Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1388-431/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-16
Bylos Nr.
2A-1388-431/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31959-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinei mokyklai
Kategorijos
  • 4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1388-431/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31959-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 4.1.; 11.9.6.; 11.9.5.; 15.5.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Almos Urbanavičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinei mokyklai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, drausminės nuobaudos panaikinimo, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, jog 2013-08-29 atsakovo direktorius priėmė įsakymą Nr.P-129 dėl ieškovo atleidimo iš darbo 2013-08-30 pagal Darbo Kodekso 129 str. 1 d. 2013-04-30 atsakovas pateikė ieškovui įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2013-08-31, įspėjime svarbiomis priežastimis darbo sutarties nutraukimui nurodydamas klasių komplektų skaičiaus mažėjimą, dėl ko sumažėja dalykams skirtų pamokų skaičius. Ieškovas pagal profesinę kvalifikaciją ir profesinius gebėjimus turi pirmumo teisę prieš asmenis, kurie buvo palikti dirbti mokykloje, o darbdavys svarbia priežastimi atleidimui darbe laikė elgesį darbe, būtent drausminės nuobaudos paskyrimą. Šiuo metu yra pasibaigęs terminas drausminės nuobaudos ginčijimui, tačiau teisingumo ir protingumo kriterijais remiantis ieškovas prašo jį atnaujinti, nes būtent drausminė nuobauda tiesiogiai susijusi su ieškovo atleidimu, ieškovo teisės į darbą pažeidimu. Pats direktorius ruošė prielaidas ieškovo R. K. atleidimui iš darbo, 2012-12-04 įsakymu Nr.V-25 paskirdamas (duomenys neskelbtini) mokytojui R. K. drausminę nuobaudą – pastabą už neatsakingą naudojimąsi mokyklos elektroniniu dienynu. Įsakymas buvo priimtas neatlikus objektyvaus tyrimo, direktorius vadovavosi tik mokinių paaiškinimais, ignoravo R. K. paaiškinimą ir nesikreipė į specialistus dėl išsiaiškinimo. Darbo ginčų komisijai buvo pateikti tik mokinių paaiškinimai, komisija nesuprato, jog nebuvo atliktas išsamus tyrimas, todėl sprendimas priimtas vienpusiškai, neįsigilinus į aplinkybes.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu, nurodė, jog 2012-12-04 mokyklos direktoriaus įsakymu ieškovui drausminė nuobauda buvo paskirta pagrįstai, yra galiojanti ir negali būti nuginčyta. Ieškovas praleido jos ginčijimui 3 mėnesių terminą ir nenurodė jokių pagrįstų argumentų dėl termino praleidimo priežasčių. Ieškovas nepasinaudojo teise net ginčyti 2013-06-18 Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovo skundas dėl drausminės nuobaudos panaikinimo. Ieškovas nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek minėtoje situacijoje buvo būtina patyrusiam pedagogui. Ieškovui buvo paskirta švelniausia nuobauda. Ieškovas iš darbo buvo atleistas pagrįstai dėl struktūrinių pertvarkymų mokykloje. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-02-08 sprendimu Nr.1-446 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ mokykla turėjo būti pertvarkoma iš vidurinės mokyklos į progimnaziją dėl mokinių mažėjimo klasėse. Todėl mokykloje beliks 1-8 klasės, bei atitinkamai sumažėja ir mokytojų skaičius. Atsakovas turėjo atleisti trylika pedagogų. Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinėje mokykloje galioja kolektyvinė sutartis, kurioje buvo aiškiai aptarta, kurie darbuotojai turi pirmenybės teisę būti palikti darbe, kai yra mažinamas darbuotojų skaičius. Visi trys (duomenys neskelbtini) mokytojai buvo profesinės sąjungos nariai. Ieškovas negavo pritarimo iš profesinės sąjungos dėl jo palikimo darbe dirbti pirmumo teise, atitinkamai kitų dviejų mokytojų atleidimui profesinės sąjungos komitetas nepritarė. Galiojanti drausminė nuobauda tapo pagrindine priežastimi pirmiausia atleisti ieškovą, o ne kitą dailės mokytoją. Ieškovui įspėjimas apie atleidimą iš darbo buvo įteiktas 2013-04-30. Keturių mėnesių terminas suėjo 2013-08-30, kurios pabaigoje ieškovas ir buvo atleistas, būtent ši diena ir nurodyta įsakyme dėl ieškovo atleidimo. 2013-08-30 ieškovas visą dieną dirbo darbe, o kadangi 2013-08-31 numatytoji ieškovo atleidimo diena turėjo būti šeštadienis, o savaitgalis pedagogams yra ne darbo laikas, už jį nėra mokamas darbo užmokestis, todėl ieškovas atleistas buvo 2013-08-30.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 1985,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui.

Teismas padarė išvadą, jog atsakovas įrodė buvus svarbias priežastis atleisti iš darbo būtent ieškovą, vykdant mokyklos struktūrinius pertvarkymus. Vilniaus miesto S.Stanevičiaus vidurinės mokyklos kolektyvinėje sutartyje, 13 p. numatyta, kas, mažinant darbuotojų skaičių, turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti. Tarp jų nurodyti (13.1 p.) turintys aukštesnę kvalifikacinę kategoriją ir neturintys drausminių nuobaudų. Nors ieškovas atitiktų kitą kategoriją, turinčią pirmenybės teisę būti paliktiems darbe – narystę profesinėje sąjungoje – tačiau jis atleidimo iš darbo dieną turėjo galiojančią drausminę nuobaudą – 2012 m. gruodžio 4 d. darbdavio įsakymu Nr.V-25 skirtą pastabą. Dėl šios priežasties, ieškovas nebeturėjo pirmenybės teisės likti darbe mažinant etatus dėl vykdomo struktūrinio pertvarkymo.

Teismas konstatavo, jog nenustatyta byloje aplinkybių, galinčių būti svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą drausminei nuobaudai ginčyti. 2013 m. birželio 18 d. sprendimu Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo atmestas ieškovo R. K. prašymas panaikinti 2012-12-04 jam paskirtą drausminę nuobaudą. Ieškovas kreipėsi dėl drausminės nuobaudos panaikinimo tik tada, kai suprato, jog ši drausminė nuobauda turės įtakos jo galimybei likti darbe mažinant mokytojų skaičių. Tokia priežastis negali būti pripažinta svarbia termino atnaujinimui. Teismas nenustatė jokių priežasčių, turėjusių įtakos ieškovo nesikreipimui į Darbo ginčų nagrinėjimo komisiją per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Įstatymu reglamentuojant terminą, per kurį gali būti ginčijama drausminė nuobauda, siekiama, jog nebūtų piktnaudžiaujama kreipimusi į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas, atsižvelgiant į vėliau galinčias paaiškėti ar atsirasti aplinkybes, sąlygojančias subjektyvų norą ginčyti drausminę nuobaudą. Jokios priežasties, kliudžiusios ieškovui įgyvendinti teisę kreiptis ginčyti drausminę nuobaudą trijų mėnesių laikotarpiu, nebuvo. Ieškovas nepateikė jokių svarbių įrodymų apie aplinkybes, dėl kurių jam buvo skirta drausminė nuobauda, t.y. neatsakingą naudojimąsi elektroniniu dienynu, kurios galėtų turėti įtakos drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nenuginčyta, kad ieškovas neapdairiai elgėsi, suteikdamas galimybę mokiniams pasinaudoti savo slaptažodžiu prisijungiant prie elektroninio dienyno, už ką jam ir buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba. Turėdamas galiojančią drausminę nuobaudą, ieškovas prarado galimybę konkuruoti su likusiais dviem dailės mokytojais dėl galimybės būti paliktam darbe, net ir turėdamas dailės mokytojo metodininko kvalifikaciją.

Įspėjimas dėl atleidimo iš darbo ieškovui įteiktas laikantis DK 130 str. 1 d. reikalavimų, prieš keturis mėnesius, kadangi ieškovui iki teisės gauti visą senatvės pensiją buvo likę ne daugiau kaip penkeri metai. Atsakovas nepažeidė terminų skaičiavimo, kadangi paskutinė ieškovo darbo diena buvo 2013 m. rugpjūčio 30 d., penktadienis. Ieškovas nekėlė klausimo dėl ne visiško atsiskaitymo su juo atleidimo dienai, tik bylos nagrinėjimo iš esmės teisme metu suabejojo, kokia tvarka buvo apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, atleidžiant ieškovą iš darbo. Pagal 2003-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatas, vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuojamas išmokant išeitinę išmoką, skaičiuojamas vidutinį vienos darbo dienos užmokestį (apskaičiuotą pagal Aprašą) dauginant iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-12-21 įsakymu patvirtintas metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei 2013 metais buvo 20,9. Skaičiuojant ieškovui vidutinį darbo užmokestį turėjo būti imami birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiai, atsižvelgiant į Aprašo 6.1 p. 2 d., kadangi atleidimo diena sutapo su paskutine to mėnesio darbo diena darbovietėje, bei turėjo būti neįskaitytos sumos, gautos kaip atostoginiai ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (Aprašo 5 p.). Vadinasi, vidutinis darbo užmokestis sudarytų ženkliai mažesnę sumą, nei buvo paskaičiuota atsakovo, kadangi ieškovas liepos mėnesį ir didžiąją dalį rugpjūčio mėnesio atostogavo. Todėl teismas atskirai neperskaičiavo vidutinio darbo užmokesčio sumos, kadangi nebuvo tokio reikalavimo. Atmetus ieškinį, netenkinamas buvo ir išvestinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: atnaujinti terminą ginčyti 2012-12-04 įsakymą Nr. V-25 dėl drausminės nuobaudos ieškovui paskyrimo, pripažinti negaliojančiu 2013-08-29 Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinės mokyklos direktoriaus įsakymą Nr. P-129 dėl ieškovo atleidimo iš darbo, pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti ieškovui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovui 5000,00 Lt neturtinės žalos. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1) Teismas nustatė, kad S.Stanevičiaus vidurinėje mokykloje buvo daromi struktūriniai pertvarkymai, dėl kurių buvo mažinamas mokytojų skaičius. Apie šiuos pertvarkymus atsakovas žinojo iki paskiriant drausminę nuobaudą ieškovui. Todėl galima teigti, kad nuobauda buvo paskirta turint tikslą atleisti ieškovą iš darbo. Sprendžiant darbo ginčus, darbuotojo atžvilgiu neturi būti laikomasi formalaus požiūrio. Realios teisinės pasekmės dėl paskirtos nuobaudos ieškovui kilo tik atsakovui priėmus sprendimą dėl atleidimo iš darbo. Byloje nebuvo paneigti ieškovo teiginiai, jog pati elektroninio dienyno sistema nėra tinkamai apsaugota. Kaltinti vieną ar kitą mokytoją, kai pati sistema nėra tinkamai parengta, yra neteisinga. Nustačius, kad yra pagrįsta abejonė dėl drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumo, buvo pagrindas atnaujinti terminą drausminės nuobaudos ginčijimui ir spręsti dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, nes to reikalauja teisingumo principas.

2) Byloje buvo nustatyta, kad įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo parengtas 2013-04-30. Pagal DK 26 straipsnio 1 dalį įspėjimo terminas turėjo baigtis 2013-08-31. Darbo sutartis su ieškovu galėjo būti nutraukta 2013-09-01. Tačiau S.Stanevičiaus vidurinės mokyklos direktorius priėmė įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo nuo 2013-08-30. Atsakovas pažeidė DK 130 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus miesto S.Stanevičiaus vidurinės mokyklos kolektyvinės sutarties IV skyriaus 1 ir 2 punktų nuostatas, todėl tai yra pagrindas pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutiko su skundu, prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apie numatomus struktūrinius pertvarkymus atsakovas sužinojo iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-02-08 sprendimo Nr. I-446 “Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinkle pertvarkos 2012-2015 metų bendrojo plano patvirtinimo”. Drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta 2012-12-04, o ieškovas buvo atleistas iš darbo 2013-08-30. Beveik vienerių metų laiko tarpai tarp šių datų rodo, jog tarp ieškovo nurodomų įvykių nėra jokio sąsajumo. Ieškovas neteisingai nurodo, jog 2013-04-30 prasidėjęs mėnesiais skaičiuojamas 4 mėnesių terminas turėjo baigtis 2013-08-31. Pagal terminų skaičiavimo taisykles mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą pačią kito mėnesio dieną, todėl nagrinėjamu atveju terminas baigėsi 2013-08-30.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš darbo teisėtumo.

Ieškovas apeliaciniame skunde prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. nustato bendrą taisyklę, jog apeliacinis procesas vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nustatytas išimtis. Pastarasis straipsnis nurodo, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl proceso formos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raštinius įrodymus, pirmos instancijos teisme vykusio posėdžio protokolą, daro išvadą, kad pagrindinis ginčas byloje yra kilęs dėl pateiktų įrodymų vertinimo bei įstatymų normų aiškinimo ir taikymo, visos pagrindinės apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės yra grindžiamos byloje esančiais dokumentais, todėl ieškovo prašymas netenkintinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas dirbo Vilniaus miesto Simono Stanevičiaus vidurinėje mokykloje (duomenys neskelbtini) mokytoju pagal darbo sutartį Nr. 6 nuo 1996 m. spalio 31 d. (b.l. 7). Darbdavio 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-25 ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba už neatsakingą naudojimąsi mokyklos elektroniniu dienynu (b.l. 18; 59). Su įsakymu ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai. Taigi, pagal DK 242 straipsnio 1 dalies ir 289 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškovas galėjo apskųsti šį atsakovo įsakymą darbo ginčų komisijai per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės, tai yra iki 2013 m. kovo 5 d.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2013 m. birželio 18 d. sprendimu ieškovo prašymą atsakovui dėl drausminės nuobaudos – pastabos panaikinimo atmetė, kadangi ieškovas prašymas pateikė tik 2013 m. gegužės 20 d., tai yra praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, o darbo ginčų komisija nenustatė svarbių priežasčių, leidžiančių šį terminą atnaujinti (b.l. 12-13).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiamame sprendime teisingai buvo konstatuota, jog ieškovas kreipėsi dėl drausminės nuobaudos panaikinimo tik tada, kai suprato, jog ši drausminė nuobauda turės įtakos jo galimybei likti darbe mažinant mokytojų skaičių. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nenurodo jokių įstatymo nustatyto termino praleidimo priežasčių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas neužtikrino vidaus darbo tvarkos taisyklių IV dalies 1 punkte numatytos pareigos rūpintis dienynų saugumu ir tvarka (b.l. 55), kadangi pamokos metu sudarė mokiniams galimybę pamatyti savo prisijungimo slaptažodį (b.l. 49-51). Ieškovui buvo paskirta pati švelniausia DK numatyta drausminė nuobauda – įspėjimas, kuri pripažintina atitinkančia padarytą pažeidimą. Vien tik ta aplinkybė, jog dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2012 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. l-446 minėta drausminė nuobauda nulėmė ieškovo atleidimą iš darbo, negali būti pakankamas pagrindas nei termino atnaujinimui, nei pačios nuobaudos panaikinimui.

2013 m. balandžio 30 d. ieškovas gavo atsakovo įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. (b.l. 9). Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinės mokyklos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr.P-129 ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį 2013 m. rugpjūčio 30 d., buhalterei pavedant sumokėti atsakovui už darbą iki atleidimo dienos (b.l. 6). Atsakovas su minėtu įsakymu buvo supažindintas pasirašytinai 2013 m. rugpjūčio 30 d.

Pagal DK 129 straipsnio 1 dalį darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal DK 130 straipsnio 1 dalį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius arba prieš keturis mėnesius, jeigu darbo sutartis nutraukiama su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai. Vilniaus miesto S.Stanevičiaus vidurinės mokyklos kolektyvinės sutarties IV dalies 2 punkte yra nustatyta, jog apie atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva Profsąjungos nariai įspėjami prieš 4 mėnesius (b.l. 108). Kadangi ieškovas atleidimo metu buvo ir Švietimo profesinės sąjungos S.Stanevičiaus vidurinės mokyklos profesinės organizacijos nariu (b.l. 115), jam įspėjimas apie atleidimą iš darbo turėjo būti įteiktas prieš keturis mėnesius iki atleidimo dienos.

Įspėjimo terminas skaičiuojamas pagal DK 26 straipsnio taisykles. Šio termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės dienos, kurią darbuotojas gavo rašytinį įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą (DK 26 straipsnio 1 dalis). Teisę nutraukti savo iniciatyva darbo sutartį darbdavys gali įgyvendinti kitą darbo dieną po įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino pasibaigimo dienos (DK 129 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovo atleidimo termino eiga prasidėjo nuo 2013 m. gegužės 1 d. ir turėjo baigtis 2013 m. rugsėjo 1 d., tačiau ši diena buvo sekmadienis, o pagal DK 26 straipsnio 3 dalį, jei paskutinė termino diena yra ne darbo diena, tai termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti darbo diena. Taigi atsakovas turėjo teisę ieškovą atleisti tik nuo 2013 m. rugsėjo 2 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad situacija, kai darbuotojo įspėjimo terminas nepratęsiamas tinkamai pagal DK 130 straipsnio 4 dalies nuostatas, ar jis atleidžiamas nepasibaigus prasitęsus atleidimo terminui vertintina ne kaip absoliutus atleidimo iš darbo neteisėtumą suponuojantis pažeidimas, bet kaip pažeidimas, kuris šalintinas teismui pratęsiant įspėjimo terminą iki įstatyme nustatyto ir priteisiant darbuotojui už papildomą laikotarpį, kurio metu darbo sutartis negalėjo būti nutraukta, atitinkamą piniginę kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Č. v. AB „Pagirių šiltnamiai”, bylos Nr. 3K-3-765/2000; 2003 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. Vilnos akcinė bendrovė ,,Drobė”, bylos Nr. 3K-3-138/2003; 2003 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. Kauno apskrities sporto medicinos centras, bylos Nr. 3K-3-1141/2003; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-198/2012).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog ieškovas buvo faktiškai dviem dienom atleistas per anksti, pabrėžia, jog nustatytas netikslumas negali sukelti bylos šalims teisinių pasekmių. Visų pirma, skundžiamoje nutartyje buvo teisingai konstatuota, kad pats ieškovo atleidimas iš darbo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį yra teisėtas. Minėtos dvi dienos, ėjusios po įsakyme nurodytos ieškovo atleidimo iš darbo datos, buvo nedarbo dienos. Taip pat pirmos instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais dokumentais ir teisės aktais, reglamentuojančiais darbo užmokesčio, apskaičiuojant išeitinę išmoką, apskaičiavimą, nustatė, jog atsakovas apskaičiavo ir sumokėjo ieškovui faktiškai didesnę sumą, nei ji būtų nustatyta pagal 2003-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtintą Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Ieškovas šios aplinkybės dėl išmokėtos išeitinės išmokos dydžio neginčijo nei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde. Todėl, pripažįstant, jog ieškovui nepriklauso papildoma kompensacija už 2013 m. rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 1 d., nėra pagrindo keisti pirmos instancijos teismo sprendimo.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažintini nepagrįstais, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiLaima GerasičkinienėDainius RinkevičiusAlma Urbanavičienė