- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-12
- Bylos Nr.
- ATP-910-658/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04535-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Pažeidėjas
- K. J.
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 liepos 11 d. nutarimo K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimu K. J. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubaustas: pagal ATPK 127 str. 2 d. – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties) litų dydžio bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. K. J. paskirta galutinė administracinė nuobauda - 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
K. J. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. birželio 3 d. apie 15.19 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, vairuodamas transporto priemonę „BMW 525“, v. n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir važiuodamas atbulas kliudė kitą automobilį „VW Touran“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino. Nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 106; 231.1; 231.2; 234 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde K. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimą. Teigia, jog buvo neteisingai ištirti ir įvertinti įrodymai, t. y. automobilio „BMW 535“, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai. Pažymi, jog buvo įvertinti ir seni apgadinimai, kurie nieko bendro su esamu įvykiu neturėjo. Šie apgadinimai net neįmanomi pagal esamą situaciją. Skunde apeliantas taip pat nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad įvykis įvyko prie apelianto darbovietės, kur jis pats būna dažnai, teritorija stebima vaizdo kameromis, tyčinis pasišalinimas yra net nelogiškas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas neginčijamais faktiniais duomenimis. Pažeidėjo kaltę pasišalinus iš eismo įvykio vietos patvirtina šie duomenys: K. J. vairuoto automobilio apgadinimai, kurie įrodo, kad kontaktas buvo stiprus ir paneigia K. J. aiškinimą, kad jis nejuto susidūrimo. Byloje nėra faktinių duomenų, kad iki įvykio ant K. J. automobilio buvo kitų apgadinimų, todėl K. J. versija dėl ankstesnių apgadinimų nepagrįsta. Be to, darbo aplinka ir buvimas joje neatleidžia eismo dalyvių nuo jų pareigų ir atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
K. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šios normos pripažįstant K. J. kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, nepažeistos, pritaikytos tinkamai. Teismas išsamiai išanalizavo surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
K. J. neginčija, jog buvo pažeidimo padarymo metu įvykio vietoje, neginčijo, kad jis vairavo transporto priemonę, apsisukinėjo, vairavo atbulas, tačiau teigė, kad susidūrimo nepastebėjo, nejuto, be to, jo teigimu, „BMW“ automobilio apgadinimai yra seni ir jie net negalėjo gautis šio įvykio metu. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Apylinkės teismas išsamiai išanalizavo surinktus duomenis, jų visumą, tinkamai juos įvertino bei padarė pagrįstas išvadas dėl K. J. kaltės tiek padarius ATPK 127 str. 2 d., tiek ir ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. K. J. pripažino, jog įvykio metu jis vairavo „BMW“ automobilį, liudytojai N. Č. ir Ž. Č. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė matę, kaip „BMW“ automobilis išsukinėdamas kliudė jų automobilį „VW Touran“ ir iš įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 7,8). Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį (b. l. 12), bei abiejų transporto priemonių fotonuotraukų (b. l. 13-16) matyti, jog transporto priemonių apgadinimai atitinka eismo įvykio vietoje užfiksuotą bei liudytojų nurodytą, o taip pat ir K. J. paaiškinimus atitinkančią eismo įvykio schemą. „VW Touran“ automobilio apgadinta galinio buferio kairė pusė, o „BMW“ automobilio priekinio buferio dešinės pusės kampas bei dešinysis sparnas. Abiejų transporto priemonių apgadinimai išsidėstę vienodame aukštyje. Savo rašytiniame paaiškinime K. J. taip pat sutiko ir pripažino, jog pamatęs savo ir kitos transporto priemonės apgadinimus, suprato, kad tai buvo jo kaltė (b. l. 9). Visi šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog K. J. buvo neatidus, neįsitikino, kad jo atliekamas manevras saugus, nors privalėjo ir turėjo objektyvią galimybę tai padaryti, tuo pažeidė KET 9 p., 106 p. reikalavimus, dėl ko buvo apgadinta taip pat ir kita transporto priemonė. Atsiradusi žala „VW Touran“ automobiliui yra tiesioginė K. J. elgesio pasekmė. Šios aplinkybės sudaro ATPK 127 str. 2 d. įtvirtino pažeidimo sudėtį, todėl K. J. pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d.
K. J. taip pat skunde teigia, kad jis nepagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., nes jis tyčios pasitraukti iš įvykio vietos neturėjęs, pasišalino, nes susidūrimo nejuto ir nesuprato sukėlęs eismo įvykį. Šiuos skundo argumentus aukštesnysis teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Apylinkės teismas išsamiai aptarė aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl kaltininko tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos ir nustatė, jog automobilių susidūrimo K. J. negalėjo nejusti, kas rodo, jog iš eismo įvykio vietos jis pasišalino žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau neįvykdė KET 231., 231.2, 234 punktuose numatytų pareigų. Teismo išvados yra pagrįstos išsamia teismo ištirtų įrodymų analize bei vertinimu, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo su jomis nesutikti.
K. J. buvo kaltinamas tuo, kad nevykdė KET 231.1., 231.2 p. numatytų pareigų įvykus eismo įvykiui, t. y. pareigos nedelsiant sustoti, nesukeliant papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą kaip numatyta KET bei pareigos pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Be to, nevykdė KET 234 p. įtvirtintos pareigos pildyti deklaraciją, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, arba kviesti policiją į eismo įvykio vietą.
Šių pareigų nevykdymą K. J. aiškina tuo, kad jis nesuprato, jog iš viso buvo eismo įvykis, jis nejuto, jog buvo apgadintas kitas automobilis, todėl tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo. Šiuos argumentus paneigia visuma apylinkės teisme išsamiai ištirtų duomenų. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog eismo įvykio metu padaryti apgadinimai, įvykio schema neleidžia abejoti tuo, kad K. J. neabejotinai juto automobilių kontaktą, tačiau anksčiau minėtų pareigų nevykdė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tiek iš „VW Touran“, tiek ir iš „BMW“ automobilių apgadinimų, matyti, jog jie yra pakankamai žymūs. K. J. automobilio sulaužytas, deformuotas ir nubrauktas priekinio bamperio dešinės pusės kampas, nubrauktas priekinis dešinės pusės sparnas, nėra grotelių (b. l. 10,16). „VW Touran“ automobiliui nubrauktas, apgadintas galinis kairės pusės buferis, braukimo žymė ilga, plati ir intensyvi, prasideda nuo krašto, kuris ribojasi su rato arka, ir tęsiąsi iki pat galo bei užsisuka į galinę buferio dalį. Nors iš fotonuotraukų matyti, kad „BMW“ automobilio priekinio buferio nėra visiškai sveika ir kairioji pusė, tačiau joje tokių stiprių apgadinimų kaip minėti dešinėje pusėje, nėra, buferis nesulūžęs. Taip pat pažymėtina, jog K. J. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog atvykęs į policiją pamatė savo automobilio priekinio buferio dešinės pusės apgadinimus, o sustačius automobilius buvo visiškai aišku, kai tai jo kaltė (b. l. 9). Remdamasis šiais duomenimis, jų visuma, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jo nejusti tokio kontakto neįmanoma, t. y. K. J. neabejotinai juto kontaktą ir suprato, kad dėl jo veiksmų galėjo būti apgadintas kitas automobilis, tačiau iš eismo įvykio vietos, nesant kito automobilio savininkui ir nesupildžius deklaracijos bei nepranešus apie įvykį policijai, pasišalino. Nors N. Č. nurodė, kad K. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino neskubėdamas, galėjo kontakto nejusti, tačiau vertinant šias aplinkybes būtina atsižvelgti į tai, kad tai tik subjektyvi nuomonė, šis liudytojas nebuvo prie pat automobilių kontakto metu, už vairo nesėdėjo, buvo per atstumą nuo įvykio. Tuo tarpu jau aptarti apgadinimai, jų pobūdis (deformuotas, sulaužytas „BMW“ automobilio buferis, intensyvi, plati ir ilga braukimo žymė „VW Touran“ automobilio buferyje) rodo tai, kad vairuotojas, t.y. K. J., net ir išsukdamas atbulas bei visą dėmesį sutelkęs į situaciją automobilio gale, sėdėdamas už automobilio vairo, negalėjo negirdėti ir nejusti automobilių kontakto. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, atsakomybei kilti pagal ATPK 130 str. 1 d. nėra būtina nustatyti tikslą, kad asmuo siekė išvengti atsakomybės, pakanka nustatyti, kad suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto apie įvykį policijai nepranešė. Apylinkės teismui pagrįstai nustačius, jog K. J. kontakto nejusti negalėjo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, neįvykdęs KET numatytų reikalavimų, jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. K. J. aiškinimai dėl jo dažno buvimo aikštelėje, dėl nelogiškumo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, aukštesniojo teismo nuomone, visiškai paneigti anksčiau aptartais duomenimis, jų visumos vertinimu.
Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, K. J. paskirta administracinė nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą turi būti vadovaujamasi teisingumo ir proporcingumo principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai), todėl individualizuojant skiriamas nuobaudas, būtina atidžiai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Be to, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013).
Vertinant padaryto pažeidimo pavojingą ir sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos dydį, jų proporcingumą, adekvatumą, atsižvelgtina į tai, kad K. J. sukeltas eismo įvykis nesukėlė žymių, ryškių pasekmių, žala kitam automobiliui sąlyginai nedidelė. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. K. J. iš karto kviečiamas atvyko į policiją ir neneigė, kad vairavo automobilį inkriminuotomis aplinkybėmis, nors liudytojai nurodė, kad už vairo galėjo sėdėti moteris. Byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus laiko pažeidėjas padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam buvo skirta administracinė nuobauda, tačiau teismų praktikoje vien šios aplinkybės buvimas besąlygiškai neužkerta kelio taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, būtina įvertinti visumą nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2AT-36-2013, 2AT-25-2013).
Atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais darytina išvada, jog pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtoji papildoma nuobauda – sankcijoje numatytas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam terminui yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Įvertinus visumą aptartų duomenų, pagrįstai manytina, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti skiriant K. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą žymiai trumpesniam laikotarpiui – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Atsižvelgiant į šiuos motyvus, Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas keistinas, sutrumpinant K. J. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas
nutaria:
K. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimą dalyje dėl nuobaudos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skyrimo ir galutinės, vadovaujantis ATPK 33 str., subendrintos nuobaudos skyrimo pakeisti.
Pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, K. J. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą papildomą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, K. J. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą ir šia nutartimi paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bei pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimu paskirtą 100 Lt (šimto litų) baudą subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.