Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį laisvės apribojimu 10 mėn., įpareigojant per 3 mėn. nuo nuosprendžio priėmimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį 6 mėn. terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per 2 mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi panaikintas Prienų r. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. 2020 m. birželio 26 d. 17 val. 20 min. (duomenys neskelbtini)namo, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę automobilį Seat Ibiza 6K, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

V. B., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) daugiabutyje name kartu su savo sugyventine D. L.. 2019 m. rugpjūčio 30 d. D. L. pagal pirkimo pardavimo sutartį už savo pinigus – 450,00 Eur nusipirko automobilį Seat Ibiza 6K, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį užregistravo savo vardu, juo naudojasi. Jis pats neturi teisės vairuoti transporto priemones, automobilį vairuoti moka. 2020 m. birželio 26 d. jis nuo ryto gėrė alų. Apie 17.20 val. jis pamatė, kad automobilis Seat Ibiza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje netvarkingai. Todėl jis šį automobilį norėjo perstatyti tvarkingai, būdamas neblaivus, sėdo už automobilio vairo ir (duomenys neskelbtini) gatve, prie savo (duomenys neskelbtini) namo, užvedęs automobilio variklį, jis pavažiavo į priekį apie 10 metrų, norėdamas jį patraukti nuo kaimynų langų. Nes kaimynai jam dažnai priekaištauja, kad automobilį laiko po jų langais. Bevairuojant priešais pamatė (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantį policijos automobilį, todėl įsijungė pavarą ir pavažiavo atgal. Į Prienų miestą su automobiliu važiuoti nenorėjo. Jam automobiliu pavažiavus atgal, paskui jį į kiemą įvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai patikrino jo blaivumą ir alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu jam 17.27 val. buvo nustatytas 3,07 promilių girtumas, antru pūtimu 17 val. 42 min. jam buvo nustatytas 3,09 promilių girtumo laipsnis. Jo sugyventinė D. L. nežinojo, kad jis, būdamas neblaivus, sės už automobilio vairo. Dėl šios padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 75-76, 77, 80-81,82).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Liudytoja D. L. parodė, kad ji 2019 m. rugpjūčio 30 d. už savo pinigus nusipirko automobilį Seat Ibiza 6K, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Už automobilį mokėjo 350 eurų, dar pirko už 100 eurų automobilinį akumuliatorių, iš viso automobilis jai kainavo 450,00 eurų. Ji turi vairuotojo pažymėjimą, šiuo automobiliu naudojosi. 2020 m. birželio 26 d. apie 13 val. ji pastatė automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie savo (duomenys neskelbtini). Tą dieną po pietų ji buvo namuose, o jos sugyventinis V. B. namuose nuo ryto gėrė alų. Apie 17 val. 30 min. išėjusi į kiemą, ji pamatė, kad kieme yra policijos pareigūnai. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad V. B. neblaivus Šlaito gatvėje vairavo jai priklausantį automobilį. Ji pati nematė V. B. važiuojant jos automobiliu. Automobilio užvedimo rakteliai laikomi kambaryje. Ji nepamatė, kad Vidmantas pasiėmė automobilio užvedimo raktelius (b. l. 34-35, 36).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tyrėjo V. R. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2020 m. birželio 26 d. 17.20 val. (duomenys neskelbtini), V. B., neblaivus (nustatytas 3,07 promilių girtumas) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį SEAT IBIZA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį D. L., kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų (b. l. 5).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11, 12-17).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio L. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. birželio 26 d. tarnybiniu automobiliu patruliuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo (duomenys neskelbtini) link jų atvažiuojantį automobilį Seat Ibiza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas, juos pastebėjęs, staiga sustojo ir, įsijungęs atbulinę pavarą, pradėjo važiuoti atgal. Jie automobilį sustabdė. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo V. B.. Bendraujant su V. B., iš šio burnos sklido alkoholio kvapas. Alkotesteriu V. B. pirmu tikrinimu 17.27 val. buvo nustatytas 3,07 promilių, antru tikrinimu 17.42 val. nustatytas 3,09 promilių girtumas. Bendraujant su V. B., išsiaiškino, kad jis nėra įgijęs teisės vairuoti (b. l. 9).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. B. alkoholio kiekio matuokliu pirmu tikrinimu 17.27 val. nustatytas 3,07 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 17.42 val. nustatytas 3,09 promilių neblaivumas (b. l. 20).

Informacijoje apie kelių transporto priemones, pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, nurodyta, kad transporto priemonės Seat Ibiza 6K, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė yra D. L. (b. l. 24).

VĮ „Regitra“ registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad transporto priemonės SEAT IBIZA 6K, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė yra D. L. (b. l. 19).

Tokiu būdu, įstatymo nustatyta tvarka gauti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad neblaivus vairavo automobilį. Kaltinamojo paaiškinimai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma – policijos pareigūno V. R. tarnybiniame pranešime ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad V. B. pirmojo tikrinimo metu 2020 m. birželio 26 d pirmu tikrinimu 17.27 val. nustatytas 3,07 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 17.42 val. nustatytas 3,09 promilių neblaivumas; įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Taigi, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis V. B. 2020 m. birželio 26 d. 17 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę automobilį Seat Ibiza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, V. B. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis ir turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo V. B. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis yra teistas, anksčiau už analogišką nusikalstamą veiką nebaustas, baustas administracine tvarka, paskirtų administracinių baudų nesumokėjęs, nedirba. Kaltinamojo nusikaltimu padarytas KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens, neturint teisės vairuoti. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai nustatytas sunkus girtumas, tai yra kai kraujyje pirmojo tikrinimo metu nustatytas 3,07 promilių, o antruoju tikrinimu – 3,09 promilių girtumas. Dėl šios nusikalstamos veikos galėjo būti sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius V. B., jo veiksmus, asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga V. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui, nustatant, kad ji pradedama vykdyti, nuteistajam atlikus bausmę (BPK 357 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).

Šiuo atveju kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo automobilį Seat Ibiza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį D. L., kurį pasiėmė be turto savininko žinios. Nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. V. B. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad V. B. vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas. Tačiau transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, ji turi ekonominę vertę (b. l. 25), todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-77-648/2019). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio vidutinė kaina su PVM yra 950,00 Eur. Teismas sprendžia, jog būtent tokio dydžio suma, atitinkanti automobilio vertę veikos padarymo metu, turi būti konfiskuota iš kaltinamojo.

Kaltinamajam V. B., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87-88).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 (penkiasdešimt keturias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 36 (trisdešimt šešias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2020 m. birželio 26 d. iki 2020 m. birželio 27 d. (vieną parą), V. B. išbūtą laikinajame sulaikyme, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią V. B. skaičiuoti nuo faktinio V. B. atvykimo atlikti bausmės ar sulaikymo momento.

Išaiškinti V. B., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dieną, įstaigos darbo metu, atvykti į Alytaus pataisos namus atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dvejus metus uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nustatant, kad ji pradedama vykdyti, nuteistajam atlikus bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. B. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio ,,Seat Ibiza 6K“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 950,00 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct.).

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Įteikti V. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti V. B., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3, 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.