- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e1-519-890/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09293-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- E. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. Ž. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. R. mušdamas ir kitaip smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra jis 2021 m. kovo 26 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su K. K. metu, sūnų apginti bandžiusiai S. K. sugriebė už rankų riešų, juos spaudė, sukinėjo bei lauždamas rankas, stūmė S. K. į sieną, kumščiais sudavė jai vieną smūgį į krūtinę ir į dešinę šlaunį, padarydamas E. K. poodines kraujosruvas krūtinės ląstos dešinėje, abejose rankose, abejose kojose, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje ir nugaroje, sukėlusius nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Po ko, E. R., iškabinęs kambario duris, įsibrovė į kambarį, kuriame buvo S. K. sūnus K. K. ir viena ranka sugriebęs K. K. už kaklo, jį smaugė, o kitos rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į smakro dešinę pusę bei pargriovęs ant grindų laužė kairę ranką, tokiais veiksmais padarydamas K. K. poodines kraujosruvas pasmakrio dešinėje pusėje, dešiniojo galvos sukamojo raumens projekcijoje, kairiojo peties srityje, abejose rankose, dešinėje kojoje, dėl ko nukentėjusiajam buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis E. R. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2021-03-26 vakare, tikslaus laiko neprisimena, po darbo grįžo namo (duomenys neskelbtini), parsinešė sau degtinės butelį, o sugyventinei parnešė šampano. Atsisėdo virtuvėje, vakarieniavo. Jis gėrė degtinę, o S. gėrė šampaną. Kartu buvo S. sūnus K. ir jo draugė. Po kurio laiko, jiems jau gerokai apgirtus, prasidėjo konfliktas tarp jo K., kadangi jis iš S. taurės išpylė ant grindų šampaną. K. dėl to supyko, pradėjo jį gėdinti, kad negražiai elgiasi su jo mama, pasakė, kad jis mamą bet kada gins. Jis susinervinęs sugriebė K. už rūbų ir nustūmė. Į jų tarpą stojo S., ji bandė jį apraminti ir tada jis sugriebė S. už rankų riešų, spaudė jos riešus, sukinėjo rankas, paskui nustūmė ją į sieną. Neneigia, kad smurtaudamas prieš S. padarė įtarime nurodytus sužalojimus ir sukėlė jai skausmą. Tuo metu jis buvo labai supykęs ant K., todėl iškabindamas stumdomas duris, įsibrovė pas jį į kambarį, sugriebė jam už kaklo, sudavė smūgį į veidą, jie abu parkrito ant grindų ir grūmėsi, jis sukinėjo ir laužė K. rankas. Pripažįsta, kad smurtaudamas prieš K. galėjo padaryti visus įtarime nurodytus sužalojimus. K. gindamasis nuo jo, jam taip pat padarė sužalojimų, supranta, kad K. juos padarė norėdamas apsiginti. Paskutiniu metu gyvendamas pas S. jis niekur nedirbo, pinigų jam duodavo jo mama arba skolindavosi, turėjo kažkiek santaupų. Su S. kartu gyveno tris ar keturis mėnesius, pažįstami buvo neilgai. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio, pasižada ateityje nedaryti daugiau jokių nusikaltimų. Sutinka, kad byla būtu užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma laisvės apribojimo bausme. Šiuo meta grįžo gyventi pas mamą (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki pažinties su S. Ieškosi darbo. 2018 m. buvo jam iškelta baudžiamoji byla dėl smurto prieš tėvą, tačiau byla buvo nutraukta jiems susitaikius (b.l. 116-118).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. R. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
Nukentėjusioji S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises priklauso jai. Kartu su ja gyvena jos sūnus K. K.. Apytiksliai prieš 6 mėnesius ji susipažino su E. R., kuris po pažinties praėjus dviem mėnesiams atsikraustė pas ją gyventi. Kartu apsigyvenęs oficialiai dirbo gal dvi savaites, tačiau girtaudavo, dirbo neilgai, pajamų negaudavo, maitinosi iš jos, naudojosi jos daiktais. Nuolatos girtaudavo, pinigų alkoholiui reikalaudavo iš jos arba liepdavo nupirkti ir parnešti. Net cigaretėms savo pinigų neturėjo, ir cigarečių reikalaudavo nupirkti. Paskutinėmis dienomis elgėsi su ja grubiai, agresyviai, nuolatos žemindavo, būdavo agresyvus. Net mušdavo, daužydavo jos šunį, kuris kartais sulodavo. Buvo pasakojęs apie savo praeitį, pribauginęs kaip visiems atkeršija, jeigu ne pats, tai per draugus, todėl ji bijojo jo, kad negrasintų, nežinojo, kaip jį išprašyti, kad išsikraustytų. E. nebuvo jos sugyventinis, tiesiog draugas, kurį buvo priėmusi gyventi, o vėliau nebegalėjo atsikratyti. Jokio bendro ūkio jie nevedė, jokių bendrų daiktų per tą laikotarpį, kol gyveno kartu, neįsigijo, tiesiog jis patogiai gyveno pas ją ir iš jos pajamų. Ji ne kartą buvo reikalavusi išsikraustyti, tačiau jis vis sakydavo, kad rytoj, nes dabar yra girtas, išsiblaivys ir išsikraustys, bet taip kartojosi ir toks jo elgesys tęsėsi pakankamai ilgai. Sūnus į jų santykius nesikišo. Kelias dienas iki įvykio E. buvo susiradęs kažkokių pavienių darbų, tačiau atlygio dar buvo negavęs, todėl vis iš jos skolindavosi alkoholiui pinigų. 2021-03-26, apie 18:00 val., būnant jiems su E. dviese namuose, jis vartojo alų ir degtinę. Apie 20.00 val. į namus sugrįžo sūnus K. su drauge, jie nuėjo į kambarį žiūrėti filmo. Po kiek laiko E. nuėjo į sūnaus kambarį ir jam nunešė taurelę degtinės. Po kurio laiko pasikvietė sūnų ir sūnaus draugę į virtuvę prie stalo. Kai visi atėjo, ji virtuvėje gėrė šampaną. Supykęs, kad ji lėtai geria šampaną, E. paėmęs jos taurę išpylė virtuvėje tiesiog į orą. Tada jos sūnus K. sudrausmino E., pasakydamas, jog taip daryti negalima. Toliau sūnus ir E. R. vartojo degtinę, o ji šampaną. E. vis siūlė sūnui gerti alkoholį, todėl sūnus norėdamas, kad E. mažiau išgertų ir nebūtų toks agresyvus, irgi išgėrė kelias taureles. Sūnus E. kalbėjo, kad nori, jog E. būtų geras jai ir jam. Pokalbis vyko draugiškas iki tol, kol sūnus pasakė, kad visada, kas bebūtų, jis mamą gins. Tada E. pradėjo šūkauti, kalbėjo pakeltu tonu, pradėjo sūnų auklėti. Sūnus jam pasakė „ko tu čia šauki, kokią teisę turi auklėti“. E. siūlė K. eiti į kiemą pasimušti, tačiau sūnus atsisakė tai daryti ir liepė E. išeiti iš namų. Tada E. sugriebė sūnui iš priekio už rūbų, stūmė jį, sūnus nugara trenkėsi į duris, išdužo durų stiklas, po ko sūnus išėjo į savo kambarį ir paskambino į policiją, o ji tuo momentu stovėjo virtuvėje tarpdury ir neleido E. eiti į sūnaus kambarį, į kurį jis veržėsi, kol sūnus skambino į policiją. E. sugriebė rankomis jai už abiejų rankų riešų, iš visų jėgų spaudė rankomis jos riešus ir sukinėjo juos, taip sukeldamas fizinį skausmą, o paskui lauždamas abi rankas stūmė ją į sieną, bei kumščiu sudavė į krūtinę pataikydamas arčiau kaklo. Taip pat jis sudavė rankomis ir daugiau smūgių pataikydamas jai į dešinę šlaunį. E. nustūmęs ją nubėgo prie sūnaus kambario durų, kurios tuo metu buvo užstumtos, iškėlė kambario stumdomas duris ir įėjęs į sūnaus kambarį viena ranka griebė sūnų už kaklo ir pradėjo jį smaugti, o kitos rankos kumščiu sudavė sūnui, tik kur pataikė, nepastebėjo. Sūnus rankomis gynėsi nuo E. ir jam pavyko išsilaisvinti, tada E. sudavė kumščiu dar vieną smūgį sūnui, kur pataikė, tiksliai nurodyti negali, sūnus gynėsi. Jie susigrūmė, abu parkrito ant žemės, matė, kad E. laužė sūnui ranką, sūnus gindamasis, norėdamas išlaisvinti nuo E., atgal smūgiavo jam. Muštynių metu buvo išdaužtas virtuvės durų stiklas, iškabintos ir sulaužytos sūnaus kambario stumdomos durys ir svetainės kambario duryse išmušta skylė. Visą konfliktą matė sūnaus draugė E. E. šio įvykio metu tyčia jai apibraižė nagais dešinę ranką, spausdamas padarė mėlynes rankų riešuose, dešinėje šlaunyje, sukėlė jai fizinį skausmą. Ji šaukė, rėkė E., kad šis neliestų jos sūnaus. Sūnus bijojo būti namuose, nes bet kokiu momentu E. vėl būtų pradėjęs smurtauti, todėl sūnus išbėgo į laiptinę ir laukė pareigūnų. E. smurtaudamas sužalojo sūnui rankas, veidą, pečius, kaklą, smakrą (b.l. 1-2, 46-48). Papildomos apklausos metu S. K. patikslino, kad E. R. dėl sugadinto turto civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, jog byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 55).
Nukentėjusysis K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su mama S. K. dviese gyvena mamai priklausančiame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Apytiksliai prieš tris ar keturis mėnesius pas mamą atėjo gyventi jos draugas E. Jis su E. stengėsi nebendrauti, kadangi jis labai nepatiko jam, nes niekur nedirbo, pastoviai būdavo girtas, negražiai bendravo su mama, skriausdavo šunį. Neblaivus E. būdavo agresyvus, triukšmaudavo, buvo nesaugu būti namie. Jis norėjo, kad mama būtų laiminga, todėl nesikišo į mamos gyvenimą. 2021-03-26 vakare su drauge E. N. grįžo į namus. Mama ir E. buvo virtuvėje, kaip suprato jie vartojo alkoholinius gėrimus. Jis su E. nuėjo į kambarį žiūrėti filmo, po kurio laiko į jo kambarį įėjo E., kuris atsinešė taurelę degtinės ir pasiūlė išgerti. Norėdamas, kad E. degtinės liktų mažiau, jis išgėrė tą taurelę. Po kurio laiko E. pakvietė jį ir E. į virtuvę pasikalbėti. E. buvo girtas. Būnant virtuvėje, E. supykęs ant mamos, kad ji lėtai geria šampaną, paėmė jos taurę ir šampaną išpylė virtuvėje ant grindų. Tada jis sudrausmino E. pasakydamas, jog taip daryti negalima, nes mamai reikės valyti. Tuo momentu viskas baigėsi. Toliau E. vis siūlė jam vartoti alkoholį ir jis, norėdamas, kad E. mažiau išgertų ir nebūtų toks agresyvus, gėrė kartu. Jis E. sakė, jog nori, kad šis būtu geras mamai ir jam, tačiau kai jis pasakė, jog visada gins mamą, E. pradėjo šūkauti, sugriebė jam iš priekio už rūbų, stūmė jį, jis krito ir susitrenkė nugarą, trenkėsi į virtuvės duris, išdužo durų stiklas. Pradėjęs E. šaukti sakydamas „ką tu darai, ką tu darai, išeik“, jis įėjo į savo kambarį ir skambino policijai, o mama tuo momentu stovėjo virtuvėje tarpdury ir neleido E. eiti paskui jį. Jis matė, kaip E. sugriebė rankomis mamai už rankų riešų, tąsė, stumdė ją, o paskui lauždamas abi rankas stūmė ją į sieną. Jis greitai užstūmė savo kambario duris, bet E. iškėlė duris ir įėjęs viena ranka griebė jam už kaklo ir pradėjo smaugti. Tuo metu jis buvo taip susijaudinęs, kad net neprisimena ar smaugė stipriai, bet jam skaudėjo ir suspaustos vietos kakle skauda iki šiol. Kitos rankos kumščiu E. sudavė jam vieną smūgį į smakrą dešinėje pusėje, jis parkrito ant grindų, paskui jį parkrito ir E., tuomet gulint ant grindų E. laužė jam kairę ranką, jam labai skaudėjo, norėdamas apsiginti nuo E. ir išsilaisvinti, jis E. smūgiavo ranka atgal. Kokius dar E. jam sudavė smūgius neprisimena, bet po įvykio jam skaudėjo ir iki šiol skauda petys. Matydamas, kad E. gali stipriau jį sužaloti, jis išbėgo su drauge į laiptinę ir laukė pareigūnų. Jis nenori, kad E. gyventų pas mamą, mama pažadėjo, kad su juo nieko bendro nebeturės. Mama pati dabar jo bijo, jie abu su mama stengiasi nesusitikti E. (b.l. 60-61).
Specialisto išvadoje Nr. G 361/ 2021 (03) nurodyta, kad S. K. buvo padaryta: poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje, abejose rankose, abejose kojose, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, nugaroje. Sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių ir bukabriaunių daiktų trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasekoje, padaryti ne mažiau 7 trauminiais kontaktiniais smūgiais. Sužalojimų atsiradimo laikas atitinka įvykio laiką. S. K. konstatuoti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 38).
Specialisto išvadoje Nr. G 362/ 2021 (03) nurodyta, kad K. K. buvo padaryta poodinė kraujosruva pasmakrio dešinėje pusėje, dešiniojo galvos sukamojo raumens projekcijoje, kairio peties srityje, abiejose rankose, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešinio galvos sukamojo raumens projekcijoje, abejose rankose, dešinėje kojoje. Sužalojimai padaryti sudavimo ar atsitrenkimo metu, ne mažiau 16 trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasekoje, atitinka įvykio laiką bei aplinkybes (b.l. 42-43).
Policijos pareigūnų ,,BODY“ kamerų įrašų apžiūros protokole užfiksuoti nukentėjusiųjų S. K. ir K. K. parodymai apie įvykio aplinkybes bei patirtus sužalojimus (b.l. 31-34).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietoje E. R. buvo nustatytas 2,22 promilių girtumas (b.l. 14).
Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis E. R. mušdamas ir kitaip smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra jis 2021 m. kovo 26 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su K. K. metu, sūnų apginti bandžiusiai S. K. sugriebė už rankų riešų, juos spaudė, sukinėjo bei lauždamas rankas, stūmė S. K. į sieną, kumščiais sudavė jai vieną smūgį į krūtinę ir į dešinę šlaunį, padarydamas E. K. poodines kraujosruvas krūtinės ląstos dešinėje, abejose rankose, abejose kojose, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje ir nugaroje, sukėlusius nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Po ko, E. R., iškabinęs kambario duris, įsibrovė į kambarį, kuriame buvo S. K. sūnus K. K. ir viena ranka sugriebęs K. K. už kaklo, jį smaugė, o kitos rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į smakro dešinę pusę bei pargriovęs ant grindų laužė kairę ranką, tokiais veiksmais padarydamas K. K. poodines kraujosruvas pasmakrio dešinėje pusėje, dešiniojo galvos sukamojo raumens projekcijoje, kairiojo peties srityje, abejose rankose, dešinėje kojoje, dėl ko nukentėjusiajam buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Minėti kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad E. R. anksčiau neteistas, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kurio metu nežymiai sužaloti du žmonės, byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis nedirba, administracine tvarka baustas (b. l. 77-80). Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Nors prokurorė siūlė kaltinamajam be įpareigojimų taip pat skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama tik asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, teismas E. R. skiria BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą – bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje. Taip pat kaltinamajam E. R. skirtini ir kiti prokurorės pasiūlyti įpareigojimas bei draudimas: įpareigojimas bausmės laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; draudimas bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismo vertinimu aptarti įpareigojimai ir draudimas, kurie skirtini vietoj intensyvios priežiūros, padės geriau įgyvendinti paskirtos bausmės tikslus.
Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. kovo 26 d. 22.45 val. iki 2021 m. kovo 28 d. 16.07 val. (dvi paros) (b. l. 93-96).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina pradėjus vykdyti bausmę. Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais – paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. R. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti E. R. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2021 m. kovo 28 d. (dvi paras), jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei draudimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais – palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.