Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. balandžio 29 d. priimtą nutarimą Nr. RV-22-4143 taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskiriant 11 metų laisvės atėmimo bausmę.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 7 d., pabaiga – 2026 m. balandžio 7 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. skundas atmetamas

7. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, įvertinęs skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

8. Nuteistasis nesutikdamas su skundžiama nutartimi, teigia, kad yra visos sąlygos taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, o skundžiamoje nutartyje nurodyta argumentacija yra subjektyvi ir nepagrįsta. Aukštesniojo teismo vertinimu, nutartyje nurodyti išsamūs atsisakymo tvirtinti Komisijos priimtą nutarimą motyvai. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį A. V. charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, laikantis Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Be to, tinkamai išaiškintos ir BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba esant akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, priešingai nuteistojo skunde dėstomai pozicijai, BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra imperatyvaus pobūdžio. Sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis A. V. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Nors atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą nesutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, tačiau vėliau, t. y. nuo 2018 m. liepos mėnesio dirbo ir iki šiol darbinę veiklą motyvuotai tęsia. Bausmės atlikimo laikotarpiu stebima motyvacija užsiimti ne tik darbine veikla, bet ir mokytis - įgijo staliaus specialybę. Nuo darbinių pajamų atskaičiuojama įsiskolinimams. Šiuo metu teisės pažeidėjas palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, ypač su mama, dėl kurios, nurodo, ateityje nevartos alkoholio ir nebenusikals. Bausmės atlikimo metu stebima, jog nuteistasis stengiasi keisti savo elgesį, įkalinimo įstaigoje paskutinį kartą drausmine tvarka baustas prieš 5 metus, skatintas 9 kartus. Geba save realizuoti darbinėje veikloje, pagal galimybes dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose. Bausmės atlikimo metu dalyvavo tikslinėje programoje skirtoje asmenims drausmine tvarka nubaustiems už apsvaigimą, 6 užsiėmimų ciklą „Priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų prevencinė grupė“, pagal poreikį kreipėsi individualioms konsultacijoms problemoms spręsti, lankėsi individualiose konsultacijose-terapijose „Elgesio keitimo terapija“, aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo teisinio-socialinio švietimo programoje. Nuteistasis 2023 m. vasario 20 d. perkeltas tęsti bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos, išvykų metu taisyklių nepažeidė, jam skirtos kasmetinės atostogos. Aukštesnis teismas neabejoja, kad tiek skunde, tiek skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinus jų visumą, darytina pagrįsta išvada, kad šiuo metu nuteistasis iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo ir vien tik tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, aukštesnis teismas pažymi, kad pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia ir tai, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Visgi, pagrindo šiuo metu nuteistojo padėtį dar labiau lengvinti taikant lygtinį paleidimą nėra.

11. Darant šią išvadą pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Nors A. V. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau jo atžvilgiu, praėjus pakankamai ženkliam laiko tarpui būnant įkalinimo įstaigoje vis dar nustatyta aibė kriminogeninių veiksnių. Statiniai: smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių nesupratimas; atsakomybės nepriėmimas; būdingas teisės pažeidimų modelis. Dinaminiai: turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negebėjimas atpažinti problemų; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo kvestionuoti Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių, kaip tai apeliaciniu skundu bando daryti apeliantas. Pritariant apylinkės teismo argumentams, nustatytas ženklus skaičius nuteistojo elgesį įtakojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie, priešingai nei statiniai, gali būti koreguojami ir jų skaičius mažinamas atsižvelgiant į nuteistojo elgesio pokyčius, kas iš esmės dar neleidžia neabejotinai spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra baigtas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymint, kad nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių, kadangi tiek turimas darbas, tiek ryšiai su artimaisiais, pareiga rūpintis tėvais egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau akivaizdu, jog tai nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio visgi nesustabdė.

12. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi teismas, vertindamas A. V. nusikalstamo elgesio riziką ateityje, pagrįstai atsižvelgė ir į jo praeitį, jog praeityje jis baustas 12 kartų administracine tvarka, administracinės nuobaudos skirtos už vairavimą išgėrus, kitus viešosios tvarkos pažeidimus, nors šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau už labai sunkaus nusikaltimo – kito žmogaus gyvybės atėmimo padarymą, kuris įvykdytas taip pat apsvaigus nuo alkoholio. Be to, bausmės atlikimo vietoje A. V. taip pat baustas už alkoholio vartojimą. Kas iš esmės leidžia spręsti, jog asmuo susiduria su alkoholio vartojimo problemomis, dėl ko būtina nuosekli intervencinių programų, kitų specialistų pagalba nuteistojo atžvilgiu, formuojant pastarojo požiūrį apie alkoholio daromą neigiamą žalą asmeniui. Taigi motyvacija spręsti problemas susijusias su alkoholio vartojimu turėtų būti nuosekli ir maksimali. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, ar jo praeityje padaryti teisės pažeidimai neturi būti besąlyginis pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, tačiau tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietų taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių vertinimas, priešingai nuteistojo skundo argumentams negali būti laikomas non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo, įtvirtinto tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje bei BK 2 straipsnio 6 dalyje, pažeidimu, kadangi svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas.

13. Sutiktina su skundo argumentais, jog nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ne kartą buvo skatintas, tačiau jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nuosekliai teigiama ir akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

14. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. V. teisminio nagrinėjimo metu kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, nepripažįsta iki šiol, kaltina alkoholio vartojimą. Vertinimo metu linkęs galvoti tik apie save ir mato teisės pažeidimą tik pasekmių sau atžvilgiu. Dėl susiklosčiusios situacijos kaltina aplinkybes, atsakomybės neprisiima. Teisės pažeidėjas nenumato savo veiksmų pasekmių, jam trūksta moralinės brandos, gilesnių savianalizės įgūdžių, jo vertybinė sistema nepakankamai susiformavusi, savęs vaizdas yra vienpusiškas, nesavikritiškas. Taigi akivaizdu, jog savo paties atžvilgiu nuteistasis išlieka itin palankus. Šiuo atveju pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuteistasis dar negeba prisiimti visiškos atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus, o itin teigiamas savęs vertinimas ir savianalizės įgūdžių stoka neskatina nuteistojo nuosekliai siekti pozityvių asmenybės pokyčių, kas tik dar kartą patvirtina, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūruotoje įstaigoje.

15. Socialinio tyrimo išvada taip pat liudija, kad nuteistasis A. V. pagal 2024 m. spalio 24 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Finansų skyriaus patarėjos pažymą turi 37735,79 Eur priteistą civilinį ieškinį. Laisvės atėmimo bausmės metu iš gaunamo darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 2990 eurų suma. Nors finansinius įsipareigojimus bankams, kredito įstaigoms asmuo neigia, tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad dar 2024 m. birželio 14 d. priimtas teismo įsakymas skolininko A. V. atžvilgiu dėl piniginio reikalavimo atsiradusio iš sutarties. Taigi, pritartina Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotoms aplinkybėms, jog atsižvelgiant į A. V. pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, skolos išmokėjimas yra apsunkintas. Juolab, kad bausmės atlikimo metu A. V. nuostata į darbą buvo dviprasmiška, pradžioje asmuo buvo atsisakęs administracijos pasiūlyto darbo, tik vėliau sutiko dirbti ir tęsė darbinę veiklą. Tai, kad lygtinio paleidimo laikotarpiu asmuo deklaruoja, jog toliau dirbs toje pačioje darbovietėje, nors jokia tai patvirtinanti pažyma nėra pateikta, neleidžia daryti vienareikšmės išvados apie pastarojo geranoriškus ketinimus gauti stabilų atlyginimą, bei būti orientuotu kuo didesnę dalį gaunamų pajamų skirti skolų eliminavimui.

16. Pažymėtina, kad nuteistojo skunde minimame teisės akte - Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.

17. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.