buvo akivaizdūs iki sandorio sudarymo, apie šiuos daikto trūkumus pirkėjas galėjo ir privalėjo žinoti. Kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus sprendžia, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta. Byloje pateiktose nuotraukose (CPK 220 straipsnis) užfiksuota, kad tiek bute, tiek ir bendrajame koridoriuje matosi vandens pratekėjimo požymiai. Šios nuotraukos yra darytos iš kart po sandorio sudarymo (mėnesio laikotarpyje), be to ieškovės atstovės paaiškinimais (CPK186 straipsnis) taip pat pripažįstama, kad sandorio sudarymo metu buto sienų apgadinimai buvo akivaizdūs. Kolegijos vertinimu, ieškovės argumentas, jog buto pardavėjai sandorio sudarymo metu suklaidino neteisingai nurodydami apgadinimų priežastį, byloje surinktais įrodymais nėra patvirtintas (CPK 178 straipsnis), be to, atsižvelgiant į ieškovės veikos sritį, t.y. į tai, jog ieškovė verčiasi nekilnojamojo turto operacijomis (b.l. 32-33) negali būti laikomas pagrįstu. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo, prieš sudarydamas sandorį, esant akivaizdžiam daikto trūkumui išsiaiškintų šio trūkumo atsiradimo priežastis.

Kolegijos vertinimu šioje byloje reikšminga yra aplinkybė, jog daikto trūkumas yra pašalintas-namo stogas suremontuotas 2008 m. spalio 27 d. Tai reiškia, kad netinkamą daiktą nusipirkusio asmens teisių pažeidimas yra pašalintas vienu iš CK 6.334 straipsnyje nurodytų būdų.

Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nesant pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos atsakovo D. S. turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 326-329 straipsniais,

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. Š. IĮ 700 Lt D. S. advoakto pagalbai apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus TamašauskasKolegijos teisėjai Galina BlaževičRaimondas Buzelis