Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Julius Lankelis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorei Raimondai Mackevičienei (prokurorė byloje dalyvauja nuotoliniu būdu), kaltinamajam A. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-28 nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. teisme 2021-12-03 gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo A. C. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, o konkrečiau – A. C. kaltinamas tuo, kad tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė E. B. priklausantį vairuotojo pažymėjimą, 2021-11-02 11.28 val. vairavo transporto priemonę Volvo, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda policijos pareigūnams pateikė svetimą fizinio asmens dokumentą ir tokiu būdu panaudojo E. B. priklausantį vairuotojo pažymėjimą. Taip A. C. įgijo, laikė ir realizavo fizinio asmens dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-12-14 nutartimi perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (nutartyje nurodyta, jog teismas nustatė, jog bylos aplinkybės, susijusios su siūloma teismui bausme, neaiškios (prieštaringos).

3. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-01-24, kaltinamasis A. C. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi; prašė paskirtą baudą išdėstyti dalimis, nes nedirba, o santaupų neturi.

Motyvuojamoji dalis

4. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-01-24, valstybinį kaltinimą palaikantis subjektas – prokurorė – laikėsi pozicijos, jog teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino A. C. pateiktas kaltinimas dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos. Atsižvelgiant į A. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, baustas administracine tvarka, prašė teismo pripažinti A. C. kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir paskirti 72 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydžio baudą; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudą.

Teismas konstatuoja:

5. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, surašyto 2021-12-03, A. C. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje (ne)pagrįstumo (BPK 6 straipsnis, 23 straipsnis, 42 straipsnis, 302–305 straipsniai, 307 straipsnis, 423 straipsnis, 425 straipsnis).

6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorei neprieštaraujant, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

7. Nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu (kaltinamojo apklausa, vykusi 2021-11-02 ir 2021-12-01), tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. C. prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y.:

7.1. A. C. parodė, kad teisės vairuoti transporto priemones neįgijęs. Su draugu R. 2021-11-02 nusprendė nuvažiuoti į Kauną, vairavo jam (A. C.) nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Volvo 850, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Vievyje, sustojo „VIADA“ degalinėje, kai prie jo (A. C.) privažiavo policijos pareigūnai ir įspėjo, kad nuvalytų transporto priemonės numerius bei paprašė parodyti vairuotojo pažymėjimą. Neturėdamas įgytos teisės vairuoti transporto priemonę jis (A. C.) iš sportinių kelnių kišenės ištraukė ir padavė E. B. priklausantį vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnai patikrinę duotą vairuotojo pažymėjimą nustatė, kad jis (A. C.) padavė svetimo asmens dokumentą. Suvokdamas atsakomybę dėl svetimo dokumento panaudojimo pareigūnams prisipažino, kad padavė draugo dokumentą, o pats neturi įgytos teisės vairuoti transporto priemonę;

7.2. papildomos apklausos metu, vykusios 2021-11-02, kaltinamasis A. C. parodė, kad E. B. pažįsta nuo mokyklos laikų. 2021 m. liepos mėnesio gale jo (E. B.) paprašė paskolinti vairuotojo pažymėjimą, norėjo jaustis saugiau vairuodamas transporto priemones.

8. Nepaisant to, kad kaltinamasis A. C. prisipažino nusikalstamos veikos padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9. Nustatyta, jog be kaltinamojo A. C. kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamojo A. C. kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta medžiaga:

9.1. liudytojo apklausos metu, vykusios 2021-11-25, E. B. parodė, kad A. C. pažįsta apie 7 metus. 2021-10-25 jis (E. B.) pasigedo piniginėje buvusio vairuotojo pažymėjimo. 2021-11-02 paskambinęs policijos pareigūnas nurodė, kad sustabdė transporto priemonę, kurią vairavo A. C., kuris pateikė policijos pareigūnams jo (E. B.) vairuotojo pažymėjimą. Tą pačią dieną paskambinęs A. C. sakė, kad vairuotojo pažymėjimą jis (E. B.) jam (A. C.) esą davęs, tačiau jis (E. B.) niekam vairuotojo pažymėjimo nedavęs;

9.2. liudytojos apklausos metu G. J. parodė, kad 2021-11-02, patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. J., apie 11.28 val. pastebėjo transporto priemonę Volvo 850, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonę patikrinus per Polis II naršyklę negavo tam tikrų duomenų, t. y. vairuotojo pažymėjimo, todėl minėtą transporto priemonę sustabdė „VIADA“ degalinėje, esančioje Vievyje, Kauno g. 55. Minėtos transporto priemonės vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, tačiau vairuotojo dokumentas sukėlė įtarimą, nes vairuotojo pažymėjo nuotrauka neatitiko pateikusio asmens išvaizdos, todėl Volvo vairuotojo paprašė prieiti prie tarnybinio automobilio ir pasakyti asmens kodą. Tuomet paaiškėjo, jog tai A. C., kuris pripažino, jog pateikė ne savo vairuotojo pažymėjimą, kurį jis (A. C.) pats paėmė iš draugo;

9.3. iš 2021-11-23 daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelių, matyti, kad apžiūros objektas yra vairuotojo pažymėjimas, priklausantis E. B..

Dėl A. C. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

10. BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas, bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą juridinį faktą. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Taigi dokumentui keliami ne formos (juo laikytinas bet kokios formos rašytinis aktas), o turinio reikalavimai, nes juo turi būti liudijamas faktas, turintis teisinę reikšmę, galintis ar sukeliantis teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-235/2014, 2K-432-696/2016). Objektyvioji BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pusė gali pasireikšti vienu arba keliais alternatyviais veiksmais: antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimu, taip pat antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko įgijimu, laikymu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu neturint teisėto pagrindo. Pagrobimas yra tada, kai kaltininkas straipsnyje paminėtus dalykus neteisėtai paima arba gauna iš teisėto šių dalykų turėtojo fizinio ar juridinio asmens prieš jo valią, sau ar tretiesiems asmenims. Neturint teisėto pagrindo yra tada, kai kaltininkas neteisėtai jam teisėtu pagrindu nepriklausančius dalykus sandorių ar kitu pagrindu užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą), arba keičia šių dalykų buvimo erdvėje vietą, arba perleidžia tretiesiems asmenims. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos padarymo momento ir padarinių atsiradimas nebūtinas, kaip ir asmens motyvai bei tikslai. Pažymint, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip elgtis (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Aptariama BK 302 straipsnio 1 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas) padarymą.

11. Nustatyta, kad kaltinamojo A. C. 2021-11-02 padaryta neteisėta veika kvalifikuota pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis A. C. neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo fizinio asmens dokumentą neturėdamas tam teisėto pagrindo. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, duotas 2021-11-02 bei papildytas 2021-12-01, tiek liudytojų E. B. 2021-11-25, G. J. 2021-11-02 parodymai, tiek 2021-11-23 daiktų apžiūroje užfiksuota informacija. Dėl aptartų faktinių aplinkybių ginčo nekilo ir teisiamajame posėdyje. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

12. Teismas konstatuoja, kad A. C. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

13. Pripažinus kaltinamąjį A. C. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, turi būti sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis).

14. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 302 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam A. C. skirti 72 MGL (3 600 Eur) dydžio baudą; taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant 48 MGL (2 400 Eur) baudą.

15. Teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies, atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis A. C. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 15 straipsnio 1 dalis), nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką) ir viena sunkinanti aplinkybė (nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į tai, jog kaltinamasis nuo teismo nesislapsto, yra jauno ir darbingo amžiaus, sprendžia, jog aptariamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti skiriant su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Apsisprendus skirti kaltinamajam konkrečią bausmės rūšį (baudą), būtina individualizuoti skiriamos baudos dydį.

16. BK 47 straipsnio 1 dalis numato, jog bauda yra piniginė bausmė. Kadangi BK 302 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas laikytinas apysunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 4 dalis), todėl baudžiamasis įstatymas numato, kad baudos ribos yra nuo 100 MGL iki 4 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). BK 47 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad baudos dydį nustato teismas, skirdamas bausmę.

17. Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams teisės pažeidimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti, kurį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Kaltinamojo A. C. nusikalstamos veikos padarymo momentu galiojo 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“).

18. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. C., atsižvelgia į tai, kad: padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis, 302 straipsnio 1 dalis); A. C. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos (nusikalstamos veikos) padarymo gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nustatyta kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); iš Administracinių nusižengimų 2021-11-05 registro duomenų nustatyta, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka; apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra; nedirba, yra jauno amžiaus, darbingas. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus minimalų galimą skirti baudos dydį – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą. Nors prokurorė prašė skirti mažesnę baudą (72 MGL), tačiau pažymėtina, jog teismas negali skirti mažesnės bausmės, nei numatytas bausmės minimumas (BK47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų teisines prielaidas skirti mažesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis) ar švelnesnės, negu įstatyme numatyta, baudos dydį (BK 62 straipsnis).

19. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam A. C. skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina galutinė 67 MGL (3 350 Eur) dydžio bauda.

Dėl kaltinamojo A. C. prašymo išdėstyti baudos sumokėjimą

20. Kaltinamasis A. C. suformulavo prašymą leisti baudą mokėti dalimis. Prokurorė aptariamam kaltinamojo prašymui neprieštaravo, siūlė atsižvelgti į kaltinamojo turtinę padėtį, jauną amžių, į tai, kad kaltinamasis nedirba, todėl baudos sumokėjimo terminą siūlė nustatyti ilgesniam laikui, suteikiant sąlygas kaltinamajam sumokėti baudą.

21. Teismas pastebi, jog nei BK, nei BPK, nei Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Visgi, BPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Bendra taisyklė yra ta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BVK 22 straipsnio 2 dalis). Ta pati BVK 22 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas gali nurodyti baudą sumokėti ir per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas pažymi, jog bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 1 straipsnio 2 dalis).

22. Teismas, atsižvelgdamas į BPK 352 straipsnio 1 dalies, BVK 1 straipsnio 2 dalies bei 22 straipsnio nuostatas, spręsdamas dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino vertina tai, kad kaltinamasis yra darbingas, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo sunkią sveikatos būklę ar kitas aplinkybes, kurios rodytų sudėtingesnes galimybes uždirbti daugiau pajamų, vertina, jog kaltinamajam gali būti nustatytinas ir kitas paskirtos baudos sumokėjimo laikotarpis – 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į skiriamą kaltinamajam bausmę (3 350 Eur bauda), 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpis baudai sumokėti yra realiai įgyvendinamas, atitinka kaltinamojo galimybes paskirtą sankciją geranoriškai įvykdyti.

Dėl kaltinamajam paskirtų kardomųjų priemonių galiojimo

23. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai). Nustatyta, kad kaltinamajam A. C. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2021-11-02 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2021-11-02 nutarimu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

24. Teismas, priėmęs nuosprendį, turi išspręsti ir paskirtų kaltinamajam kardomųjų priemonių galiojimo klausimą (BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas). BPK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-01-24 nutartimi panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2021-11-02 nutarimu kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelės). Pasisakant dėl kitos kardomosios priemonės galiojimo, teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį A. C. kaltu bei paskyrus bausmę, nebeliko faktinio poreikio taikyti kardomąją priemonę. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam dokumentui.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje A. C. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 29 straipsnio 1–2 dalys, 307 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–308 straipsniu, 425 straipsniu,

nusprendžia:

A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 100 (vieno šimto) MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. C. galutinę 67 (šešiasdešimt septynių) MGL (3 350 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2021-11-02 nutarimu A. C. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Taip pat A. C. išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banke esančių sąskaitų (arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100; arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300), nurodant įmokos kodą 6801 (baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų skirtos baudos), mokėjimo paskirtyje nurodant „baudos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-142-1151/2022 pagal 2022-01-27 nuosprendį, sumokėjimas“ (jei bauda bus mokama dalimis, tai mokėjimo paskirtyje papildomai nurodyti tokią mokėjimo paskirtį – „baudos dalies, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-142-1151/2022 pagal 2022-01-27 nuosprendį, mokėjimas“, o atliekant paskutinį (galutinį) paskirtos baudos mokėjimą – „galutinis baudos sumos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-142-1151/2022 pagal 2022-01-27 nuosprendį, mokėjimas“).

Išaiškinti nuteistajam A. C., kad sumokėjus baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą privaloma teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

Įspėti nuteistąjį A. C., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.