Kauno apygardos teismo nuosprendis

2014-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-770-175-2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-08
Bylos Nr.
1A-770-175-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Rimas Švirinas, Danguolė Šiugždinytė
Kaltinamasis
V. V.
Nukentėjusysis
G. S.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė, Redas Bradūnas
Kategorijos

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamosios bylos Nr. 1A-770-175-2014

Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00310-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1.; 1.2.18.3.; 1.1.8.; 1.1.7.2.7.;1.1.10.1.; 1.1.8.10.; 1.1.8.11.; 2.1.14.; 2.1.15.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Čekauskienei, išteisintosios V. V. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajam G. S., jo atstovei V. Z., atstovui advokatui Redui Bradūnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Ž. ir nukentėjusiojo G. S. atstovės pagal įgaliojimą V. Z. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki įsiteisės nuosprendis palikta galioti, po to panaikintina. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais. Nukentėjusiosios atstovavimo (advokato) išlaidos iš kaltinamosios nepriteistos.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. neteisėtai inicijavo finansines operacijas, neteisėtai panaudodama svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2013 m. vasario 2 d., apie 11 val. 21 min., turėdama tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, veikdama bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasi kompiuterine sistema, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), priklausančia G. S., neteisėtai, t. y., be G. S. sutikimo ir jam nežinant, panaudodama jai patikėtus G. S. tapatybę patvirtinančius duomenis – G. S. AB (duomenys neskelbtini) banko išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą bei slaptažodį, prisijungus prie UAB (duomenys neskelbtini) internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansines operacijas bei G. S. vardu užpildė paskolos paraišką ir su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 litų sumai, pagal kurią į G. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavus 3000 litų, ji išgrynino bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 3000 litų;

po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką 2013 m. vasario 2 d., apie 11 val. 32 min., turėdama tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasi kompiuterine sistema, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), priklausančia G. S., neteisėtai, t. y. be G. S. sutikimo ir jam nežinant, panaudodama jai patikėtus G. S. tapatybę patvirtinančius duomenis – G. S. AB (duomenys neskelbtini) banko išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą bei slaptažodį, prisijungus prie UAB (duomenys neskelbtini) internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansines operacijas bei G. S. vardu užpildė paskolos paraišką ir su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 litų sumai, pagal kurią į G. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavus 1500 litų, ji išgrynino bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 1500 litų;

po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką 2013 m. vasario 2 d., apie 12 val. 01 min., turėdama tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasi kompiuterine sistema, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), priklausančia G. S., neteisėtai, t. y. be G. S. sutikimo ir jam nežinant, panaudodama jai patikėtus G. S. tapatybę patvirtinančius duomenis – G. S. AB (duomenys neskelbtini) banko išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą bei slaptažodį, prisijungus prie UAB (duomenys neskelbtini) internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansines operacijas bei G. S. vardu užpildė paskolos paraišką ir su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 litų sumai, pagal kurią į G. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavus 1000 litų, ji išgrynino bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 1000 litų;

po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką 2013 m. vasario 2 d., apie 12 val. 48 min., turėdama tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasi kompiuterine sistema, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), priklausančia G. S., neteisėtai, t. y. be G. S. sutikimo ir jam nežinant, panaudodama jai patikėtus G. S. tapatybę patvirtinančius duomenis – G. S. AB (duomenys neskelbtini) banko išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą bei slaptažodį, prisijungus prie UAB (duomenys neskelbtini) internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansines operacijas bei G. S. vardu užpildė paskolos paraišką ir su UAB (duomenys neskelbtini)sudarė paskolos sutartį 1000 litų sumai, pagal kurią į G. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavus 1000 litų, ji išgrynino bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 1000 litų.

Šalies argumentai

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti V. V. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d., ir paskirti jai 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo; pripažinti V. V. kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 215 str. 1 d., ir paskirti jai 2 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti ir galutinę bausmę paskirti 2 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo. Taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti 2 metams. UAB (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį 1951,50 Lt sumai, UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį 2641,95 Lt sumai, UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį 7085,21 Lt sumai tenkinti visiškai, atlygintinas sumas priteisiant iš V. V..

Skunde prokuroras nurodo, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių neabejotinų ir objektyvių įrodymų, kad V. V. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., tačiau šios teismo išvados yra nepagrįstos bei neteisingos, neatitinka įrodymų tyrimo metu nustatytų įvykio aplinkybių, dėl ko nuosprendis naikintinas. Teismas akcentavo, kad byloje nešališkas buvo tik vienas liudytojas, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja liudytoja A. R.. Tačiau be jokių motyvų buvo atmesti ir nesivadovauta nuosekliais nukentėjusiojo G. S. parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų V. Z., D. S., R. S., V. J., S. V. parodymai, taip pat nesivadovauta liudytojo I. Š. bei S. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, t. y. nukentėjusiojo G. S. parodymus, juos patvirtinančius liudytojų V. Z., D. S., R. S., V. J., S. V., I. Š., S. B. parodymus, darytina išvada, jog V. V. paraiškas kreditams gauti pildė be G. S. žinios ir pastarajam nežinant, o po to iš kredito įstaigų į G. S. sąskaitą pervestus pinigus išgrynino bankomatuose bei pasisavino. V. V. parodymai vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes šių kaltinamosios parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Kaltinamosios nurodytos aplinkybės yra logiškai nepaaiškinamos, jos parodymai paneigti jau minėtų asmenų parodymais ir kitais bylos duomenimis. Aplinkybes, jog nukentėjusysis 2013 m. vasario mėnesį neturėjo jokios draugės ir realios galimybės (dėl sveikatos būklės) vykti poilsiauti bei kad pašaliniam asmeniui jį suprasti kalbantį telefonu būtų praktiškai neįmanoma, patvirtino liudytojai: V. Z., D. S., V. J., R. S., S. V.. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. R., telefonu bendravusi su asmeniu, prisistačiusiu G. S., teigė negalinti pasakyti, ar telefonu bendravo būtent su nukentėjusiuoju. Nurodė, jog telefonu kalbėjęs asmuo paaiškino turintis „kiškio lūpą“. Tačiau nukentėjusysis G. S. tokio sutrikimo („kiškio lūpos“) nėra turėjęs ir neturi. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad su kredito bendrovės darbuotoja telefonu kalbėjo bendrai su V. V. veikęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Nukentėjusysis G. S. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog V. V. neprašė paimti jo vardu kreditų ir iš V. V. negavo jokių pinigų. Bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, jog G. S. asmeniškai disponavo pakankamomis pinigų sumomis, t. y. kas mėnesį gaunamomis išmokomis, be to, turėjo ir turi savo vardu 20000 Lt dydžio indėlį (1 t., b.l. 32). Liudytojos I. G., kuri yra V. V. dukra, parodymai vertintini kritiškai dėl I. G. galimo suinteresuotumo bylos baigtimi. Liudytojos S. G. parodymai vertintini kritiškai dėl jų nenuoseklumo bei prieštaravimo tarpusavyje. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas I. Š., kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, jog sesuo V. V. jam pasakė prašiusi draugę S. G. paliudyti mačius, kad ji duoda pinigus neįgaliam asmeniui. V. V. kaltę taip pat įrodo ir liudytojų I. Š., S. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. I. Š. parodymus patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja apklausą atlikusi ikiteisminio tyrimo pareigūnė. Teisiamojo posėdžio metu I. Š. atsisakė liudyti prieš seserį V. V., tačiau savo parodymų nepaneigė. Taigi, teismas, išteisindamas V. V., neteisingai įvertino įrodymų visetą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, tuo pačiu nepagrįstai išteisino V. V.. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., požymiai, leidžiantys pagrįstai vertinti V. V. veiksmus, kaip nusikalstamus. Esant šioms aplinkybėms, išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Nukentėjusiojo G. S. atstovė V. Z. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir V. V. pripažinti kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. l d., 215 str. l d. Skunde nurodo, kad teismas neįvertino ar neteisingai vertino svarbias bylai aplinkybės, t. y. netinkamai taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei jų vertinimą (BPK 20 str.), neteisingai taikė įstatymą bei kitas teisės normas, tokiu būdu grubiai suvaržydamas įstatymų ginamas apelianto teises į tinkamą teisminę gynybą bei tinkamą ir nešališką teismą. Dėl teismo atliktų grubių procesinių normų pažeidimų priimtas nuosprendis apelianto atžvilgiu yra neteisingas, neteisėtas, priimtas neišsamiai ir paviršutiniškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepagrįstai atmetė byloje apklaustų svarbių liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, nesivadovavo jais, nors jie pagrindė bei patvirtino išteisintosios V. V. kaltę dėl pareikštų jai kaltinimų. Visų pirma, byloje bei teisme apklaustas pats apeliantas, kiek jis sugebėjo tai padaryti savo jėgomis, paneigė V. V. parodymus, kad jis pats būtų inicijavęs kreditų paėmimą. Pagal jo fizines galimybes, kuriomis galėjo įsitikinti teismas, apklausdamas teismo posėdžio metu, nukentėjusysis iš esmės tik gestais bei nerišliais garsais galėjo atsakyti į teismo užduodamus klausimus. Iš jo skleidžiamų garsų tiek proceso dalyviai, tiek ir teismas negalėjo suprasti ką jis nori pasakyti, todėl jo atsakymai buvo vertinami pagal gestus, kuriuos nukentėjusysis parodė linksėdamas galva arba ją purtydamas į šalis, priklausomai nuo to ar duodavo teigiamą atsakymą, ar neigiamą. Todėl esant tokioms praktiškai nulinėms nukentėjusiojo fizinėms galimybėms verbaline kalba išreikšti savo mintis, kurios, kaip parodė teisme apklausiami tiek jo giminaičiai-seserys V. Z., D. S., brolis R. S., nesikeičia jau ne mažiau nei trys metai, teismas turėjo atmesti tiek išteisintosios, tiek liudytojų I. G., S. G. parodymus, kad su nukentėjusiuoju buvo galima bendrauti žodžiu, telefonu, juo labiau, kad pats nukentėjusysis galėjo telefonu bendrauti bei teikti duomenis kreditų bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai A. R.. Teismas taip pat turėjo vertinti ir tas aplinkybes, kad nukentėjusysis pats disponavo didelės vertės turtu, t. y. savo banko sąskaitoje turėjo 20 000 Lt, kuriuos buvo paveldėjęs po motinos mirties. Todėl iš esmės kreditai jam nebuvo reikalingi. Nebuvo atsižvelgta ir į tą faktą, kad praėjus pakankamai netrumpam laiko tarpui po kreditų paėmimo (kreditai buvo gauti 2013 m. vasario 2 d., o šis faktas išaiškėjo tik daugiau nei po mėnesio laiko, t. y. kovo 12 d.), nukentėjusysis nei pas tariamą brolį (duomenys neskelbtini) (kurio jis apskritai neturi) nebuvo išvykęs, nei pas jį buvo rastos iš kredito bendrovių gautos lėšos. Tokiu būdu yra paneigiama V. V. versija, kad tariamai pinigai buvo paimti nukentėjusiojo kelionei į (duomenys neskelbtini) pas brolį bei kad kreditų būdu gautais pinigais apskritai disponavo nukentėjusysis. Liudytojų parodymai iš esmės patvirtina kreditų paėmimo aplinkybes, jų paėmime dalyvavusius asmenis. Tai yra svarbu jau vien dėl to, kad I. Š. šios aplinkybės nėra ir negalėjo būti žinomos iš kitų asmenų, išskyrus pačią V. V.. Todėl nėra abejonės, kad šie parodymai yra teisingi ir jais teismas turėjo bei privalėjo remtis, juo labiau, kad jie, nors ir nebuvo duoti teisme, tačiau patvirtina kitų liudytojų parodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Apklausus liudytoją - tyrėją A. L., ji nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, ji į (duomenys neskelbtini) areštinę buvo pakviesta I. Š. iniciatyva, kuris parodymus davė pats savarankiškai, pokalbio su V. V. esmę išdėstė apklausiamas liudytoju bei įspėtas apie tai, jog jis duoti parodymų apie savo įtariamąjį artimą giminaitį (seserį V. V.), neprivalo. Nors ir išaiškinus jam šią teisę, I. Š. davė parodymus, kurie buvo užfiksuoti protokole. Remiantis tuo, nėra abejonių, kad šio liudytojo parodymai yra teisingi, atitinkantys faktines aplinkybes, dėl ko nėra pagrindo jais abejoti. Apklaustos liudytojos E. D. parodymai taip pat patvirtina tai, jog pašaliniam asmeniui yra sunku arba beveik neįmanoma susikalbėti su nukentėjusiuoju G. S., todėl ji 2013 m. pavasarį buvo pakviesta pas notarą pasirašyti kaip kviestinis asmuo, tuo metu, kai notaras surašė nukentėjusiojo G. S. įgaliojimą atstovauti jo interesus kitą asmenį-seserį V. Z.. E. D. kaip kviestinio dalyvavimas buvo reikalingas tam, kad patvirtinti G. S. valią, nurodytą įgaliojime, kadangi notarė jo pasisakymų žodžiu nesuprato, dėl ko ir buvo reikalingi kviestiniai. Tai taip pat paneigia V. V. teiginius, kad G. S. pats galėjo kalbėti telefonu su kreditų bendrovės darbuotoja, kuriai pasakė savo anketinius ir kitus duomenis. Liudytojos I. G. (V. V. dukra) bei S. G. patvirtino išteisintosios versiją, kad tariamai pats nukentėjęs prašė paimti kreditus, kadangi nori važiuoti į (duomenys neskelbtini), ir nors, anot I. G., V. V. atsisakinėjo, tačiau vėliau kreditai buvo paimti. I. G. nurodė, kad paraiškos buvo pildomos jos akivaizdoje, o su kreditų bendrovės darbuotoja kalbėjo pats nukentėjusysis, tai girdėjo ir kartu buvusi jos draugė S. B.. Teismas neturėjo ir negalėjo remtis šių liudytojų parodymais, kadangi jie neatitinka faktinių aplinkybių, yra neišsamūs, prieštaringi (ypatingai S. G.), be to, iš esmės atitinka tas aplinkybes, nurodytas liudytojo I. Š., kuriomis buvo paimti kreditai. Be to, liudytojos I. G. parodymus paneigė ir apklausta liudytoja S. B., kurios parodymus teismas pagarsino. Ši liudytoja nors ir nurodė buvusi su I. G. pas nukentėjusįjį, tačiau neigė girdėjusi pokalbį apie paimamus kreditus G. S. vardu, bei kad pats S. kalbėjo su kreditų įmonės darbuotoja. Juo labiau, kad liudytoja I. G. yra V. V. dukra, liudytoja S. G. - jos draugė, todėl šių asmenų parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs, o patys liudytojai - nešališkais. Tai vertintina kaip akivaizdus siekis padėti išvengti teisiamajai atsakomybės, S. G., kaip kad savo apklausoje nurodė liudytojas I. Š., buvo paprašyta V. V. patvirtinti jos melagingą versiją. Akivaizdu, kad I. G. ir negalėjo duoti kitokių parodymų, kadangi išaiškėjus tikrosioms aplinkybėms, ji pati galėjo būti patraukta atsakomybėn už bendrininkavimą, nes, anot I. Š., ji pati aktyviai dalyvavo kreditų paėmime. Todėl jos motinos atžvilgiu priimamas sprendimas buvo aktualus ir jai pačiai. Teismas vienareikšmiškai turėjo atmesti šių liudytojų parodymus kaip melagingus ir jais nesivadovauti.

Skunde taip pat nurodoma, kad byloje esantys bei V. V. pateikti susirašinėjimo su kredito bendrovėmis duomenys nepatvirtina to fakto, kad būtent pats G. S. susirašinėjo su kreditų bendrovėmis, žadėdamas sumokėti pradelstas įmokas už kreditus. Neginčytinai nustatyta, kad pats G. S. naudotis kompiuteriu negalėjo dėl negalios, todėl ir mokesčius už jį mokėjo kiti asmenys. Tą patvirtina tiek socialinės darbuotojos, tiek ir artimieji. Todėl akivaizdu, kad pats jis rašyti elektroninių laiškų negalėjo, o tai galėjo daryti tik V. V., kuri naudojosi G. S. elektroniniu paštu, žinojo jo slaptažodį bei kodą. Elektroniniu paštu naudotis galima iš bet kur esančio kompiuterinio įrenginio, todėl bendrauti bei rašyti elektroninius laiškus V. V. galėjo kad ir iš savo namuose esančio kompiuterio. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad už paimtus kreditus buvo mokamos įmokos. Tačiau pagal įmokų datas matosi, jog jos buvo atliktos tuo metu, kai nukentėjusįjį G. S. prižiūrėjo būtent V. V.. Todėl akivaizdu, jog siekdama, kad neišaiškėtų faktas apie paimtus kreditus, ji pati iš nukentėjusiojo sąskaitos darė įmokas, tuo dengdama esamą įsiskolinimą. Ir nors apklausiama V. V. nurodė, kad tuo metu, kai buvo mokamos šios įmokos, ji jau nedirbo pas nukentėjusįjį, buvo atidavusi raktus bei paprašiusi, kad už ją savaitgaliais nuo 2014 m. vasario 19 d. nukentėjusįjį prižiūrėtų kita socialinė darbuotoja V. J., todėl neturėjo galimybės pati mokėti įmokų iš nukentėjusiojo banko sąskaitos, tačiau šie jos parodymai buvo paneigti liudytojų D. S., R. S. parodymais, kad raktus iš V. V. paėmė tik tuomet, kai buvo pastebėti kreditų paėmimo faktai, dėl ko jie buvo atvykę į V. namus, t. y. 2014-03-12. Liudytoja, socialinė darbuotoja V. J. paneigė, kad V. V. darbą pas G. S. buvo baigusi 2014 m. vasario mėn. ir jos prašė prižiūrėti nukentėjusįjį vietoje jos. Todėl tokie išteisintosios teiginiai vertintini kritiškai, kaip bandymas išvengti jai gręsiančios baudžiamosios atsakomybės.

Apeliantė pažymi, kad netikėti nukentėjusiojo pozicija, kad ne jo iniciatyva buvo gauti kreditai nėra jokio pagrindo, kadangi jis pats, nors turi judėjimo, kalbos negalią, tačiau jo psichika nėra sutrikusi, jis nėra pripažintas neveiksiu ir ribotai veiksniu. Tai, kad jis negali savo pozicijos išreikšti aiškia verbaline kalba, įvardinti tiksliais žodžiais bei pasirašyti protokole, nėra ir negali būti laikoma kliūtimi jo parodymus vertinti kaip objektyvią tiesą. Savo poziciją jis parodė aiškiais veiksmais, kiek tai sugebėjo - ir žodžiais, todėl abejoti jo parodymų tikrumu bei objektyvumu nėra pagrindo. Be to, pati V. V. yra teista už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, ji pripažinta kalta už sukčiavimą, kas tik patvirtina jos asmenybę, linkusią į nusikalstamų veikų darymą. Ir nors tai nėra pagrindas pripažinti ją kalta dėl šios nusikalstamos veikos, tačiau charakterizuoja ją. Remiantis išvardintomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog V. V. įvykdė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, jos kaltę patvirtina tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai, tiek kiti byloje surinkti duomenys, dėl ko ji turi būti pripažinta kalta, o tuo pačiu panaikintas Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nukentėjusysis, jo atstovė, atstovas advokatas ir prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Išteisintosios gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiojo G. S. atstovės V. Z. apelia­ci­nis skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuo­me­nės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įsta­ty­mą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nu­teistas. Pagal Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo nor­mo­je nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir neša­lišku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pa­grįs­tas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstaty­mas ir kuris priimtas ir sura­šy­tas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusi­kalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kal­ti­namojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuos­prendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pir­mo­sios instancijos teismas netinkamai įvertino bau­džia­mojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai įvertino jų visumą, tarpusavio sąsają, nepagrįstai neatsižvelgė į nuoseklius nukentėjusiojo G. S. parodymus, kuriuos patvirtino liudytojų V. Z., D. S., R. S., V. J., S. V. parodymai, o kal­ti­na­mosios parodymams nepagrįstai suteikė didesnę reikšmę. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, o tai esmingai įtakojo jo išvadą dėl V. V. kaltės pada­rius jai inkri­mi­nuo­tas nusi­kals­tamas veikas.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai. Sukčiavimo kaip nusikaltimo išdavoje turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui.

BK 215 str. nustatyto nusikaltimo objektas yra mokėjimo instrumentų naudojimo tvarka. Šio nusikaltimo dalykas yra netikri ar suklastoti mokėjimo instrumentai, tikri arba žinomai netikri mokėjimo instrumento identifikavimo duomenys. BK 215 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių rūšių nusikalstamas veikas: 1) žinomai neteisėto mokėjimo instrumento panaudojimo pripažinimas teisėtu; 2) neteisėtą mokėjimo instrumento identifikavimo duomenų perdavimą; 3) neteisėtą tikrų identifikavimo duomenų panaudojimą; 4) žinomai netikrų identifikavimo duomenų panaudojimą inicijuojant ar nustatyta tvarka atliekant finansinę operaciją mokėjimo instrumentu. Mokėjimo instrumento identifikavimo duomenys - tai tokie mokėjimo instrumento duomenys, kurie yra būtini inicijuojant ar atliekant finansinę operaciją (pvz., šio instrumento naudotojo vardas, pavardė, parašas, jam suteiktas asmens tapatybės nustatymo kodas (PIN ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teisme apklausiama V. V. prisipažino, kad ji atliko minėtas finansines operacijas, panaudodama G. S. elektroninės bankininkystės duomenis, tačiau tai darė jo prašymu ir jo sutikimu. Visus iš kredito bendrovių pervestus pinigus nuėmė iš G. S. sąskaitos bankomate ir juos atidavė G. S.. Apie tai, kad atliko šias finansines operacijas, niekam nesakė, nes to prašė pats G. S., kuris bijojo, kad apie tai nesužinotų jo artimieji. Teigė, jog su kredito bendrovėmis kalbėjo asmeniškai G. S., o ji tik kompiuteriu pildė paraiškas kreditui gauti. Kai ji atidavė pinigus G. S., matė S. G., dukra I. G. ir pastarosios draugė B.. Nukentėjusiojo pinigų nepasisavino. Pas G. S. dirbo iki 2013-02-16 - 2013-02-17. Jokių pervedimų iš G. S. sąskaitos internetu kreditų padengimui 2013 kovo mėn. nėra dariusi. Negalėjo paaiškinti, kodėl prieš ją liudija jos brolis I. Š. ir S. B., nors brolis minėjo, kad jo parodymai yra nesąmonė, o S. B. sakė, kad jai buvo policijoje grasinama.

Nukentėjusysis G. S. į jam užduotus klausimus atsakė, kad V. V. paimti jo vardu kreditų jis neprašė. Jokių pinigų iš V. V. negavo. Su kredito bendrovėmis dėl kreditų nėra kalbėjęs, santykiai su artimaisiais geri. Apie paimtus kreditus sužinojo tik gavus laiškus apie nemokėtus greituosius kreditus. Jis neturi jokios draugės su kuria galėtų kur važiuoti.

Liudytoja A. R. parodė, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini) bendrovėje. Pagal bendrovės duomenis gali pasakyti, jog G. S. vardu kreditui gauti buvo užsiregistruota 2013-02-02, 11 val. 21 min. Paraiška užpildyta 3000 Lt sumai buvo 12 val. 19 min. 40 sek. Pati skambino telefonu ir kalbėjo su asmeniu, kuris prisistatė G. S.. Asmuo kalbėjo sunkiai, tačiau pasakė savo asmeninius duomenis, gyvenamąją vietą, šeimyninę padėtį. Jai kilo įtarimas dėl asmens veiksnumo, tačiau patikrino registrą ir tokio neveiksnaus asmens nerado, dėl ko ir buvo išduotas asmeniui 3000 Lt kreditas. Vėluojant įmokai, buvo siųstas elektroniniu adresu nukentėjusiajam priminimas, po ko 2013-03-09 buvo iš jo sąskaitos padarytas 234 Lt įmokos pervedimas.

Liudytojas R. S. parodė, kad nukentėjęs yra jo brolis. G. S. seniai serga, nevaikšto, sunkiai kalba. Jau prieš 3 metus su juo susikalbėti beveik nebuvo galima. 2013 kovo mėn. sesuo pranešė, jog G. S. vardu paimti greitieji kreditai, todėl nuvyko pas V. V. išsiaiškinti. Pastaroji neigė ėmusi kreditus, bet seseriai pasakius, jog yra jos nuotraukos iš bankomatų, tą prašė nesodinti, sakė, kad viską atiduos. Jie tą pačią dieną (2013-03-12) kreipėsi į policiją bei atėmė iš V. V. brolio buto raktus.

Nukentėjusiojo G. S. atstovė pagal įgaliojimą V. Z. apklausta kaip liudytoja parodė, kad jos brolis G. S. apie 20 metų serga išsėtine skleroze, o pastaruoju metu yra prisidėjusi ir Parkinsono liga. Dėl šių priežasčių jam yra sutrikusi judėjimo, kalbos funkcija. Ką jis bando pasakyti, gali suprasti tik jo artimi asmenys. 2013 kovo mėn. sesuo D. S. pranešė, jog brolio vardu paimti greitieji kreditai. V. V. D. S. bei jos broliui R. S. prisipažino, kad ji paėmė kreditus G. S. vardu. Brolis G. S. nieko nežinojo apie kreditų jo vardu paėmimą. Broliui G. S. mokesčius internetu mokėjo sesuo D. S., buvo dar jo draugas. Socialinės darbuotojos bei V. V. brolį G. S. apipirkdavo, naudojosi jo banko kortele. Teigė, jog brolis negalėjo kredito bendrovės darbuotojai nurodyti savo anketinių ir kitų duomenų, nes jau tuo metu kalbėjo nerišliai.

Liudytoja D. S. patvirtino, jog brolis G. S. minėjo, kad V. V. moka už jį mokesčius internetu. Ji 2013 kovo mėn. patikrino brolio elektroninės bankininkystės duomenis ir pamatė, jog paimti greitieji kreditai. Brolis G. S. sakė, kad jis nieko neėmęs. Su broliu R. S. nuvyko pas V. V., pastaroji neigė ėmusi kreditus, tačiau kai jie pasakė, jog yra nuotraukos iš bankomatų, lyg ir pripažino ėmusi kreditus, žadėjo atidirbti, nors teigė, kad pinigus atidavė G. S.. Papildė, jog tą pačią dieną , t. y. 2013-03-12 atėmė iš V. V. buto raktus ir kreipėsi į policiją. Teigė, kad su G. S. mobilaus ryšio telefonu susikalbėti neina jau apie 3 metus, neina suprasti ką jis nori pasakyti, todėl mano, kad su greitųjų kreditų bendrovės darbuotoja G. S. pats kalbėti negalėjo, nes jis pasako tik po vieną žodį ir tas būna neaiškus.

Liudytoja S. V. parodė, kad pas G. S. dirba socialine darbuotoja nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio. G. S. banko kortele naudodavosi jo prašymu išgryninti pinigus. Išgryninusi pinigus, kartu su bankomato čekiu parodydavo G. S.. Mokesčius mokėjo ir G. S. draugas bei vėliau V. V.. 2013 metų kovo mėnesio pradžioje kita socialinė darbuotoja V. J. jai pranešė, kad gauta SMS žinutė į G. S. priklausantį mobilųjį telefoną, jog jis skolingas už greituosius kreditus. Tada buvo pranešta G. S. giminaičiams

Liudytoja V. J. patvirtino, kad socialine darbuotoja pas G. S. ji dirba apie 4 metus. Nuo jos darbo pradžios pas G. S. yra namuose kompiuteris ir internetas, bet ji juo niekada nesinaudojusi. 2012 metų gruodžio mėnesį G. S. pradėjo prižiūrėti savaitgaliais ir švenčių dienomis V. V.. Pradėjus V. V. prižiūrėti G. S., patį pirmą mėnesį pradėjo trūkti pinigų jo banko sąskaitoje, ko niekada nebūdavo. Ji asmeniškai G. S. banko kortele nesinaudodavo. Daugiau G. S. apipirkimu rūpindavosi kita darbuotoja S. V.. Pradėjus dirbti V. V., į parduotuvę apipirkti G. S. eidavo V. V., ji taip pat tuo laiku ir mokėjo už komunalinius mokesčius. 2013 metų kovo mėnesio pradžioje į G. S. mobilaus ryšio telefoną gavo žinutę, kurioje buvo rašoma, kad G. S. skolingas už greituosius kreditus. Ji su S. V. apie tai pranešė G. S. giminaičiams. G. S. nieko nežinojo apie paimtus kreditus.

Liudytoja S. G. parodė, kad V. V. du kartus yra padėjusi išmaudyti G. S., kurį V. V. prižiūrėjo. Žino, jog G. S. V. V. duodavo banko kortelę apipirkti. Apie kreditų paėmimą nieko nežino. Girdėjusi, kaip G. S. prašė V. V. užpildyti dokumentus dėl paskolos, paimti kreditus, nes nori važiuoti į (duomenys neskelbtini). Matė, kaip grįžusi iš parduotuvės V. V. padavė G. S. apie 2000 litų. Kai ji buvo tuos du kartus pas G. S., V. V. dukros I. G. nebuvo. Tuo metu G. S. kalbėjo geriau nei dabar, yra jai skambinęs ir kvietęs kavos.

Liudytojas I. Š. atsisakė liudyti prieš kaltinamąją.

Liudytoja A. L. parodė, kad ji apklausinėjo I. Š.. Jis pats išsikvietė tyrėją ir savo noru davė jai parodymus, nes pabodo už V. V. vis apsiimti kaltę, be to, tuo metu, kai buvo imami kreditai, jis buvo (duomenys neskelbtini).

Įrodymų patikrinimui buvo perskaityti liudytojo I. Š. parodymai, kur jis nurodęs, kad jam būnant (duomenys neskelbtini) areštinėje, (būdamas areštinėje turėjo mobilaus ryšio telefoną), 2013 metų apie vasario mėnesį jo sesuo V. V. jam paskambino į mobilaus ryšio telefoną, koks numeris buvo SIM kortelės pasakyti negali, nes neatsimena. Paskambinusi ji jo klausė kaip pervesti vieną centą į kredito bendrovės sąskaitą ir kokius rašyti duomenis. Jis jai pasakė ką reikia daryti. Ji tuo momentu jam nieko neminėjo kokius duomenis turi ir kieno vardu nori paimti paskolas. 2013-10-15 dieną V. V. atvyko pas jį į Pravieniškių pataisos namus ilgalaikiam pasimatymui. Jiems būnant kartu, V. V. paprašė, kad jis apsiimtų kaltę dėl jos padaryto nusikaltimo. Ji papasakojo apie jos padarytą nusikaltimą. Pasakė, kad laikraštyje rado skelbimą, kad reikalinga prižiūrėti neįgalų asmenį. V. V. prižiūrėdama minėtą asmenį sugalvojo, kad reikia jo vardu paimti kreditus, ji pati galvojo, kad minėto asmens artimieji nesikreips niekur. Kreditus pildė V. V. kartu su savo dukra I. G. ir kažkokia I. G. drauge, bet jos duomenų nežino. V. V. sakė, kad minėto neįgalaus asmens turėjo banko kortelę, ją jai davė jis pats, nes ji jam pasakė, kad nuims jam pinigų ir jį apipirks, bet apie paskolas ji jam nieko nebuvo sakiusi. Gavusi banko kortelę bankomate ji išsigrynino paimtus greituosius kreditus. Pinigus pagal V. V. pasakojimą pasidalino trise, t. y. V. V., I. G. ir jam nežinoma I. G. draugė. Kai sužinojo apie paskolų paėmimą neįgalaus asmens artimieji, jie atvažiavo pas V. V. į namus ir liepė gražinti pinigus ir buto raktus. V. V. klausinėjo, kas jai gali būti už šį nusikaltimą. Jis V. V. pasakė, kad šio nusikaltimo apsiimti negali, nes tuo metu jis atliko bausmę (b.l. 62-63).

Liudytoja N. S. parodė, kad G. S. buvęs jos vyras, kartais ji ateina jį aplankyti. G. S. neturi jokios draugės, su kuria galėjo planuoti atostogas, kad jam reikėtų pinigų, net imti paskolas. Kiek žino, iki V. V. pasirodymo jo namuose, G. S. duodavo banko kortelę slaugytojai S., pavardės nežino. G. S. be seserų ir brolių žinios niekur nevažiuodavo ir didesnių pirkinių nepirkdavo. Jei ką G. S. planuodavo, viską žinodavo jo seserys ir broliai. Dovanų kelis kartus buvo prašęs jos padėti nupirkti, bet tai buvo nedidelės ir nebrangios smulkmenos. Jai G. S. niekada nepasakojo, kad jis prašė Vaivos paimti jo vardu paskolas. Su G. S. bendraudavo tik pas jį namuose, nes su G. S. telefonu bendrauti neina, nes negalima suprasti, ką jis kalba.

Liudytoja I. G. (V. V. dukra) parodė, kad padėdavo mamai prižiūrėti G. S.. Ne kartą girdėjusi, kaip G. S. mamos prašęs paimti greitųjų kreditų. Mama ilgą laiką atsisakinėjo, kol sutiko. Tai girdėjo ir jos draugė S. B.. Mama paraiškas pildė prie jos, su kredito bendrovėmis telefonu kalbėjo pats G. S.. Pinigus parnešusi mama atidavė G. S., pati tai matė. Nežino, kodėl I. Š. davė tokius parodymus, gal pyksta ant mamos.

Liudytoja E. D. parodė, kad G. S. yra jos vyro dėdė. Jai bendraujant su G. S., ji nesupranta jo kalbos, supranta tik trumpus žodžius - taip arba ne. Prieš 4 metus dar su juo ėjo susikalbėti. 2013 m. pavasarį, kai buvo pas notarą, susikalbėti nepavyko, jis tik atsakydavo „taip“ arba „ne“.

Įrodymų patikrinimui pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti ir S. B. parodymai, kur ji nurodžiusi, kad V. V. pažįsta per draugę I. G., kuri V. V. buvo pristačiusi kaip tetą. Kartu su I. G. ji ėjo pas asmenį, vardu G., kurį prižiūrėjo V. V. padėti jį išmaudyti. Pas minėtą asmenį ji buvo vieną kartą. Nėra girdėjusi, kad G. būtų prašęs V. V. paimti paskolas. Kai ji buvo pas G. namuose, apie paskolas niekas nekalbėjo. Taip pat parodė, kad kartu su V. V. nėjo į bankomatus išgryninti pinigų ir nemačiusi, kad V. V. pinigus duotų G. (t. 1, b.l. 41).

2013-03-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja D. S. pateikė G. S. sąskaitos, esančios AB (duomenys neskelbtini), išrašą (t. 1, b.l. 12). Išraše nurodyta, kad 2013-02-02 į G. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitą iš UAB (duomenys neskelbtini) pervesta 1000 Lt ir 1500 Lt; iš UAB (duomenys neskelbtini) pervesta 1000 Lt; iš UAB (duomenys neskelbtini) pervesta 3000 Lt. 2013-02-02 3000 Lt išgryninti bankomate, adresu (duomenys neskelbtini); 2013-02-03 2190 Lt išgryninti bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); 800 Lt išgryninti bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini); 2013-02-09 1100 Lt išgryninti bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 13-15).

2013-11-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog V. Z. pateikė AB (duomenys neskelbtini) banko G. S. sąskaitos išrašą (t. 1, b.l. 31). G. S. sąskaitos, esančios AB (duomenys neskelbtini), išraše nurodyta turimo indėlio suma 20 300,82 litai (t. 1, b.l. 32).

2013-05-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) banko pateikta G. S. sąskaitos išklotinė, kurioje matyti, išsiųstos paraiškos į greitųjų kreditų bendroves ir gautos greitųjų kreditų sumos iš kreditų bendrovių, pinigų išgryninimo vietos, bei kitos atliktos operacijos, taip pat pateiktos fotonuotraukos iš bankomatų vaizdo stebėjimo įrašų – nuotraukas, kuriose užfiksuotas asmuo 2013-02-03, 12.11 ir 12.12 val. išgryninantis pinigus- tai V. V. (t. 1, b.l. 85).

UAB (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, kurioje nurodoma, kad 2013-02-02, 11.21 val. ,G. S. vardu užsiregistruota UAB (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini). Registracijos metu pateikti duomenys: mob. tel. (duomenys neskelbtini), el.paštas (duomenys neskelbtini). Pateikus paraišką kreditui gauti, G. S. buvo suteikta 3000 Lt paskola, pervedant ją į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Paraiškos gavimo dieną buvo bendrauta su klientu paraiškoje nurodytu telefono numeriu (t. 1, b.l. 93).

UAB (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, kurioje nurodoma, kad 2013-02-02, 12.48 val., G. S. vardu užsiregistruota UAB (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini). Registracijos metu pateikti duomenys: mob. tel. (duomenys neskelbtini), el.paštas (duomenys neskelbtini). Pateikus paraišką kreditui gauti, G. S. buvo suteikta 1000 Lt paskola, pervedant ją į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

UAB (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, kurioje nurodoma, kad 2013-02-02, 12.01 val. G. S. vardu užsiregistruota UAB (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini). Registracijos metu pateikti duomenys: mob. tel. (duomenys neskelbtini), el.paštas (duomenys neskelbtini). Pateikus paraišką kreditui gauti, G. S. buvo suteikta 1000 Lt paskola, pervedant ją į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, 2013-02-02, 11.32 val. G. S. vardu užsiregistruota UAB (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini). Registracijos metu pateikti duomenys: mob. tel. (duomenys neskelbtini), el.paštas (duomenys neskelbtini). Pateikus paraišką kreditui gauti, G. S. buvo suteikta 1500 Lt paskola, pervedant ją į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 106-108).

2013-04-23 UAB (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, jog IP adresas (duomenys neskelbtini) 2013-02-02 12:48 val., priklausė G. S., gyv. (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 116).

Byloje yra duomenys, jog UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, išduodami 2013-02-02 kreditą G. S. vardu, su asmeniu telefonu nebendravo. Nuo 2013-03-06 iki 2013-03-09 buvo bendrauta su G. S. asmeniu elektroniniais laiškais elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), žadant pervesti įmokas artimiausiu laiku ir rašant G. S. vardu.

Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, t. y. nukentėjusiojo G. S. parodymus, juos patvirtinančius liudytojų V. Z., D. S., R. S., V. J., S. V., I. Š., S. B. parodymus, darytina išvada, jog V. V. paraiškas kreditams gauti pildė be G. S. žinios ir pastarajam nežinant, o po to iš kredito įstaigų į G. S. sąskaitą pervestus pinigus išgrynino bankomatuose bei pasisavino. Nors V. V. parodė, ir jos parodymus patvirtino liudytojos I. G., S. G., kad su nukentėjusiuoju buvo galima bendrauti žodžiu, telefonu ir kad pats nukentėjusysis galėjo telefonu bendrauti bei teikti duomenis kreditų bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai A. R., tačiau V. V. parodymai vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamosios nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos, jos parodymai paneigti kitų liudytojų parodymais ir kitais byloje esančiais duomenimis. Aplinkybes, jog nukentėjusysis 2013 m. vasario mėnesį neturėjo jokios draugės ir realios galimybės (dėl sveikatos būklės) vykti poilsiauti bei kad pašaliniam asmeniui jį suprasti kalbantį telefonu būtų praktiškai neįmanoma, patvirtino liudytojai: V. Z., D. S., V. J., R. S., S. V.. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. R., telefonu bendravusi su asmeniu, prisistačiusiu G. S., teigė negalinti pasakyti, ar telefonu bendravo būtent su nukentėjusiuoju; nurodė, jog telefonu kalbėjęs asmuo paaiškino turintis „kiškio lūpą“. Tačiau nukentėjusysis G. S. tokio sutrikimo nėra turėjęs. Apklausdamas teismo posėdžio metu, nukentėjusysis iš esmės tik gestais bei nerišliais garsais galėjo atsakyti į teismo užduodamus klausimus. Iš jo skleidžiamų garsų tiek proceso dalyviai, tiek ir teismas negalėjo suprasti ką jis nori pasakyti, todėl jo atsakymai buvo vertinami pagal gestus, kuriuos nukentėjusysis parodė linksėdamas galva arba ją purtydamas į šalis, priklausomai nuo to ar duodavo teigiamą atsakymą, ar neigiamą. Jau treji metai esant tokioms nukentėjusiojo fizinėms galimybėms verbaline kalba išreikšti savo mintis, parodė teisme apklausiami jo giminaičiai.

Liudytojos I. G. (V. V. dukra) bei S. G. patvirtino išteisintosios versiją, kad tariamai pats nukentėjęs prašė paimti kreditus, kadangi nori važiuoti į (duomenys neskelbtini), ir nors, anot I. G., V. V. atsisakinėjo, tačiau vėliau kreditai buvo paimti. I. G. nurodė, kad paraiškos buvo pildomos jos akivaizdoje, o su kreditų bendrovės darbuotoja kalbėjo pats nukentėjusysis, tai girdėjo ir kartu buvusi jos draugė S. B.. Tačiau šie liudytojų parodymai neatitinka faktinių aplinkybių, yra neišsamūs, prieštaringi (ypač S. G.), be to, iš esmės atitinka aplinkybes, kurias nurodė liudytojas I. Š.. Liudytojos I. G. parodymus paneigė ir liudytoja apklausta S. B., kurios parodymus teismas pagarsino. Ši liudytoja nors ir nurodė buvusi su I. G. pas nukentėjusįjį, tačiau neigė girdėjusi pokalbį apie paimamus kreditus G. S. vardu, bei kad pats St. kalbėjo su kreditų įmonės darbuotoja. Juo labiau, kad liudytoja I. G. yra V. V. dukra, liudytoja S. G. - jos draugė, todėl šių asmenų parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs, o pačios liudytojos - nešališkomis. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. Š., kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, ir kuriuos teisme patvirtino parodymus iš jo žodžių surašiusi tyrėja, parodė, jog sesuo V. V. jam pasakė prašiusi draugę S. G. paliudyti mačius, kad ji duoda pinigus neįgaliam asmeniui. Teisiamojo posėdžio metu I. Š. atsisakė liudyti prieš seserį V. V., tačiau savo parodymų nepaneigė.

Byloje esantys bei V. V. pateikti susirašinėjimo su kredito bendrovėmis duomenys nepatvirtina to fakto, kad būtent pats G. S. susirašinėjo su kreditų bendrovėmis, žadėdamas sumokėti pradelstas įmokas už kreditus. Byloje nustatyta, kad pats G. S. naudotis kompiuteriu negalėjo dėl negalios, todėl ir mokesčius už jį mokėjo kiti asmenys. Tą patvirtina tiek socialinės darbuotojos, tiek ir artimieji. Todėl pats rašyti elektroninių laiškų negalėjo, o tai galėjo daryti tik V. V., kuri naudojosi G. S. elektroniniu paštu, žinojo jo slaptažodį bei kodą. Elektroniniu paštu naudotis galima iš bet kur esančio kompiuterinio įrenginio, todėl bendrauti bei rašyti elektroninius laiškus V. V. galėjo ir iš savo namuose esančio kompiuterio. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad už paimtus kreditus buvo mokamos įmokos. Tačiau pagal įmokų datas matosi, jog jos buvo atliktos tuo metu, kai nukentėjusįjį G. S. prižiūrėjo būtent V. V., t. y. savaitgaliais ir švenčių dienomis. Ir nors apklausiama V. V. nurodė, kad tuo metu, kai buvo mokamos šios įmokos, ji jau nedirbo pas nukentėjusįjį, buvo atidavusi raktus bei paprašiusi, kad už ją savaitgaliais nuo 2014 m. vasario 19 d. nukentėjusįjį prižiūrėtų kita socialinė darbuotoja V. J., todėl neturėjo galimybės pati mokėti įmokų iš nukentėjusiojo banko sąskaitos, tačiau šie jos parodymai buvo paneigti liudytojų D. S., R. S. parodymais, kad raktus iš V. V. paėmė tik tuomet, kai buvo pastebėti kreditų paėmimo faktai, dėl ko jie buvo atvykę į V. V. namus, t. y. 2014-03-12. Liudytoja, socialinė darbuotoja V. J. paneigė, kad V. V. darbą pas G. S. buvo baigusi 2014 m. vasario mėn. ir jos prašė prižiūrėti nukentėjusįjį vietoje jos.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad su kredito bendrovės darbuotoja telefonu kalbėjo bendrai su V. V. veikęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Nukentėjusysis G. S. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog V. V. neprašė paimti jo vardu kreditų ir iš V. V. negavo jokių pinigų. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog G. S. asmeniškai disponavo pakankamomis pinigų sumomis, t. y. kas mėnesį gaunamomis išmokomis ir turėjo savo vardu 20000 Lt dydžio indėlį. Byloje esanti foto nuotrauka patvirtina, kad 2013-02-03 bankomate nuo G. S. sąskaitos pinigus nuėmė V. V.. Tai, kad nuo G. S. sąskaitos pinigus nuėmė V. V. - ji ir pati pripažino, nurodydama, kad G. S. prašymu ji jam padėjo paimti paskolas ir bankomatuose nuėmė pagal jas gautus pinigus.

Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., požymiai, leidžiantys pagrįstai vertinti V. V. veiksmus kaip nusikalstamus. Teisėjų kolegija, teismo posėdyje įvertinusi įrodymus, nustatė, kad V. V. neteisėtai inicijavo finansines operacijas, neteisėtai panaudodama svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2013 m. vasario 2 d., apie 11 val. 21 min., turėdama tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, veikdama bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasi kompiuterine sistema, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), priklausančia G. S., neteisėtai, t. y., be G. S. sutikimo ir jam nežinant, panaudodama jai patikėtus G. S. tapatybę patvirtinančius duomenis – G. S. AB (duomenys neskelbtini) banko išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą bei slaptažodį, prisijungus prie UAB (duomenys neskelbtini)internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansines operacijas bei G. S. vardu užpildė paskolos paraišką ir su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 litų sumai, pagal kurią į G. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavus 3000 litų, ji išgrynino bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 3000 litų;

po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką 2013 m. vasario 2 d., apie 11 val. 32 min., turėdama tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasi kompiuterine sistema, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), priklausančia G. S., neteisėtai, t. y. be G. S. sutikimo ir jam nežinant, panaudodama jai patikėtus G. S. tapatybę patvirtinančius duomenis – G. S. AB (duomenys neskelbtini) banko išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą bei slaptažodį, prisijungus prie UAB (duomenys neskelbtini) internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansines operacijas bei G. S. vardu užpildė paskolos paraišką ir su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 litų sumai, pagal kurią į G. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavus 1500 litų, ji išgrynino bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 1500 litų;

po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką 2013 m. vasario 2 d., apie 12 val. 01 min., turėdama tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasi kompiuterine sistema, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), priklausančia G. S., neteisėtai, t. y. be G. S. sutikimo ir jam nežinant, panaudodama jai patikėtus G. S. tapatybę patvirtinančius duomenis – G. S. AB (duomenys neskelbtini) banko išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą bei slaptažodį, prisijungus prie UAB (duomenys neskelbtini) internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansines operacijas bei G. S. vardu užpildė paskolos paraišką ir su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 litų sumai, pagal kurią į G. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavus 1000 litų, ji išgrynino bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 1000 litų;

po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką 2013 m. vasario 2 d., apie 12 val. 48 min., turėdama tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasi kompiuterine sistema, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), priklausančia G. S., neteisėtai, t. y. be G. S. sutikimo ir jam nežinant, panaudodama jai patikėtus G. S. tapatybę patvirtinančius duomenis – G. S. AB (duomenys neskelbtini) banko išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą bei slaptažodį, prisijungus prie UAB (duomenys neskelbtini) internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansines operacijas bei G. S. vardu užpildė paskolos paraišką ir su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį 1000 litų sumai, pagal kurią į G. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavus 1000 litų, ji išgrynino bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo (duomenys neskelbtini) priklausančius 1000 litų.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai vertino by­lo­je surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai pri­taikė baudžiamąjį įsta­ty­mą (BK 2 str. 3 d.), tuo esmingai pažeidė BPK 301 str. nuostatas, kas su­kliu­dė priimti teisingą sprendimą, todėl sprendžia, kad prokuroro ir nukentėjusiojo atstovės apeliaciniai skundai pagrįsti, Marijampolės rajono apy­lin­kės teismo išteisinamasis nuosprendis naikinamas, priima­mas naujas nuos­prendis (BPK 329 str. 2 p.), kuriuo išteisintoji V. V. pripažįstama kalta.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę V. V., vadovaujasi BK 54 str. numatytais ben­draisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltininkės asmenybę ir bylos aplinkybes. V. V. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinį nu­si­kal­timą (BK 11 str. 3 d. ir 4 d). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sun­ki­nančių aplinkybių nenustatyta. V. V. nedirba, registruota darbo biržoje, mokosi, augina du mažamečius vaikus, anksčiau teista du kartus, nusikalstamas veikas padarė turėdama neišnykusį teistumą ir atlikdama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendžiu jai paskirtą laisvės apribojimo bausmę už turtinio nusikaltimo padarymą.

BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos įvairių rūšių bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės ap­ri­bo­jimas, areštas ir laisvės atėmimas iki trejų metų, BK 215 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. V. V. nusikaltimą padarė neišnykusio teis­­tumo metu. Vadovaujantis BK 27 str., nuostatomis, asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusi­kal­ti­mo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, jis yra laikomas recidyvistu. BK 56 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Aukštesniojo teismo nuomone, esant nustatytoms aplin­ky­bėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyven­di­ni­mas – ne tik nu­bausti nusi­kal­ti­mą padariusį asmenį, siek­ti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir lai­ky­tų­si įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam gali­my­bę da­ryti naujas nusi­kals­ta­mas veikas V. V. gali būti užtik­rintas tik laisvės atėmimo bausme.

Nustatydamas bausmės trukmes teismas va­do­vaujasi BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytų sankcijų ribomis. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę len­gvi­nančioms ir (ar) sun­ki­nan­čioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vi­dur­kio. V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsi­žvel­giant į tai ir visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, V. V. skirtini mažesni, nei BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytų sankcijų vidurkiai, bausmių dydžiai.

BK 75 str. yra nurodyti pagrindai, kuriuos nustačius teismas gali spręsti dėl galimybės tai­kyti bausmės vykdymo atidėjimą. Bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, ga­lima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, kuriai esant teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistam asmeniui bausmės tikslai bus pa­siek­ti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplin­kybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus bylos medžiagą.

Atsižvelgusi į visas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad paskir­tos laisvės atėmimo baus­mės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, kad realus bausmės vykdymas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo pada­ry­toms nusikalstamoms veikoms prin­cipui, todėl V. V. atžvilgiu taikytinos BK 75 str. nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, įpareigojant V. V. per šešis mėnesius atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą civiliniams ieškovams, neišeiti iš namų nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Byloje buvo pareikšti UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) civiliniai ieškiniai dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo. BPK 44 str. 10 d. nustatyta, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos pada­ry­tos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Priimdamas apkal­ti­na­mąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, vi­siškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Remiantis Lie­tuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str., turtinė žala – tai skir­tumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikė­tinos gauti su­mos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Remiantis bylos medžiagoje esančiais duomenimis, civilinių ieškovų pareikšti reikalavimai laikytini pagrįstais ir priteistinais iš kaltinamosios.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo gynėjas advo­ka­tas prašė priteisti nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas už jo atstovavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ir teismui pateikė du pinigų priėmimo kvitus po 1000 litų. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nu­spręsti iš kal­ti­namojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas ad­vo­ka­to, kuris dalyvavo byloje kaip nu­ken­tė­ju­sio­jo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nu­teistojo tur­ti­nę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina ir tai, kad pri­tei­siant nukentėjusiesiems išlaidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instan­cijoje, turi būti atsi­žvel­giama ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo na­gri­nė­ji­mo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-377/2009). Atsižvel­giant į tai, kad nukentėjusiojo atstovės skundas buvo tenkintas, turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmo­kėti yra ade­k­­va­čios pro­ceso trukmei bei sudėtingumui, nu­kentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamosios priteistinos.

Byloje 2014-11-11 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. V., išlaidas iki 2014-11-11 sudaro 100 Lt (t. 2, b. l. 141). BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad na­gri­nė­jant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įs­ta­tymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgy­ven­di­nimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės tei­si­nės pa­gal­bos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c) p.) įtvirtinta vals­tybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tei­kiančio gy­nė­jo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžia­mo­joje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuo­met gynėjo da­lyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės ins­tancijos teis­mas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje by­lo­je Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pa­galbos tar­nybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo neten­kintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 331 str. 1 d. ir 2 d.,

nusprendžia:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. išteisinamąjį nuosprendį pa­nai­kinti ir priimti naują apkal­ti­na­mąjį nuosprendį, kuriuo:

V. V. pripažinti kalta pagal BK 182 str. 1 d. ir paskirti jai 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

V. V. pripažinti kalta pagal BK 215 str. 1 d. ir paskirti jai 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 2 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., 65 d. 1 d. 1 p. b) p.p., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi ir V. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 2 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant V. V. per šešis mėnesius atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą civiliniams ieškovams, neišeiti iš namų nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinius ieškinius tenkinti ir iš V. V. priteisti: UAB (duomenys neskelbtini) - 1951,50 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 2641,95 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 7085,21 Lt.

Iš V. V. priteisti nukentėjusiojo G. S. patirtas proceso išlaidas 2000 litų sumai.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėRimas Švirinas