Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Jasiūnienės skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutarties, kuria nuteistasis S. P. atleistas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2006-11-17 nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės tolesnio atlikimo dėl ligos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P., gim. 1952-08-12, nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2004-03-18 nuosprendžiu pagal 2000 m. BK 259 str. 1 d., 260 str. 1 d., 22 str. ir 260 str. 1 d. Remiantis BK 63 str., bausmės subendrintos ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panevėžio apygardos 2006-10-16 teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63str. 4 d., 9 d., Panevėžio apygardos 2003-09-29 teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, dalinio sudėjimo būdu, subendrinta su Panevėžio apygardos 2004-03-18 teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Paskirta galutinė subendrinta bausmė- 15 metų laisvės atėmimo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2006-11-17 nutartimi pakeista Panevėžio apygardos teismo 2006-10-16 nutartis: Panevėžio apygardos teismo 2004-03-18 nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką (2000 m. liepos 8 d. epizodas) iš 2000 m. BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) ir paskirti 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Panevėžio apygardos 2004-03-18 teismo nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką (2000 m. rugsėjo 28 d. epizodas) iš 2000 m. BK 22 str. 1 d. 260 str. 1 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuoti į BK 22 str. 1 d. 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) ir paskirti 5 m. laisvės atėmimo bausmę. Šias naujai paskirtas bausmes ir Panevėžio apygardos 2003-09-29 teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti ir paskirti subendrintą 13 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia - 2003-04-09. Bausmės pabaiga - 2016-03-15 Nuteistasis nuo 2011-04-20 gydosi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartimi S. P. atleido nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2006-11-17 nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės tolesnio atlikimo dėl ligos.

Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokurorė J. Jasiūnienė skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį ir priimti nutartį Laisvės atėmimo vietų ligoninės teikimą atmesti. Nurodo, kad atleidimas nuo bausmės dėl ligos nėra imperatyvi teisės norma, o tik teisė, kuri realizuojama įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgus į atliktos bausmės dalį, taip pat sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje bei galimą poveikį asmens sveikatai. Kritiškai vertintina Laisvės atėmimo vietų ligoninės teigiama nuteistojo charakteristika, nes jis ligoninėje praleido vos vieną mėnesį, o pataisos įstaiga, kurioje S. P. nuolat atlieka bausmę, charakterizuoja jį neigiamai. Nors nuteistojo sveikatos būklė atitinka LR vidaus reikalų ministerijos ir LR sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtinto „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąrašo“ kriterijus, tačiau teismo posėdyje dalyvavusi gydytoja T. Minkevičienė patvirtino, kad nuteistasis sugeba pasirūpinti savimi, pataisos namuose jam skiriamas visas reikalingas gydymas ir medikamentai, vieną kartą per metus jis pristatomas kardiologo konsultacijai į Vilniaus universitetines Santariškių klinikas. Iš turimos medžiagos darytina išvada, jog ligos, kuriomis serga S. P., neturi didelės įtakos bausmės atlikimui, nuteistasis yra fiziškai veiksnu, gali pasirūpinti savimi, jo liga pavojaus kitų nuteistųjų sveikatai nekelia. Be to, tai, kad teikimas dėl nuteistojo atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos pateiktas remiantis 2011-05-27 Specialiosios gydytojų komisijos aktu, t.y. praėjus tik mėnesiui nuo nuteistojo gydymo pradžios Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kelia abejonių dėl ligos sunkumo. Specialiosios gydytojų komisijos 2009-08-11 akte nurodyta, kad S. P. pagrindinis susirgimas – padidintas arterinis spaudimas, prieširdžių virpėjimas buvo diagnozuotas prieš 14 metų. Tai reiškia, kad S. P. serga jau labai seniai ir šios ligos netrukdė nuteistajam daryti nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu jis ir atlieka bausmę.

Vilniaus apygardos teismo 2011-07-11 nutartimi buvo nuteistajam S. P. paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 74(209)/12 (01) konstatuota, kad S. P. nustatyta kraujo apytakos sistemos liga, t.y. kardiomiopatija su lėtiniu III laipsnio kraujotakos nepakankamumu, gali būti laikoma sunkia ir nepagydoma, nes yra įtraukta į „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministerijų 1995-11-02 įsakymu Nr. 969/578. Minėtu ekspertizės aktu taip pat nustatyta, kad S. P. kraujo apytakos sistemos ligos komplikacija nustatyta 2001 metais, todėl tikėtina, kad ligos pradžia galėjo būti ir anksčiau.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas prašė skundą atmesti.

Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokurorės skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnyje reglamentuojamas atleidimas nuo bausmės dėl ligos. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktos bausmės laiką. Pažymėtina, kad atleidimas nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, specialiosios gydytojų komisijos 2011-05-27 aktu S. P. nustatyta diagnozė – KŠL su ritmo sutrikimais, permanentinis PV, skilvelinė ekstrasystolija, hipertenzinė – aritmogeninė KMP (KSH, KS ir prieširdžių dilatacija), MVN I-II laipsnio (KS silpnumas KS IF 30 proc.). Specialioji gydytojų komisija pateikė išvadą, kad S. P. sveikata atitinka „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąrašo“ kriterijus ir siūlė nuteistąjį atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos.

Pažymėtina, kad atleisti nuteistąjį nuo bausmės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Be aukščiau minėtų aplinkybių, reikia atsižvelgti į sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, poveikį kitiems nuteistiesiems bei galimą poveikį minėtų asmenų sveikatai. Apklausta 1 instancijos teisme specialiosios gydytojų komisijos atstovė T. Minkevičienė parodė, kad S. P. sveikatos būklė reikalauja nuolatinės priežiūros, slaugos ir medikų kontrolės. Priešingai, negu skunde teigia prokurorė, T. Minkevičienė parodė, kad nors S. P. sugeba save apsitarnauti, tik tada kai jaučiasi geriau, jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Atstovė taip pat parodė, jog pataisos namuose yra tik ambulatorinė pagalba, situacija su medicinine pagalba bloga, o personalo beveik nėra.

Kolegija pažymi, kad tiek specialiosios gydytojų komisijos 2011-05-27 aktu, tiek specialiosios gydytojų komisijos atstovės T. Minkevičienės duotais paaiškinimais neturi pagrindo abejoti, nes sunkios nepagydomos ligos nustatymas yra medicinos, o ne jurisprudencijos prerogatyva.

Nors prokuratūros skunde nurodoma, kad kritiškai vertintina Laisvės atėmimo vietų ligoninės teigiama nuteistojo charakteristika, nes jis ligoninėje praleido vos vieną mėnesį, o pataisos įstaiga, kurioje S. P. nuolat atlieka bausmę, charakterizuoja jį neigiamai, šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos turi būti vertinama šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių visuma. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. P. buvo nuteistas už vieną nesunkų, vieną sunkų ir pasikėsinimą įvykdyti vieną sunkų nusikaltimus, šiuo metu yra atlikęs daugiau negu pusę jam paskirtos bausmės. Be to, byloje yra notariškai patvirtintas nuteistojo sutuoktinės A. M. P. pareiškimas apie tai, jog ji sutinka, kad sutuoktinis S. P. nuolat gyventų jos vardu registruotoje namų valdoje Aguonų g. 42, Panevėžio m. Taigi matyti, kad nuteistasis atleistas nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, turėtų tiek, kur gyventi, tiek asmenį, galintį juo rūpintis.

Pažymėtina, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2011-07-11 nutartį buvo S. P. buvo paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 74(209)/12 (01) konstatuota, kad S. P. nustatyta kraujo apytakos sistemos liga, t.y. kardiomiopatija su lėtiniu III laipsnio kraujotakos nepakankamumu, gali būti laikoma sunkia ir nepagydoma, nes yra įtraukta į „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministerijų 1995-11-02 įsakymu Nr. 969/578. Minėtu ekspertizės aktu taip pat nustatyta, kad S. P. kraujo apytakos sistemos ligos komplikacija nustatyta 2001 metais, todėl tikėtina, kad ligos pradžia galėjo būti ir anksčiau.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tenkinti Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokurorės skundą nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.