Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

nuotoliniu būdu dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dantora“ atstovui advokatui Donatui Jasaičiui, atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos atstovei Vidai Matulaitytei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Vytautui Antanui Januškai,

2022 m. lapkričio 29 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dantora“ skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. T11-187 „Dėl nepritarimo UAB „Dantora“ planuojamos ūkinės veiklos galimybei Ketvergiuose“, kuriuo nepritarta pareiškėjos planuojamai ūkinės veiklos plėtrai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovės sprendimas nepritarti pareiškėjos planuojamai ūkinės veiklos plėtrai grindžiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 ir 35 punktais, 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo, patvirtinto 2020-08-20 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-333 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo patvirtinimo“ (reg. Nr. T00085152) sprendiniais. Taipogi ginčijamo sprendimo priambulėje nurodoma, kad atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2018-09-19 pavedimu Nr. S-3157, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-851 sudarytos komisijos pažymoje 2018-11-07 pateiktą rekomendaciją bei 2022-05-26 Klaipėdos rajono savivaldybės poveikio aplinkai vertinimo ir išvadų teikimo komisijos posėdžio protokolą.

Nepritarimo UAB „Dantora“ planuojamos ūkinės veiklos galimybei, numatytai UAB „GIK projektai“ parengtoje Klaipėdos rajono savivaldybės Kalvių smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programoje argumentais nurodoma tai, kad planuojamą ūkinę veiklą numatyta vykdyti žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kurio teritorija 60,4463 ha ir kuris patenka į valstybinės reikšmės miškų zoną. Akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta išimtis dėl miško žemės pavertimo kitos paskirties žeme, naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas. Atsakovės vertinimu UAB „Dantora” šiuo metu eksploatuojamas Kalvių telkinys nėra baigtas eksploatuoti, todėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo išimtys negali būti taikomos.

Taipogi akcentuojama, kad planuojamos ūkinės veiklos teritorija patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, kuris pagal Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenis priskiriamas III miškų grupei – apsauginiai miškai. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apsauginiai miškai yra genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai. Juose ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai.

Kitu nepritarimo planuojamos ūkinės veiklos galimybei argumentu nurodoma tai, kad planuojamos ūkinės veiklos plotas yra intensyviai urbanizuojamoje Klaipėdos rajono dalyje, kuri pasižymi sparčiai augančiu gyventojų skaičiumi. Vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo, patvirtinto 2020-08-20 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-333 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo patvirtinimo“ (reg. Nr. T00085152) sprendiniais, žemės sklypas patenka į miškų funkcinę zoną MI_F bei gamtinio karkaso teritoriją, kurioje yra išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis. Planuojamas iškirsti miškas skiria taršią Dumpių pramonės teritoriją (Klaipėdos miesto nuotekų valyklą, AB „Grigeo” valymo įrenginių teritoriją, UAB „Branda” kompostavimo aikštelę, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras” sąvartyną) nuo gyvenvietės. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2018-09-19 pavedimu Nr. S-3157, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-851 sudarytos komisijos pažymoje 2018-11-07 pateiktose rekomendacijose, atsižvelgiant į gyventojų prašymus ir skundus dėl nuolat sklindančių kvapų iš minėtos teritorijos, Klaipėdos rajono savivaldybė įpareigota nedidinti taršios veiklos Dumpių teritorijoje. Planuojamame ūkinės veiklos plote esantis miškas mažina neigiamą taršos poveikį, jį iškirtus padidės kvapų sklaida Ketvergių gyvenvietėje ir aplink esančiose teritorijose.

Pažymima ir tai, kad 2021 m. rudens ir 2022 m. pavasario Klaipėdos rajono savivaldybės triukšmo monitoringo duomenimis, Ketvergių kaime esančiame triukšmo matavimo taške ( Klaipėdos g. 31 (prie Ketvergių pagrindinės mokyklos)) dienos ir vakaro metu nustatyti maksimalaus ir ekvivalentinio triukšmo lygio viršijimai. UAB „Dantora“ planuojama veikla Ketvergių k. dar labiau prisidėtų prie triukšmo padidėjimo Ketvergių k. teritorijoje, nes ir dėl dabartinės UAB „Dantora“ vykdomos veiklos (triukšmo ir dulkėtumo gamybinėje bazėje) nuolat gaunami gyventojų skundai.

Įvertinta ir Klaipėdos rajono Šernų - Ketvergių gyventojų išreikšta pozicija apie poveikio aplinkai vertinimo programoje numatytą miško iškirtimą ir naujo Kalvių smėlio-žvyro telkinio eksploatavimą, jog susidarytų papildomi transporto srautai, padidėtų triukšmas, atsirastų didelė tikimybė, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos gretimoje aplinkoje pablogės gyvenamosios aplinkos kokybė ir planuojama ūkinė veikla galimai darys neigiamą poveikį greta esančiai ir planuojamai gyvenamajai, visuomeninei ir rekreacinei aplinkai bei žmonių sveikatai.

Taipogi akcentuojama, kad 2020 metais atliktas Ketvergių gyvenvietės preliminarus ekogeologinis tyrimas, siekiant identifikuoti UAB „Hidrostatyba” (vėliau veiklos vykdytojas UAB „Dantora“) gamybinės bazės nuotekų poveikį gamtinei aplinkai. Tyrimo metu gamybinėje bazėje, kuri ribojasi su planuojamos ūkinės veiklos teritorija, išgręžti 6 gręžiniai iki 6 m. gylio, paimta 12 grunto mėginių iš įvairaus gylio ir 6 grunto vandens mėginiai. 2020 m. Ketvergių gyvenvietės preliminaraus ekogeologinio tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad pietvakarinio gręžinio KET-4 (UAB „Dantora“ planuojamos ūkinės veiklos sklypo riba) nustatytos keturių metalų koncentracijos, viršijančios ribines vertes. Nikelio koncentracija ribinę vertę viršija 14 kartų, cinko – 5,33, kadmio – 2,2, vario koncentracija bandinyje lygi ribinei vertei. Poveikio aplinkai vertinimo programoje numatyta, kad baigus telkinio eksploataciją bus suformuotas vandens telkinys, neapvandenintos teritorijos apsėjamos žoliniais augalais ir apsodinamos miško želdiniais. Atsakovo teigimu kyla grėsmė, kad įrengus vandens telkinį, padidėtų ne tik paviršinio, bet ir gruntinio vandens tarša visai Ketvergių gyvenvietei.

Teigiama, kad 2020-01-25 Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašte Nr.(6)-1.7-1295, įvertinus ekogeologinio tyrimo ataskaitą pažymėta, kad sklypas yra priskirtinas I grupės labai jautrioms taršai teritorijoms, nes ribojasi su saugomomis Natura 2000 teritorijomis ir vandens telkinių pakrančių juostomis. Cituojamame rašte taip pat pažymėta, kad pietvakarinio gręžinio KET-4 (naujai planuojamos ūkinės veiklos sklypo riba) gruntiniame vandenyje nustatyta tarša sunkiaisiais metalais, sulfatais ir nitratais yra sietina su karjero rekultivacijai skirtu atvežtiniu gruntu ir nors teritorijos tarša nekelia didesnio pavojaus žmonių sveikatai, tačiau planuojant keisti bei keičiant teritorijos paskirtį ar naudojimą, būtų reikalingas teritorijos detalus ekogeologinis tyrimas, nustatantis taršos mastą bei jos židinius.

Nurodoma ir tai, kad projekto rengimo vadovautasi specialistų vertinimais ir išvadomis, o būtent nurodoma. kad: 2020 metais Klaipėdos rajono savivaldybės užsakymu buvo atliktas Ketvergių gyvenvietės preliminarus ekogeologinis tyrimas, siekiant identifikuoti UAB „Hidrostatyba” (vėliau veiklos vykdytojas UAB „Dantora“) gamybinės bazės nuotekų poveikį gamtinei aplinkai. Tyrimo metu išgręžti 6 gręžiniai iki 6 m. gylio, paimta 12 grunto mėginių iš įvairaus gylio ir 6 grunto vandens mėginiai. Ekogeologinio tyrimo ataskaitoje pateikta, kad pietvakarinio gręžinio KET-4 (naujai planuojamos ūkinės veiklos sklypo riba) nustatytos keturių metalų koncentracijos, viršijančios ribines vertes. Nikelio koncentracija ribinę vertę viršija 14 kartų, cinko – 5,33, kadmio – 2,2, vario koncentracija bandinyje lygi ribinei vertei. Klaipėdos rajono savivaldybės triukšmo monitoringo 2021 m. rudens ir 2022 m pavasario ataskaitose, Ketvergių kaime esančiame taške ( Klaipėdos g. 31 (prie Ketvergių pagrindinės mokyklos)) dienos ir vakaro metu nustatyti maksimalaus ir ekvivalentinio triukšmo lygio viršijimai.

Projekto aiškinamajame rašte akcentuojama ir tai, kad Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2018-09-19 pavedimu Nr. S-3157, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-851 sudarytos komisijos pažymoje 2018-11-07 pateiktose rekomendacijose, atsižvelgiant į gyventojų prašymus ir skundus dėl nuolat sklindančių kvapų iš minėtos teritorijos, Klaipėdos rajono savivaldybė įpareigota nedidinti taršios veiklos Dumpių teritorijoje. Iškirtus minėtą miško plotą, padidės kvapų sklaida Ketvergių gyvenvietėje ir aplink esančiose teritorijose, nes šis plotas mažina neigiamą taršos poveikį, o tai prieštarautų minėtoms rekomendacijoms.

Pažymėtina, kad pagal Konstituciją, vietos savivalda – tai įstatymo numatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių (t. y. teritorinių, arba vietos bendruomenių), kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai; savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją – konstituciniai principai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą). Konstitucijos nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, vertintina kaip šių vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimus). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio, savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms priskiriamas teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas (19 p.), aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga (28 p.). VSĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Taigi, įgyvendindamos teritorijų planavimo, aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos funkcijas, savivaldybės privalo veikti, be kita ko, atsižvelgdamos į bendruomenių interesus. Be to, įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Pabrėžtina, kad šioje įstatymo normoje aiškiai įtvirtintas savivaldybių veiklos atliekant savarankiškąsias funkcijas saistymas įstatymų nustatytas reikalavimais ir tvarka. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, tarp jų savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principas (VSĮ 4 str. 2 p.) ir savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas (VSĮ 4 str. 6 p.), reiškiantis, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Kaip jau buvo paminėta šiame sprendime, reikalavimai sprendimui dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai yra įtvirtinti PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje. Joje nurodoma, kad sprendimas turi būti motyvuotas, taigi Tarybos Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomi VAĮ 10 straipsnio reikalavimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (aktualios redakcijos 10 str.) nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019; 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad, jei individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes, t. y. nagrinėjamu atveju savivaldybės tarybai tenka pareiga savo priimamus sprendimus motyvuoti tokia apimtimi, kiek to konkrečiu atveju reikalauja sprendžiamas klausimas.

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės Kalvių smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programos įvado bei byloje teikiamų duomenų nustatyta, kad planuojamas naudoti Kalvių smėlio ir žvyro telkinio naujas plotas yra Klaipėdos r., Dovilų sen., Ketvergių kaimo teritorijoje, apie 5 km į pietryčius nuo Klaipėdos miesto Rimkų geležinkelio stoties, apie 10 km į pietvakarius nuo Gargždų. Rytuose ribojasi su rekultivuota Kalvių žvyro ir smėlio telkinio dalimi, o vakaruose išžvalgytas plotas ribojasi su Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginiais. Planuojamos ūkinės veiklos teritorija patenka į Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo VĮ Valstybinių miškų urėdija. Planuojamos ūkinės veiklos teritorija apima visą 60,4463 ha žemės sklypą, žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis į kitos paskirties žemę (naudingųjų iškasenų teritorijos) smėlio ir žvyro telkinio išteklių gavybai atviru kasiniu (karjeru), atsižvelgiant į vietos gyventojų, gretimų žemės sklypų savininkų ir naudotojų interesus, bus keičiama žemės gelmių naudojimo planu (specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu). Žemės gelmių naudojimo planas bus rengiamas visai teritorijai. Planuojamos ūkinės veiklos teritorija patenka į miško žemę, kuri yra priskiriama III miškų grupės apsauginiams miškams. Iš vakarinės pusės bus palikta apie 100 m miško juosta, siekiant palikti natūralų barjerą tarp Ketvergių gyvenvietės ir Dumpių nuotekų valyklos vandenvietės. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano pakoreguotus (patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. T11-333) sprendinius, planuojamos ūkinės veiklos teritorija patenka į miškų ir miškingų teritorijų zoną, detaliai išžvalgytų smėlio ir žvyro išteklių teritoriją bei valstybinės reikšmės miškų zoną. Pagal Bendrojo plano gamtinio karkaso brėžinį, planuojama teritorija patenka į gamtinio karkaso teritoriją, kurioje yra išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis.

Poveikio aplinkai vertinimo programa apima teritoriją, kuri yra nutolusi 18 metrų atstumu rytų kryptimi nuo saugomos teritorijos – Kalvių karjero, priskiriamo Natura 2000 teritorijai. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano pakoreguotą (patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. T11-333), žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinį, artimiausia rekreacinio ir turistinio potencialo teritorija yra rekultivuota Kalvių karjero dalis nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos nutolusi apie 18 m atstumu rytų kryptimi. Artimiausias visuomeninės paskirties pastatas yra nutolęs apie 457 m atstumu Ketvergių kaime, t.y. Klaipėdos r. Ketvergių pagrindinė mokykla. PŪV teritorija patenka į Dumpių nuotekų valyklos vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos 3-ąją juostą (SAZ III juosta).

Kaip jau paminėta planuojama veikla patenka į teritoriją, kuri vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo, patvirtinto 2020-08-20 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-333 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo patvirtinimo“ sprendiniais, patenka į miškų funkcinę zoną MI_F bei gamtinio karkaso teritoriją, kurioje yra išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis. Tarp šalių ginčo nekyla, kad PŪV teritorija patenka į miško žemę, kuri yra priskiriama III miškų grupės apsauginiams miškams. Iš PAV programos nustatyta, kad teritoriją apimančią 60,4463 ha žemės sklypą, žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai siekiama paversti į kitos paskirties žemę (naudingųjų iškasenų teritorijos) smėlio ir žvyro telkinio išteklių gavybai atviru kasiniu (karjeru) ir tik vakarinėje pusėje, besiribojančia su Dumpių nuotekų valykla palikti apie 100 m miško juostą, siekiant palikti natūralų barjerą tarp Ketvergių gyvenvietės ir Dumpių nuotekų valyklos vandenvietės.

Miškų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes. Pagal Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, II grupės – specialios paskirties miškams – priskiriami rekreaciniai miškai (B) (3str.3 d. 2 p.). Tai yra miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus. Pagal Miškų įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, apsauginiai miškai priskiriami III grupei – tai yra genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas oficialioje konstitucinėje doktrinoje ne kartą yra nurodęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra tautos gerovės pagrindas. Iš Konstitucijos 47 ir 54 straipsnių matyti, kad žemė vertinama kaip visuotinė vertybė (Konstitucinio Teismo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimas, 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas, 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Turint galvoje tai, kad valstybė yra teisinis valstybės nuosavybės teisės subjektas, o ekonominis valstybinio turto savininkas yra visuomenė, valstybės nuosavybės teisė turi būti įgyvendinama bendram (viešam) interesui (Konstitucinio Teismo 1997 m. birželio 17 d. nutarimas).

Kaip jau paminėta, PAV programoje nurodyta, kad planuojamą veiklos teritoriją, apimančią 60,4463 ha miško žemės, priskirtos III miškų grupės apsauginiams miškams siekiama paversti kitos paskirties žeme (naudingųjų iškasenų teritorijos) smėlio ir žvyro telkinio išteklių gavybai atviru kasiniu (karjeru) ir iškirsti mišką, paliekant iš vakarinės pusės tik apie 100 m miško juostą. Taigi įvertinus, kad šiame žemės sklype esantis miškas priskiriamas III grupei, kurio tikslas formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas, akivaizdu, kad jis skirtas apsaugoti žmogaus gyvenamąją aplinką nuo neigiamų veiksnių tame tarpe ir pramonės subjektų sukuriamos taršos.

Pažymėtina, kad pagal Miškų įstatymo 3 straipsnio 4 dalį plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus. Iš PAV programos teiginių akivaizdu, kad pakeitus paskirtį miškas būtų iškirstas ir nebebūtų taikomi įvardijami ribojimai dėl kertamo miško plotų, nes šiai teritorijai nebegaliotų Miškų įstatymo numatytieji ribojimai.

Būtina akcentuoti, jog planuojamos ūkinės veiklos plotas yra intensyviai urbanizuojamoje Klaipėdos rajono dalyje ir planuojamas iškirsti miškas skiria taršią Dumpių pramonės teritoriją (Klaipėdos miesto nuotekų valyklą, AB „Grigeo” valymo įrenginių teritoriją, UAB „Branda” kompostavimo aikštelę, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras” sąvartyną) nuo Ketvergių gyvenvietės. Be to PŪV teritorija patenka į Dumpių nuotekų valyklos vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos 3-ąją juostą (SAZ III juosta), taigi pagal miškų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies miško priskyrimo apsauginiams miškams turi konkretų tikslą – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Todėl pagrįstu ir teisėtu pripažintinas atsakovės teisėkūros tikslas priimant ginčijamą sprendimą siekiant palikti natūralų gamtinį apsauginį barjerą (miškų plotą) tarp Ketvergių gyvenvietės ir Dumpių nuotekų valyklos vandenvietės ir kitų taršių pramonės objektų.

Būtina pažymėti ir tai, kad reaguojant į bendruomenės nuolatinius skundus dėl taršos ir kvapų Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2018 m. rugsėjo 19 d. pavedimu Nr. S-3157, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-851 sudaryta komisija, 2018 m. lapkričio 7 d. pateikė rekomendacijas Klaipėdos rajono savivaldybei, tame tarpe ir dėl pramonės plėtros galimybių šioje teritorijoje.

Kaip jau paminėta, pagal Konstituciją, vietos savivalda – tai įstatymo numatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių (t. y. teritorinių, arba vietos bendruomenių), kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). VSĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Taigi, įgyvendindamos teritorijų planavimo, aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos funkcijas, savivaldybės privalo veikti, be kita ko, atsižvelgdamos į bendruomenių interesus. Be to, įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Pabrėžtina, kad šioje įstatymo normoje aiškiai įtvirtintas savivaldybių veiklos atliekant savarankiškąsias funkcijas saistymas įstatymų nustatytas reikalavimais ir tvarka. Įvertinus aukščiau išdėstytą teismas konstatuoja, kad atsakovė jai suteiktos diskrecijos ribose, įvertinusi visuomeninį bendruomenės interesą į saugią aplinką, pagrįstai ir teisėtai vadovaudamasi Įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi priėmė neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

Pasisakant dėl kitos argumentų grupės nurodytos ginčijamame sprendime – triukšmo, taršos, gamybinių nuotekų poveikio gamtinei aplikai, pagrįstumo pažymėtina, PŪV teritorija apima žemės plotą (teritoriją) kuri yra nutolusi 18 metrų atstumu rytų kryptimi nuo saugomos teritorijos – Kalvių karjero, priskiriamo Natura 2000 teritorijai, artimiausia rekreacinio ir turistinio potencialo teritorija yra rekultivuota Kalvių karjero dalis nuo PŪV vietos nutolusi apie 18 m atstumu rytų kryptimi, o artimiausias visuomeninės paskirties pastatas yra nutolęs apie 457 m atstumu Ketvergių kaime, t. y. Klaipėdos r. Ketvergių pagrindinė mokykla. Taigi teritorija yra jautri tiek visuomeniniu, tiek aplinkosauginiu aspektu.

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės triukšmo monitoringo duomenų, II skyriaus Aplinkos triukšmų vykdymas 5 lentelės duomenų nustatyta, kad Ketvergių kaime esančiame triukšmo matavimo taške (Klaipėdos g. 31 (prie Ketvergių pagrindinės mokyklos)) dienos ir vakaro metu nustatyti maksimalaus ir ekvivalentinio triukšmo lygio viršijimai. Išvada teigiama, kad lemiantys triukšmą šaltiniai yra pramonės objektai ir jų vykdoma veikla. Įvertinus tai atsakovė ginčijamą sprendimą pagrįstai motyvavo ir grindė Triukšmo monitoringo ataskaita, teigdama, kad UAB „Dantora“ planuojama veikla Ketvergių k. dar labiau prisidėtų prie triukšmo padidėjimo Ketvergių k. teritorijoje.

2020 metais atliktas Ketvergių gyvenvietės preliminarus ekogeologinis tyrimas, siekiant identifikuoti UAB „Hidrostatyba” (vėliau veiklos vykdytojas UAB „Dantora“) gamybinės bazės nuotekų poveikį gamtinei aplinkai. Tyrimo metu gamybinėje bazėje, kuri ribojasi su planuojamos ūkinės veiklos teritorija, išgręžti 6 gręžiniai iki 6 m. gylio, paimta 12 grunto mėginių iš įvairaus gylio ir 6 grunto vandens mėginiai. 2020 m. Ketvergių gyvenvietės preliminaraus ekogeologinio tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad pietvakarinio gręžinio KET-4 (UAB „Dantora“ planuojamos ūkinės veiklos sklypo riba) nustatytos keturių metalų koncentracijos, viršijančios ribines vertes. Nikelio koncentracija ribinę vertę viršija 14 kartų, cinko – 5,33, kadmio – 2,2, vario koncentracija bandinyje lygi ribinei vertei. Nors išvadų 10 punkte teigiama, kad tarša nekalia pavojaus Ketvergių gyvenvietei ir jos aplinkai, o taršos atsiradimas sietinas su atsivežtiniu gruntu, kuriuo buvo rekultivuotas išeksploatuotas karjeras, tačiau minimas užterštumas gali kelti pavojų paviršiniam vandeniui. Tai, kad įvardijama tarša gali turėti įtakos aplinkai nurodoma ir 2020-01-25 Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašte Nr.(6)-1.7-1295, kuriuo nurodoma, jog ekogeologinio tyrimo ataskaitą nustatyta, kad sklypas yra priskirtinas I grupės labai jautrioms taršai teritorijoms, nes ribojasi su saugomomis Natura 2000 teritorijomis ir vandens telkinių pakrančių juostomis. Būtina įvertinti ir tai, kad pagal Klaipėdos rajono savivaldybės pakoreguoto bendrojo plano sprendinius (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. T11-333) rekreacinio ir turistinio potencialo teritorija yra rekultivuota Kalvių karjero dalis ir nuo PŪV vietos nutolusi tik apie 18 m atstumu rytų kryptimi. Taigi analogiškos veiklos, kuri vykdyta rekultivuotoje Kalvių karjero dalyje, turi ilgalaikes neigiamas pasekmes, todėl šias pasekmes pagrįstai ginčijamu sprendimu įvertino Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priimdama ginčijamą sprendimą ir jį pagrindė cituojamų tyrimų išvadomis.

Būtina pažymėti ir tai, kad dėl PAV programos savo poziciją Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, kaip vienam iš subjektų, 2022 m. birželio 6 d. raštu Nr. 2022/06/06/-01 išdėstė Šernų ir Ketvergių kaimų bendruomenė, teigdama, kad PŪV darys neigiamą poveikį tiek aplinkosauginiu, tiek socialiniu ekonominiu aspektais.

Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytu ir įgyvendindama teritorijų planavimo, aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos funkcijas, savivaldybė taryba veikdama, be kita ko, atsižvelgdama į bendruomenių interesus ir įgyvendindama jai suteiktą aiškiai įtvirtintą savivaldybių veiklos savarankiškąją funkciją, pagrįstai ginčijamą sprendimą grįsdama aukščiau išdėstytais argumentais nusprendė nepritarti UAB „Dantora“ planuojamos ūkinės veiklos galimybei, numatytai UAB „GIK projektai“ parengtoje Klaipėdos rajono savivaldybės Kalvių smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programoje.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. T11-187 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos atstovas pateikė prašymą iš atsakovės priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo reikalavimas yra nepagrįstas ir skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Taigi akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dantora“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.