Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas J. V. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad 2018 m. vasario 26 d. tarp AB „Swedbank“ ir atsakovo J. V. buvo sudaryta Lanksčių įmokų kortelės sutartis Nr. 18-007061-RK, kuria AB „Swedbank“ įsipareigojo atidaryti kredito limito sąskaitą ir suteikti 1 000 Eur kredito limitą, su 19 procentų metine palūkanų norma, o atsakovas įsipareigojo jį grąžinti per 4 mėnesius mokėdamas 250 Eur dydžio mėnesines įmokas. 2019 m. lapkričio 18 d. ir 2020 m. sausio 16 d. AB „Swedbank“ siųstomis pretenzijomis atsakovas buvo raginamas padengti įsiskolinimą. Kreditorius AB „Swedbank“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiai per „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvos filialą. Vėliau „PlusPlus Baltic“ OU, perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. Faktinė reikalavimo perleidimo data yra 2020 m. kovo 10 d. 2020 m. kovo 4 d. pranešimu atsakovas buvo informuotas apie vykusį reikalavimo teisių perleidimą (cesiją).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2020 m. sausio 27 d. pranešimu.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad atsakovas J. V. sutarties sąlygų neginčijo, pagal Lanksčių įmokų kortelės sutartį prievolės tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, todėl yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 989,93 Eur įsiskolinimą bei 117,52 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas savo prievolės laiku grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitas prievoles pagal sutartį nevykdė, reikalavimo neginčijo, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo prievoles (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytą, ieškovui iš atsakovo priteistina: 989,93 Eur negrąžinto kredito ir 117,52 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo.

Be kita ko, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ir 200,45 Eur negautų pajamų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, t. y. šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

Pirminio kreditoriaus ir atsakovo sudarytoje Sutartyje susitarta dėl 19 procentų dydžio metinių palūkanų. Pagal Sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo suteiktą kredito sumą grąžinti per keturis mėnesius, ne vėliau kaip iki sutartyje nurodytos kortelės galiojimo termino pabaigos, t.y. 2021 m. vasario 28 d., tačiau atsakovui nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pirminis kreditorius 2020 m. vasario 5 d. Sutartį, nutraukė. Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pradinis kreditorius negavo iš anksto suplanuotų pajamų, kurias sudarydamas Sutartį pagrįstai tikėjosi ir planavo gauti, todėl atsižvelgus į aukščiau išdėstytą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovo naudai priteisti negautas pajamas, tai yra 200,45 Eur.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Šiuo atveju iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 29,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str., 279 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, į. k. 11919806, naudai 989,93 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 93 ct) skolos, 117,52 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų, 52 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 200,45 Eur (du šimtus eurų, 45 ct) negautų pajamų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29,00 Eur (dvidešimt devynis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.