Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų administracijos teikimas dėl G. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L., gim. 1970-06-25, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002006-05-05 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 138 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d., BK 63 str. 1d.,3d., 9d. bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia: 2006-03-10, pabaiga 2009-08-24.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

LR BK 41 str. 2 d., apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. LR BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. L. atitinka LR (duomenys neskelbtini) str. numatytus formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Nuteistasis yra atlikęs šiek tiek daugiau nei 1/3 paskirtos bausmės, turi 2 mažamečius vaikus, tačiau pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas patenkinamai, skatintas tik vieną kartą, baustas nebuvo nė karto.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR BBVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčias reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnamečių vaikų turėjimas ir įstatymo suteikiama galimybė lygtinai paleisti asmenį atlikus tik 1/3 bausmės yra orientuota būtent į vaikų interesus. Nors nuteistasis teigia, kad jis auklėjo ir rūpinosi savo vaikais, tačiau to nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktame rašte nurodoma, kad iki nuteisimo nuteistasis negyveno su vaikais 7 metus, reguliaraus išlaikymo neteikė ir neteikia, su jais bendraudavo tik epizodiškai. Šias aplinkybes patvirtino ir vaikų motina savo paaiškinime. Nuteistasis nesiruošia grįžti gyventi į vaikų gyvenamąją vietą.

Be to, sprendžiant klausimą dėl galimybės nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos įvertintinos ir nuteistojo asmenybę bei padaryto nusikaltimo pavojingumą charakterizuojančios aplinkybės. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už nusikaltimą, kuris nors ir nepriskiriamas sunkių ar apysunkių nusikaltimų kategorijai yra nesunkus, tačiau tyčinis, smurtinis, jis įvykdytas neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčinius nusikaltimus, neatlikus ankstesniu nuosprendžiu pakirtos bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Praeityje G. L. teistas 5 kartus, tame trape ir už nusikaltimus asmens sveikatai. Be to, praeityje nuteistajam kartą jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, nes lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar gana didelė- daugiau nei du metai. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir apibūdina jį kaip asmenį linkusį daryti nusikaltimus ir pažeidinėti įstatymus.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad šiuo metu nuteistajam atlikus šiek tiek daugiau nei 1/3 paskirtos bausmės ir lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo įstaigos nebūtų pasiekti bausmės tikslai, įgyvendintas teisingumo principas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, pagrįsta.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą- nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tik epizodinius santykius su vaikais ir rūpinimąsi jais, likusios bausmės dydį, veikos, už kurią nuteistas ir atlieka bausmę, sunkumą bei pavojingumą, o kartu ir paties nuteistojo pavojingumą, tai, kad nuteistasis pripažįsta padaręs nusikaltimą, ketina atlyginti žalą, nepriklauso nusikalstamai grupuotei, turės laisvėje gyvenamąją vietą ir darbą nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad šiuo metu įmanoma nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Nuteistasis skunde teigia, kad teismas buvo šališkas, nes teikimą nagrinėjo ta pati teisėja, dalyvavo tas pats prokuroras kaip ir priimant nuosprendį, pagal kurį jis atlieka bausmę. Šis skundo teiginys nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes vadovaujantis LR BPK 58 straipsniu tiek teisėjo, tiek ir prokuroro dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą ir atliekant savo tiesiogines pareigas neužkerta kelio nagrinėti įvairius klausimus susijusius su šia baudžiamąją byla jos vykdymo procese, tame tarpe ir sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Šiuo atveju nuosprendžio pagrįstumas netikrinamas ir asmens kaltės klausimas iš naujo nespendžiamas, todėl ta aplinkybė, kad lygtinio paleidimo klausimą sprendė tas pats teisėjas ir dalyvavo tas pats prokuroras kaip ir bylą nagrinėjant pirmąja instancija neduoda pagrindo abejoti teismo neobjektyvumu.

Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė Pataisos namų teikimą dėl nuteistojo G. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, objektyviai įvertino nuteistojo charakteristiką bei jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nutarties išvados pagrįstos byloje esančia medžiaga, atitinka bylos aplinkybes.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-06-20 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teisinių argumentų ir pagrindų ją naikinti ar keisti nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo G. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007m. birželio 20 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.