- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-255-317-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 26-1-01318-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Algerdas Urbšys, Egidijus Jonas Grigaravičiaus
- Nuteistasis
- M. N.
- Kategorijos
Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-255-317/2010
2010 m. balandžio 30 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Birutei Šečkuvienei, gynėjams Vaclovui Kaminskiui, Jonui Kvaraciejui, nuteistajam M. N., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl 2010 m. sausio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:
M. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2009-01-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008-09-25 iki 2008-09-26, nuo 2008-09-26 iki 2009-01-26 ir laikas, atliktas pagal 2009-01-26 nuosprendį.
Pagal LR BK 178 str. 2 d. M. N. išteisintas.
pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal LR BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas prie (duomenys neskelbtini)) - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal LR BK 284 str. 1d. (viešosios tvarkos pažeidimas prie (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityta sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009-03-17 iki 2009-03-18 ir nuo 2009-03-18 iki 2010-01-19.
Vadovaujantis LR BK 75 str. V. J. paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį be sutikimo institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - per 6 (šešis) mėnesius atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Iš V. J. priteista 379,40 Lt (tris šimtai septyniasdešimt devyni litai 40 ct) Kauno teritorinės ligonių kasos naudai už K. S. ir J. G. gydymą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. N. ir V. J. nuteisti už tai, kad 2008-09-25 apie 11.30 val., veikdami bendrininkų grupe, sulaužydami S. T. priklausančio buto (duomenys neskelbtini) durų spynas, įsibrovė į butą ir pasikėsino pagrobti jame buvusį svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėti kaimyno J. G. ir sulaikyti policijos pareigūnų.
V. J. nuteistas ir už tai, kad 2009-03-14 apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupe su E. S. (jam paskelbus paiešką byla išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą) bei dar dviem ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, elgdamiesi ypatingai įžūliai ir rodydami aiškų visuomenės negerbimą, t.y. V. J., E. S. ir nenustatytiems dar dviem asmenims priėjus prie mažametės K. S.(gim. (duomenys neskelbtini)), V. J. spiriant koja nukentėjusiajai K. S. į galvą, E. S. taip pat spiriant koja nukentėjusiajai į galvą, bet K. S. spėjus atsitraukti, tuo metu kitiems dviem nenustatytiems asmenims stumdant nukentėjusiąją K. S. ir du kartus spiriant nukentėjusiajai į kojas, padarant K. S. veido ir nosies sumušimą t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
V. J. nuteistas ir už tai, kad 2009-03-14 apie 14 val. 15 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su dviem ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, elgdamasis ypatingai įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, t.y. V. J. ir nenustatytiems dar dviem asmenims priėjus prie nukentėjusiojo J. G., V. J. sudavus du smūgius kumščiu J. G. į veidą, o šiam parklupus, dar kelis kartus koja spyrus į įvairias kūno vietas bei padarius J. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Taip pat V. J. nuteistas ir už tai, kad tuo pačiu metu, t.y. 2009-03-14 apie 14 val. 15 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, toje pačioje viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su dviem ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, elgdamasis ypatingai įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, iš chuliganiškų paskatų sudavė du smūgius kumščiu J. G. į veidą, o jam parklupus, kelis kartus koja spyrė į įvairias kūno vietas, padarydamas J. G. poodines kraujosruvas veide, kairiame petyje, kairėje plaštakoje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, muštinę žaizdą nosies srityje, nosies kaulų lūžimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nuosprendyje M. N. išteisintas pagal LR BK 178 str. 2 d dėl kaltinimo tuo, kad 2008-05-16, laikotarpyje nuo 7 val. 40 min. iki 17 val. 30 min., įsibrovė į D. Ž. priklausantį butą (duomenys neskelbtini) ir pagrobė jame buvusį svetimą turtą – 3500 Lt vertės nešiojamą kompiuterį „Dell Inspiran 1501“ su juodos spalvos dėklu, 3000 Lt vertės skaitmeninį fotoaparatą „Canon power Shot A610“ su dviem atminties kortelėmis, 500 litų, moteriškus auksinius žiedus bendros 700 Lt vertės, 100 Lt vertės auksinę moterišką grandinėlę ant rankos, D. Ž. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, 300 Lt vertės dujinį pistoletą „Blow 38“, 200 Lt vertės vyriškus kvepalus „212 Men“, padarydamas D. Ž. bendrą 8300 Lt turtinę žalą. Teismas padarė išvadą, kad surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, kad būtent M. N. įvykdė vagystę iš D. Ž. buto.
Šalies argumentai
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo:
1.Panaikinti 2010-01-19 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl M. N. išteisinimo pagal LR BK 178 str. 2 d. ir priimti naują nuosprendį: pripažinti M. N. kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš D. Ž. buto) ir skirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Nukentėjusiojo D. Ž. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. N. 5899 litus. Nustatyti laikiną M. N. nuosavybės teisės apribojimą į iš jo kratos metu paimtus 50 litų iki bus atlyginta ar išieškota suma pagal D. Ž. civilinį ieškinį;
2. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl LR BK 59 str. l d. 2 p. taikymo V. J. (epizoduose dėl S. T. ir J. G.) ir M. N., tai yra teismo išvadą, kad V. J. nurodytuose epizoduose ir M. N. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir, kad tai yra jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė;
3. Pripažinti, kad yra V. J. (epizoduose dėl S. T. ir K. S.) bei M. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė numatyta BK 60 str. l d. 1 p. tai yra, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupe;
4.Panaikinti V. J. LR BK 75str. taikymą;
5. M. N. už nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. l d., 178 str. 2 d. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Šią bausmę ir bausmes, paskirtas už nusikaltimą numatytą LR BK 178 str. 2 d., ir bausmę, paskirtą 2009-01-26 nuosprendžiu subendrinti LR BK 63str. 1 ir 4 dalių pagrindu, iš dalies jas sudedant, ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;
6.V. J. už nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. l d. (K. S. atžvilgiu) -paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams; už nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. (J. G. atžvilgiu) - paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams; už nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. - paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. l d., 5 d. l p. bausmes paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. l d. (epizode dėl J. G.) ir LR BK 138 str. 2 d. 8 p.- subendrinti apėmimo būdu ir skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. ir 4 d. šią subendrintą bausmę ir bausmes, paskirtas V. J. pagal BK 284 str. l d.(epizode dėl K. S.) bei pagal BK 22 str. l d., 178 str. 2d. subendrinti, iš dalies jas sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose;
7.Panaikinti nuosprendžio dalį dėl kardomosios priemonės - suėmimo, paskirtos M. N. kitoje byloje, palikimo nepakeistos. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad kaltinamieji M. N. ir V. J. (išskyrus viešosios tvarkos pažeidimą prie (duomenys neskelbtini)) prisipažino kaltais, nuoširdžiai dėl to gailisi ir tai yra jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Į tai teismas nepagrįstai atsižvelgė skirdamas jiems bausmes.
Apelianto nuomone, kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstama veiką, kritiškai vertina savo elgėsi, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Prokuroras daro išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, kad V. J. ir M. N. dėl pasikėsinimo apvogti butą kaltais prisipažino laisva valia, nes abu kaltinamieji dėl šio jiems inkriminuoto nusikalstamo prisipažino teisme tik verčiami prieš juos surinktų įrodymų, nuoširdžiai nesigailėjo ir nėra pagrindo konstatuoti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Prokuroro teigimu, analogiškai turi būti įvertinta ir V. J. pozicija dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. l d. nukentėjusiojo J. G. atžvilgiu, kadangi V. J. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, formaliai prisipažino tik teisme po to, kai pabaigus ikiteisminį tyrimą susipažino su bylos medžiaga ir joje surinktais neginčijamais jo kaltę šiame epizode pagrindžiančiais įrodymais.
Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas netinkamai pritaikė LR BK 60 str. l d. l p. nuostatas, dėl ko nuosprendis dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo turi būti pakeistas. Teismas pripažino, kad M. N. ir V. J. pasikėsino apvogti S. T. butą veikdami bendrininkų grupe, kad V. J. veikė bendrininkų grupe su E. S. prieš K. S., tačiau nepripažino šių aplinkybių kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis.
Prokuroro įsitikinimu, apylinkės teismas M. N. ir V. J. nepagrįstai parinko per mažas bausmės, nes LR BK 61 str. 2 d. numatyta, jog teismas skirdamas bausmę, turi įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkti ne tik švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, bet ir dydį, skaičiuodamas bausmę nuo jos vidurkio. Apelianto nuomone, teismas M. N. skirdamas 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 2 d., neatsižvelgė į tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. Prokuroro įsitikinimu, vien tik ta aplinkybė, kad M. N. nusikalstamą veiką padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikęs visiškai jam paskirtos 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, parodo, kad tiek už šią veiką, tiek ir subendrinta galutinė bausmė M. N. savo dydžiu turi būti iš esmės artima ir net didesnė nei 3 metai ir 3 mėnesiai.
Šalies argumentai
Skunde prokuroras nurodo, kad teismas, nesilaikydamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, pažeisdamas baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nepagrįstai per mažas laisvės atėmimo bausmes skyrė ir V. J. dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284str. l d. (viešosios tvarkos pažeidimas prie (duomenys neskelbtini)) ir LR BK 284 str. l d., 138 str. 2 d. 8 p.(viešosios tvarkos pažeidimas prie (duomenys neskelbtini) ir nesunkaus J. G. sveikatos sutrikdymo). Skundo autoriaus įsitikinimu, teismas nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54str. 2d., 61str. 2d.), pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus paskirtąja bausme užtikrinti, kad kaltas asmuo būtų teisingai nubaustas ir paveiktas taip, kad atlikęs bausmę ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai), kad būtų įgyvendintas teisingumo principas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas neįvertino, kad nusikalstamos veikos susijusios su smurto panaudojimu prieš kitus asmenis, neatsižvelgė į tai, kad nustatyta dar viena V. J. atsakomybe sunkinanti aplinkybė - viešosios tvarkos pažeidimas prie K. Baršausko g. 92 namo padaryta veikiant bendrininkų grupe. Apelianto nuomone, teismas, parinkdamas skirtinų bausmių dydžius, visiškai neatsižvelgė į tai, kad V. J. padarė vieną apysunkį ir du nesunkius nusikaltimus jau po to, kai buvo pasikėsinęs kartu su M. N. apvogti S. T. butą, buvo paieškomas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kad jis yra galimai padaręs nusikaltimą ar net kelis nusikaltimus Austrijoje, kad vienas iš V. J. padarytų apysunkių nusikaltimų ir du nesunkūs nusikaltimai yra smurtiniai, ypatingai įžūlus, vienu atveju veikiant prieš mažametę.
Apelianto teigimu, nuosprendis turi būti pakeistas ir dėl to, kad teismas netinkamai pritaikė LR BK 63 str. nuostatas, reglamentuojančias bausmių bendrinimą esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai. Viešosios tvarkos pažeidimą prie (duomenys neskelbtini) namo ir nesunkų J. G. sveikatos sutrikdymą V. J. padarė viena veika, tuo pačiu metu ir nei viena iš nurodytų baudžiamojo įstatymo normų atskirai jo padarytų veikų neapima. Anot prokuroro, teismas privalėjo V. J. paskirtas bausmes pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. l d. iš pradžių subendrinti apėmimo būdu, po ko subendrintą bausmę visiško ar dalinio sudėjimo būdu subendrinti su kitomis nuosprendžiu paskirta bausmėmis pagal BK 284 str. l d. ir BK 22 str. l d., 178 str. 2 d.
Prokuroro nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai V. J. paskirtos laisvės bausmės vykdymą atidėjo LR BK 75 str. pagrindu, nes nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Teismas, taikydamas LR BK 75 str. nuostatas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą" išaiškinimus, neįvertino to, jog V. J. visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė iš eilės, tris paskutines jau būdamas paieškomas, kas rodo V. J. nelinkus daryti išvadų dėl priešingų teisei veikų ir taisytis bei daugiau nenusikalsti. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad V. J. dar iki padarant visas šioje byloje tirtas nusikalstamas veikas, gali būti padaręs nusikaltimą ar net kelis nusikaltimus Austrijoje, kurios kompetentinga teisėsaugos institucija V. J. atžvilgiu yra išdavusi Europos arešto orderį. Tai, kad V. J. anksčiau yra neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei kitos aplinkybės, į kurias atsižvelgė teismas, neturėjo būti pagrindu manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.
Apelianto nuomone, teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių kaltinimą M. N. dėl vagystės iš D. Ž. priklausančio buto ir šiame epizode nepagrįstai jį išteisino. Teismas byloje surinktus ir M. N. kaltę pagrindžiančius įrodymus įvertino atsietai vienas nuo kito, dalies jų iš viso neįvertindamas ir dėl jų nepasisakydamas, dėl ko ir padarė nepagrįstą išvadą. Iš specialisto išvados teismas paėmė ir įvertino tik vienintelį sakinį, tendencingai ir atsietai jį aiškindamas bei vertindamas nuo kitų įrodymų. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą ir tai duoda pagrindo manyti teismą buvus šališku.
Prokuroro nuomone, teismas skundžiamu nuosprendžiu netinkamai išsprendė M. N. kardomosios priemonės klausimą-paliko galioti kardomąją priemonę suėmimą, nors tokia kardomoji priemonė M. N. nei šioje, nei kokioje nors kitoje byloje nėra paskirta. Nuosprendžio paskelbimo metu jis atlikinėjo jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
Nukentėjusiosios K. S. įstatyminė atstovė I. S. atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-19 nuosprendžiu V. J. paskirtos bausmės nekeisti.
Nukentėjusiosios V. P. ir S. T. atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-19 nuosprendžiu V. J. paskirtos bausmės nekeisti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Nuteistasis M. N. ir jo gynėjas bei nuteistojo V. J. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas visapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir tinkamai įvertino įrodymus baudžiamojoje byloje, o nuteistųjų M. N. ir V. J. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai. Tačiau teismas netinkamai pritaikė LR baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatas, todėl nuosprendis keistinas (LR BPK 328 str. 1 p.)
Dėl vagystės iš D. Ž. buto
M. N. buvo kaltinamas tuo, kad 2008-05-16, laikotarpyje nuo 7.40 val. iki 17.30 val., įsibrovė į D. Ž. priklausantį butą (duomenys neskelbtini), ir pagrobė jame buvusį svetimą turtą – 3500 Lt vertės nešiojamą kompiuterį „Dell Inspiran 1501“ su juodos spalvos dėklu, 3000 Lt vertės skaitmeninį fotoaparatą „Canon power Shot A610“ su dviem atminties kortelėmis, 500 litų, moteriškus auksinius žiedus bendros 700 Lt vertės, 100 Lt vertės auksinę moterišką grandinėlę ant rankos, D. Ž. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, 300 Lt vertės dujinį pistoletą „Blow 38“, 200 Lt vertės vyriškus kvepalus „212 Men“, tuo padarydamas D. Ž. bendrą 8300 Lt turtinę žalą, tai yra nusikalstamos veikos numatytos LR BK 178 str. 2 d. padarymu.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo išvada, kad nesurinkta objektyvių įrodymų, jog būtent kaltinamasis M. N. įvykdė vagystę iš D. Ž. buto, yra pagrįsta.
Kaltinimas vagyste iš D. Ž. buto M. N. yra pagrįstas ne neginčijamais įrodymais, o tik nepakankamai motyvuotomis prielaidomis. Tai, jog pas M. N. rasta ir išimta D. Ž. priklausiusi bei iš jo pagrobta atminties kortelė Kingston 1GB, dar nereiškia, jog šią kortelę iš D. Ž. buto pagrobė būtent M. N., o ne kitas asmuo. Kaltinamasis M. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog vagystės iš D. Ž. buto neįvykdė, o rastą kratos metu atminties kortelę Kingston 1 GB jis įsigijo kartu su kompiuteriu už 1300 litų iš asmens vardu Darius. Tokia M. N. pateikta versija nėra paneigta objektyviais bylos duomenimis, jos nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai.
M. N. kaltės dalyvavus vagytėje iš D. Ž. buto nepatvirtina ir prokuroro skunde minima 2009-02-12 specialisto išvada Nr.20-4-ISI-95, kurioje konstatuota, jog pėdsakai esantys pateiktų tyrimui atraktų rakto kanale, galėjo būti palikti pas M. N. paimtu ir tirti pateiktu atsuktuvu su T formos rankena, arba kitu tokiu pat atsuktuvu. Taigi, minėta specialisto išvada nėra kategoriška, nėra neginčijamas įrodymas, patvirtinantis kaltinamojo M. N. kaltę.
Prokuroras skunde visiškai nepagrįstai teigia, jog teismas vertino tik vieną specialisto išvados sakinį ir neatsižvelgė į specialisto išvados aprašomąją dalį. Ir iš specialisto išvados rezoliucinės, ir iš jos aprašomosios dalies jokiu būdu negalima daryti kategoriškos išvados, jog būtent M. N. įvykdė vagystę iš D. Ž. buto. Minėtos specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodoma, jog siekiant nustatyti, ar pašalinių įnagių pėdsakai rasti spynų atraktuose yra palikti pateiktais įrankiais bei įnagiais, buvo atliktas pėdsakų bei įrankių, įnagių darbinių paviršių palyginimas pagal bendruosius požymius, t.y. dydį, formą, išsidėstymą, jų palikimo mechanizmą. Išvadoje nustatyta, kad pėdsakai rasti atraktuose ir atsuktuvo su T formos rankena galvutės ašmenų paviršiai sutampa pagal bendruosius požymis, tačiau, kadangi atraktuose aptikti pėdsakai netinkami juos palikusio įrankio identifikavimui, pateikiama tik tikimybinė išvada. Būtent todėl, kad nėra daugiau jokių objektyvių ir neginčijamų M. N. kaltę patvirtinančių įrodymų, apylinkės teismas ir padarė teisingą išvadą, jog ne M. N. įvykdė vagystę iš D. Ž. buto. Kaltinimas nusikalstamomis veikomis turi būti pagrįstas ne įtarimais ar prielaidomis, o neginčijamais ir nepaneigiamais kaltinamojo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Bet kokios abejonės ar nepakankamas įrodymų buvimas, turi būti vertinamas kaltinamojo naudai. Šiuo atveju, apylinkės teismas padarė tinkamą išvadą, jog kaltinamajame akte bei prokuroro skunde aptarti faktiniai duomenys nėra pakankami išvadai, kad M. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. t.y. vagystę iš D. Ž. buto.
Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas, vertindamas įrodymus dėl šios nusikalstamos veikos, pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. nuostatus ir buvo šališkas. LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.
Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti motyvuotais apylinkės teismo sprendimais ir tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos nuomone, sprendžiant kaltinamojo M. N. kaltės klausimą dėl vagystės iš D. Ž. buto, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, liudijusių apie teismo šališkumą.
Dėl LR BK 59 str. 1 d. 2 p. taikymo
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai V. J. ir M. N. atžvilgiu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad abu kaltinamieji prisipažino kaltais ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Pagal formuojamą teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusiojo asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.).
Pagal formuojamą teismų praktiką, lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai duoti teisme, nes būtent teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamieji V. J. ir M. N., pareiškus jiems įtarimus dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš S. T. buto, ikiteisminiame tyrime atsisakė duoti parodymus. Akivaizdu, jog įtariamasis turi teisę, o ne pareigą duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji dėl paminėtos nusikalstamos veikos kaltais iš esmės prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu prisipažino kaltu ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei nesunkaus J. G. sveikatos sutrikdymo. Negalima neatsižvelgti ir į tai, jog kaltinamasis V. J. stengėsi sušvelninti nusikalstamų veikų padarinius, atlygino dalį padarytos žalos, atsiprašė nukentėjusiųjų.
Atsižvelgiant į minėtus duomenis, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino M. N. ir V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jie prisipažino kaltais ir nuoširdžiai gailisi, todėl prokuroro apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti.
Apylinkės teismas teisingai nustatė, jog V. J. ir M. N., veikdami bendrininkų grupe, 2008-09-25 apie 11.30 val. sulaužydami S. T. priklausančio buto (duomenys neskelbtini) durų spynas, įsibrovė į butą bei pasikėsino pagrobti jame buvusį svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių.
Teismas tinkamai nustatė ir tai, kad V. J., veikdamas bendrininkų grupėje su E. S. (jam paskelbus paiešką byla išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą) ir dar dviem ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, apsvaigęs nuo alkoholio, 2009-03-14 apie 16 val. viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, padarė K. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.
LR BK 60 str. 1 d. 1 p. numatyta sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas bendrininkų grupėje.
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad kaltinamieji V. J. ir M. N. pasikėsino įvykdyti vagystę bendrininkų grupėje, o V. J. dar ir sutrikdė viešąją tvarką veikdamas bendrininkų grupėje, nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino sunkinančia kaltinamųjų kaltę atsakomybe. Kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas (LR BPK 328 str. 1 p.). M. N. ir V. J. veikimas bendrininkų grupėje (pasikėsinimas įvykdyti vagystę iš S. T. buto) ir V. J. veikimas grupėje su kitais asmenimis (viešosios tvarkos pažeidimas prie (duomenys neskelbtini)) pripažintini atsakomybę sunkinančia aplinkybe
Dėl bausmių paskyrimo
Nusikaltimų numatytų LR BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d. sankcijose yra numatytos alternatyvios bausmės. LR BK 61 str. 1d., 2 d. yra nustatyta, jog skirdamas bausmę teismas motyvuotai parenka bausmės rūšį bei jos dydį atsižvelgdamas į tai, ar yra nustatyta tik kaltininko atsakomybę lengvinančių, ar tik ją sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Priklausomai nuo to, teismas įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bei, atsižvelgęs dar ir į kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, bausmę skiria skaičiuodamas ją nuo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nuteistiesiems M. N. ir V. J. skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę žemesnę nei jos vidurkis, teismas nuosprendyje išdėstė išsamius tokio sprendimo motyvus, kurie yra pagrįsti ir nėra pagrindo juos atmesti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje dėl „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai)“ pažymima, kad LR BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatos išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. LR BK 61 str. 2 d. dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.
Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog apeliantas šią dispoziciją supranta kaip reikalavimą skirti bausmę, artimą taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkiui. Tačiau, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal formuojamą teismų praktiką, ši norma reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę.
Apylinkės teismas, skirdamas M. N. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskyrė pačią griežčiausią, sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą.
Iš bylos medžiagos matyti, jog M. N. padarė tyčinį, apysunkį nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, anksčiau jis teistas keturis kartus. Kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis prisipažino ir gailisi, o tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė ir M. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau dėl to apylinkės teismo paskirtoji bausmė negriežtinama. Kolegijos nuomone, bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas M. N. paskyrus mažesnę bausmę nei sankcijos vidurkis. Nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neprieštarauja teisingumo principui.
Ir bausmė V. J. paskirta teisingai, o jos griežtinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas motyvavo, kodėl paskyrė būtent tokią bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą bei rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino V. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad pasikėsinimą įvykdyti vagystę ir viešosios tvarkos pažeidimą prie K. Baršausko 92, Kaune jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, tačiau apylinkės teismo paskirta bausmė už atskiras nusikalstamas veikas yra teisinga, o jos griežtinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog V. J. padarė du nesunkius ir du apysunkius nusikaltimus iš kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, jų atsiprašė, anksčiau neteistas iki suėmimo mokėsi. Kolegija, atsižvelgusi į šia aplinkybes, daro išvadą, kad apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų.
Dėl bausmių subendrinimo
Apeliantas pagrįstai konstatuoja, kad pripažinęs V. J. kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p bei paskyręs bausmes, apylinkės teismas neteisingai pritaikė LR BK 63 str. nuostatas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog V. J. viešosios tvarkos pažeidimą K. Baršausko g. 72, Kaune padarė bei J. G. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo vienu metu. Tokiu veiksmu jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios numatytos skirtinguose LR Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose ir tai pripažintina idealiąja nusikaltimų sutaptimi.
Bausmių, paskirtų už kelias nusikalstamas veikas, bendrinimo pagrindai numatyti LR BK 63 str.. Šio straipsnio 5 d. 1 punktas numato, jog idealiosios nusikaltimų sutapties atveju teismas taiko bausmių apėmimą. Dėl to, apylinkės teismas V. J. bausmes paskirtas pagal LR BK 284 str. 1 d. ir LR BK 138 str. 2 d. 8 p. (viešosios tvarkos pažeidimas prie K. Baršausko g. 72, Kaune bei J. G. nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų) turėjo subendrinti vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., o subendrintą bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d., subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis paskirtomis už nusikalstamas veikas numatytas LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 284 str. 1 d.
Dėl LR BK 75 str. taikymo
LR BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos. Šis Baudžiamojo kodekso straipsnis gali būti taikomas, o paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas tada, kai asmuo yra nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ir (ar) apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą (nusikaltimus).
Nuteistasis V. J. atitinka LR BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas, kurioms esant galimas bausmės vykdymo atidėjimas. Tik bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus jam paskirtos bausmės atlikimo.
Apylinkės teismas V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo esant visoms LR BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, padaręs išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai V. J. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje dėl „Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą“ išaiškinta, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 str. taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kodėl bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą. Apžvalgoje nurodoma, jog teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą bei spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, įvertinti kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat vertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nors V. J. ir padarė du nesunkius bei apysunkį nusikaltimus, iš kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau teisiamas jis yra pirmą kartą. Iki suėmimo paskyrimo nuteistasis mokėsi, kaltu dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Jis atlygino nusikaltimais padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų. Nukentėjusiosios V. P., S. T. bei nukentėjusiosios K. S. įstatyminė atstovė I. S. pareiškė, jog pretenzijų V. J. neturi.
Atsižvelgusi į visas šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai nevykdant V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl apylinkės teismo sprendimas taikyti V. J. LR BK 75 str. 1 d. nuostatas yra pagrįstas ir teisėtas.
Apelianto prašymas, panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nepakeistos kardomosios priemonės – suėmimo, paliekamas nenagrinėtas, nes 2010 m. vasario 19 d. Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi patikslino 2010 m. sausio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendyje klaidingai įrašytą formuluotę dėl kardomosios priemonės, nurodydamas iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. N. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.
nusprendė:
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. 2010 m. sausio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu V. J. už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimą prie (duomenys neskelbtini)) paskirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su 1(vienerių) metų 6(šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p., griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. šią bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-19 nuosprendžiu paskirta 1(vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, paskirta už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. bei 8(aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str. 1 d., bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti V. J. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2(dviems) metams 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Pripažinti M. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Pripažinti V. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas (pasikėsinimą įvykdyti vagystę iš S. T. buto bei viešosios tvarkos pažeidimą prie (duomenys neskelbtini)) padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Kitoje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio mėn. 19d. nuosprendį palikti nepakeistą.