Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos karo istorijos asociacijos „Užmiršti kareiviai“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijai ir Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. liepos 13 d. reikalavimu Nr. RV-64 (toliau – ir Reikalavimas) įpareigojo pareiškėją Lietuvos karo istorijos asociaciją „Užmiršti kareiviai“ (toliau – ir Asociacija) iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuimti savavališkai pastatytą antkapinį paminklą nuo rusų kareivio kapo. Pareiškėja, nesutikdama su Reikalavimu, kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. liepos 13 d. reikalavimo Nr. RV-64, kuriuo Departamentas įpareigojo pareiškėją Lietuvos karo istorijos asociaciją „Užmiršti kareiviai“ iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuimti savavališkai pastatytą antkapinį paminklą nuo rusų kareivio kapo, teisėtumo ir pagrįstumo,

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjai 2018 m. liepos 4 d. Departamento Vilniaus skyriaus šaukimu dėl administracinio nusižengimo tyrimo Nr. (3.5.-V)2V-1292 paaiškinta, kad Grabijolų kaimo kapinėse, esančiose Kazokiškių sen., Elektrėnų sav., yra savavališkai pastatytas akmeninis paminklas, taip pažeidžiant Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. ĮV-525, 7, 9 ir 10 punktus. Pareiškėja šaukimu informuota apie vyksiantį pažeidimo nagrinėjimą, taip pat nurodyta galimybė pateikti paaiškinimus (b. l. 6–7).

2018 m. liepos 13 d. Departamentas priėmė Reikalavimą Nr. RV-64. Reikalavime nustatyta, kad Grabijolų kaimo kapinėse, esančiose Kazokiškių sen., Elektrėnų sav., yra pastatytas antkapinis paminklas. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad šioje vietoje palaidotas kareivis. Antkapinį paminklą pastatė Asociacija, o minėtos kapinės nėra įrašytos į Kultūros vertybių registrą. Reikalavime konstatuota, kad kapavietė sutvarkyta savavališkai, pažeidžiant Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių (nauja redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. ĮV-525) bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 straipsnio 4 dalį. Reikalavimu pareiškėja įpareigota iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuimti savavališkai pastatytą antkapinį paminklą nuo rusų kareivio kapo bei 2018 m. rugpjūčio 21 d. 11 val. atvykti į Departamento Vilniaus skyrių dėl protokolo dėl Įstatymo pažeidimo surašymo (b. l. 4–5).

Įstatyme įtvirtinta, kad konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka ir už jų vykdymą atsako Departamentas. Jis turi apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės tarnybas ir teritorinius padalinius. Departamentui vadovauja direktorius (Įstatymo 5 straipsnio 9 dalis). Departamentas, be kita ko, tikrina, kaip vykdomas šis įstatymas ir kiti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kontroliuoja, ar nepažeidžiami šie teisės aktai, bei teikia šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims (Įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10 ir 18 punktai).

Įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybėms reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis Lietuvos Respublikoje, pripažintas, prižiūrimas ir tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys šį paveldą tvarko Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir kultūros ministro nustatyta tvarka, gavę Užsienio reikalų ministerijos sutikimą.

Pagal Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. ĮV-354 (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 28 d.), 1 punktą, šios Taisyklės nustato reikalavimus Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniams asmenims, juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, vykdantiems Lietuvos Respublikoje esančio užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą ar į šį registrą neįrašytų objektų tvarkymo darbus, kuriuos sudaro šių objektų tvarkybos ir (ar) priežiūros darbai.

Byloje nustatyta, kad Grabijolų kaimo kapinėse antkapinis paminklas buvo pastatytas 2017 m. balandžio mėnesį, t. y. pareiškėja Įstatymo pažeidimą padarė 2017 m. balandžio mėnesį. Reikalavime konstatuota, kad kapavietė sutvarkyta savavališkai, pažeidžiant Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisykles (nauja redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. ĮV-525). Taigi antkapinio paminklo pastatymo metu Reikalavime nurodyta Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių nauja redakcija dar nebuvo patvirtinta, todėl pareiškėja negalėjo jos pažeisti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad reikalavimai individualiam administraciniam aktui yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A313-146/2016).

VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Kaip matyti iš skundžiamo Reikalavimo turinio, Departamentas jame išdėstė nustatytas aplinkybes, t. y. kad Grabijolų kapinėse yra pastatytas antkapinis paminklas su užrašu rusų kalba bei penkiakampe žvaigžde, tačiau nedetalizavo, kas ir kada padarė įstatymo pažeidimą. Reikalavime nurodyta Taisyklių redakcija, kuri pažeidimo padarymo metu negaliojo, Reikalavime nenurodyta, kokius konkrečius Taisyklių reikalavimus bei kokius veiksmus atlikdama ar kokių Taisyklėse nustatytų įpareigojimų pareiškėja nesilaikė.

Departamento teigimu, Taisyklių nuostatos, kurios buvo pažeistos, dėl techninės klaidos nebuvo įrašytos į Reikalavimą. Tačiau pažymėtina, kad net ir Departamento šaukime (b. l. 6–7) formaliai nurodžius Taisyklių nuostatas, dėl kurių vyko tyrimas, ir darant prielaidą, kad pareiškėjai buvo žinomas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo nustatytas pažeidimas, negalima daryti išvados, kad Reikalavimas, kaip individualus administracinis aktas, atitinka argumentų išsamumo ir pakankamumo reikalavimą. Nors Reikalavime yra išdėstytos administracinės procedūros metu nustatytos aplinkybės, tačiau visiškai neargumentuota, kodėl priimtas konkretus pareiškėjai nepalankus sprendimas, t. y. iš turinio nėra aišku, kokios konkrečios Taisyklių nuostatos buvo pažeistos, todėl darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjai iš individualaus administracinio akto nebuvo aiški ir suprantama kilusių visuomeninių santykių esmė ir turinys ir tai apsunkino galimybę jai identifikuoti jos teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį.

Teismas daro išvadą, kad Departamento 2018 m. liepos 13 d. reikalavimas Nr. RV-64 neatitinka VAĮ 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl toks aktas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas patenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Departamento 2018 m. liepos 13 d. reikalavimą Nr. RV-64.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos karo istorijos asociacijos „Užmiršti kareiviai“ skundą patenkinti.

Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2018 m. liepos 13 d. reikalavimą Nr. RV-64.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.