Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi T. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, padarymo

Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu T. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teises (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino žinantis, kad jam yra paskirta tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad T. K. žinojo, jog jam draudžiama vairuoti kelių transporto priemones.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas T. K. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. K. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, t. y. vieną iš jų – nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Kita nusikalstama veika – baudžiamasis nusižengimas teisingumui (BK 12 straipsnis, BK 243 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. K. anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn, be kita ko, už analogiškos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 78– 81). Kaltinamojo teistumas išnykęs. Jis paskutinių penkerių metų laikotarpiu trauktas administracinėn atsakomybėn, be kita ko, už šiurkščius administracinius nusižengimus – traktoriaus vairavimą esant neblaiviam (2020 m. rugsėjo 17 d. ROIK: 23210636892), taip pat už variavimą transporto priemones neturint tokios teisės (2023 m. kovo 8 d. ROIK: 23197559760, 2025 m. vasario 18 d. ROIK: 25265035789), turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visos baudos yra sumokėtos (b. l. 87–89). Kaltinamasis nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų, dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 90–94). Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad T. K. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad T. K. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės (bauda ir arešto bausmė) jam didesnės teigiamos įtakos nepadarė, juolab kaltinamasis nėra sumokėjęs visų paskirtų baudų už administracinių nusižengimų padarymą. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus bausmes, susijusias su laisvės atėmimu, t. y. laisvės atėmimo ir arešto bausmes. Taigi už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, T. K. skiriama 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje, T. K. skiriama 27 parų arešto bausmė.

T. K. gynėjas baigiamojoje kalboje prašė už visas nusikalstamas veikas ginamajam skirti baudas, nes kaltinamasis dirba, nėra pavojingas visuomenei, jam Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta bauda, kurią jis sumokėjo, todėl bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, prieštarautų teisingumo principui. Teismas pažymi, kad T. K. anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn, be kita ko, už analogiškos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, nors teistumas yra išnykęs, kita vertus, tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, atskleidžia jo gyvenimo būdą ir elgesį, kad jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Ankstesnės bausmės (bauda, areštas) jam teigiamos įtakos nepadarė. Nors T. K. ne itin daug kartų baustas administracine tvarka, kita vertus, jis baustas už šiukščių administracinių nusižengimų padarymą – traktoriaus vairavimą esant neblaiviam (2020 m. rugsėjo 17 d. ROIK: 23210636892), taip pat už variavimą transporto priemones neturint tokios teisės (2023 m. kovo 8 d. ROIK: 23197559760, 2025 m. vasario 18 d. ROIK: 25265035789), turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visos baudos sumokėtos. Teismas pažymi, kad kaltinamasis UAB (duomenys neskelbtini) įsidarbino tik prieš du mėnesius ir šiuo metu dar nėra pasibaigęs jo bandomasis laikotarpis, todėl gaunamos pajamos nėra stabilios ir negali būti vertinamos kaip nuolatinės ar garantuotos. Atsižvelgiant į T. K. byloje charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, švelnesnių bausmių skyrimas būtų per švelni valstybės reakcija į padarytas nusikalstamas veikas. Vien kaltinamojo gynėjo kitokia nuomonė teismo neįpareigoja.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 27 parų arešto – bausmę, ir T. K. paskirti subendrintą bausmę – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Toks bausmių bendrinimo būdas pasirinktas, kadangi kaltinamojo nusikalstamos veikos padarytos idealia sutaptimi.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, T. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Teismas pažymi, kad, priešingai, nei teigė kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje, pagal aptariamą baudžiamojo įstatymo straipsnį, trečdaliu mažinama byloje skiriama galutinė (subendrinta) bausmė (kai asmuo pripažįstamas kaltu pagal kelis BK straipsnius), o ne atskiros bausmės, kurios vėliau bendrinamos.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, T. K. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 6 mėnesiams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

T. K. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,43 promilių etilo alkoholio koncentracija, kuri gerokai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. T. K. vairavo automobilį penktadienio (Žolinių dieną) vakarą Vilniaus mieste, kai eismas gali būti ne itin intensyvus. Kita vertus, T. K. vairavo techniškai netvarkingą automobilį, kurio priekinis ratas buvo nuleistas; taip pat jis, vairuodamas automobilį, pasak liudytojo O. J. S., mažiausiai tris kartus sukėlė avarines situacijas. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (nusikalstamų veikų padarymo metu T. K. buvo atimta specialioji teisė vairuoti kelių transporto priemones pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. teismo baudžiamąjį įsakymą). Tai kartu didina T. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, kad neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į T. K. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, jam buvo paskirta tokio paties pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Jis ne kartą traukas administracinėn atsakomybėn už šiurkščių administracinių nusižengimų – traktoriaus vairavimą esant neblaiviam (2020 m. rugsėjo 17 d. ROIK: 23210636892), taip pat už variavimą transporto priemones neturint tokios teisės (2023 m. kovo 8 d. ROIK: 23197559760, 2025 m. vasario 18 d. ROIK: 25265035789) – padarymą. Tai neigiamai apibūdina T. K. asmenybę, kaip linkusią piktybiškai nesilaikyti KET. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 5 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis). Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 19 d.

Kaltinamojo gynėjas baigiamosios kalbos metu prašė sumažinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – terminą vienu trečdaliu. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs tokios galimybės. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji poveikio priemonė nėra prilyginama bausmei, jos paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl jos terminas kartu su bausme ar atskirai negali būti mažinamas vienu trečdaliu.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju T. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, naudodamasis automobiliu Opel Zafira, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 41). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, T. K. priklausantis automobilis Opel Zafira konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 1 090 Eur (su PVM) (b. l. 42), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo T. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Be to, pats kaltinamasis teismo posėdžio metu sutiko dėl automobilio konfiskavimo valstybės naudai.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – T. K. priklausančio automobilio Opel Zafira – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).

BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nagrinėjamu atveju T. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nėra abejonių, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalsti. Jis anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad T. K. būdamas neblaivus yra padaręs ne vieną administracinį nusižengimą.

Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga T. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo programose ir kursuose. Nustatomas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 1 metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

T. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 121–124, 125–128). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos pirmo tomo viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinė laikmena su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. K. priklausančiam automobiliui Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. iki 2026 m. vasario 25 d. (b. l. 43–45). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-09301 dėl 129,17 Eur už T. K. gynusio advokato R. Aliukonio darbo užmokestį. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu T. K. laikinai suimtas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir jam paskirti 27 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 27 parų arešto – bausmę, ir T. K. paskirti subendrintą bausmę – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. K. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti T. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkeriems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. rugpjūčio 19 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti T. K. priklausantį automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti T. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos pirmo tomo viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinė laikmena su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš T. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamasis privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Vilniaus g. 39, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas vilnius@probacija.lt);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

T. K. taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.