Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (suinteresuoti asmenys: AB SEB bankas, BUAB „Technopramogos“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Vilniaus būstas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Litagros prekyba“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „InMedica“, UAB „Telia Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija, antstoliai V. M., B. P. ir V. M.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. B. pateikė pareiškimą, kuriame prašė iškelti jam bankroto bylą. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2017 m. gegužės 11 d. antstolio V. M. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03357 dėl pareiškėjui A. B. ir jo dukrai M. B. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimą iš antrųjų varžytinių, kurių pabaigos data 2017 m. birželio 12 d. Paaiškino, kad jam priklauso 4/5 minėto buto dalys, ¼ dalis – jo dukrai, butas yra įkeistas AB SEB banko naudai, iš jo vykdomas išieškojimas (skolos likutis 243832,02 Eur + palūkanos). Išieškojimą vykdantis antstolis 2017 m. gegužės 11 d. paskelbė antrąsias buto varžytynes, kurių pabaiga 2017 m. birželio 12 d. Tačiau butas bus parduodamas už 104000 Eur, nors jis įvertintas 174000 Eur suma. Vykdant buto pardavimą bankroto procese, tikėtina, kad butą pavyks parduoti už žymiai didesnę kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui A. B. 10 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti pareiškimo trūkumus (pateikti įrodymus, pagrindžiančius skolų dydį ir susidarymo aplinkybes, gaunamas pajamas, akcijų vertę); pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė 2017 m. gegužės 11 d. antstolio V. M. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03357 dėl pareiškėjui A. B. ir jo dukrai M. B. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimą iš antrųjų varžytinių, kurių pabaigos data 2017 m. birželio 12 d. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra apsaugoti kreditorių ir skolininko interesus. Todėl sutiko su pareiškėjo argumentais, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, butas gali būti parduotas iš varžytinių už mažą kainą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Paaiškino, kad turto pardavimas iš varžytynių jokios įtakos bankroto procedūrai neturės, nes ir iškėlus skolininkui bankroto bylą, turtas turės būti parduodamas ir iš už turtą gautos sumos turės pirmiausia būti dengiama skolininko skola hipotekos kreditoriui. Nurodė, kad dar iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dienos varžytynių dalyvio mokestį buvo sumokėjęs ir į šių varžytynių dalyvius prisiregistravęs vienas asmuo, o varžytynių dieną varžytynėse dalyvavo 10 žmonių, iš kurių laimėjo vienas asmuo, pasiūlęs didžiausią 170260 Eur kainą. Todėl net ir iškėlus bankroto bylą antstolis turėtų teisinį pagrindą kreiptis į teismą ir prašyti teismo užbaigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras. Banko teigimu, turtas nebuvo parduodamas už mažą kainą, kadangi turtas 174000 Eur sumai buvo įvertintas eksperto vykdymo procese. Turto realizavimo stabdymas, pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, pažeidžia banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teises ir teisėtą interesą kuo operatyviau ir kuo didesne apimtimi atgauti hipoteka užtikrintą skolą. Turto pardavimas iš varžytynių negali apsunkinti būsimo teismo sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo įvykdymo ar turėti kitokios įtakos bankroto procedūrai, kadangi net ir iškėlus skolininkui bankroto bylą, turtas turės būti parduodamas ir iš už turtą gautos sumos turės pirmiausia būti dengiama pareiškėjo skola hipotekos kreditoriui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų pareiškėjai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo prašoma sustabdyti 2017 m. gegužės 11 d. antstolio V. M. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03357 dėl pareiškėjui A. B. ir jo dukrai M. B. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimą iš antrųjų varžytinių, kurių pabaigos data 2017 m. birželio 12 d. Apelianto teigimu, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai, kadangi turtas buvo įvertintas vykdymo procese, o bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui neturės įtakos banko reikalavimo tenkinimui, nes bet kokiu atveju pirmiausia turės būti patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra preliminariai, iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad galimas teismo sprendimas būtų tinkamai įvykdytas, nes būsimas teismo sprendimas, kuriuo tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamos proceso šalies pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos teismo tvarka. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, kurios vienaip ar kitaip gali įtakoti būsimo galimai teigiamo sprendimo tinkamą įvykdymą, vadovaudamasis teisingumo principu užtikrinti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą.Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 6 d. nustatytas vienas iš pareiškimo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą priėmimo teisme padarinių: teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad fizinio asmens bankroto atveju turtas realizuojamas FABĮ 27, 28 straipsnyje nustatyta tvarka. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta turto realizavimo bendrosios tvarkos išimtis: jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Teismas turi spręsti dėl leidimo baigti varžytynes, atsižvelgdamas į FABĮ tikslą, nurodytą FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje, t. y. įvertinti, kuris sprendimas: užbaigti pradėtą turto realizavimą ar nutraukti pradėtas vykdymo procedūras ir turtą realizuoti bankroto įstatyme nustatyta tvarka, labiau atitinka tiek skolininko, tiek kreditorių interesus. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, teismui leidus užbaigti pradėtus vykdymo veiksmus, antstolis juos vykdo CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodyta tvarka.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi priėmė pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (b. l. 114-115). Priėmus pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, įstatymo pagrindu yra sustabdomas bankrutuoti siekiančio fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka (FABĮ 5 str. 6 d.). Taigi akivaizdu, kad skundžiama nutartimi iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo metu bet kokiu atveju yra perteklinės, nes po pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo bet koks ginčo turto realizavimas ir (ar) išieškojimas iš jo iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo yra neįmanomas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos (ne)iškėlimo iki šiol nėra išspręstas (posėdis paskirtas 2017 m. rugsėjo 29 d.) (CPK 179 str. 3 d.). Be to, net ir įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, antstolis turės teisę užbaigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras tik gavęs teismo leidimą (FABĮ 20 str. 1 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi leidimo užbaigti vykdymo procedūras, išieškojimą apelianto naudai vykdančiam antstoliui V. M., nesuteikė, kadangi toks prašymas buvo nesavalaikis (b. l. 116-117). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors laikinosios apsaugos priemonės skundžiama nutartimi buvo taikytos, motyvuojant, kad turtas galimai bus parduotas už per mažą kainą, tačiau klausimas dėl ginčo turto vidutinės rinkos vertės (174000 Eur) galutinai buvo išspręstas dar 2017 m. balandžio 26 d. įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-31733-294/2016 (CPK 179 str. 3 d.). Nepaisant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antrąsias varžytines laimėjo dalyvis, kuris už turtą pasiūlė 170260 Eur kainą, t. y. tik nežymiai mažesnę, nei nustatyta ekspertų vykdymo procese, bei ženkliai didesnę nei buvo nustatyta antrosiose varžytinėse (60 proc. nuo 174000 Eur, CPK 718 str., 722 str.) (b. l. 151-152). FABĮ 27 str. 2 d. numatyta, kad įkeistas turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui. Taigi, tiek priverstinio vykdymo proceso metu, tiek fizinio asmens bankroto proceso metu įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad turto pardavimas bankroto procese būtų objektyvesnis ir efektyvesnis bei lemtų, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą. Todėl akivaizdu, kad skundžiamos nutarties motyvai, kad ginčo turtas galimai bus realizuotas už per mažą kainą, yra nepagrįsti. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones kaip perteklines. Apeliacinės instancijos teismas kitų apelianto atskirojo skundo argumentų neanalizuoja, kadangi nagrinėjamu atveju jie neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.