Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-03-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-204-865/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-03-26
Bylos Nr.
A2.6.-204-865/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-12809-2013-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-13435-865/2013Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12809-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. kovo 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo gynėjui advokatui V. M.,

išnagrinėjusi K.P.V., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. V. 2013 m. rugpjūčio 5 d., apie 11.30 val., L. R. g. 56, Neringoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. WES-K234, ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus.

Teismo posėdyje K. P. V. į klausimą, ar pripažįsta kaltę dėl pažeidimų parodė, jog įvykis buvo. Nurodė, jog tąkart, rugpjūčio 5 d. poilsiavo Juodkrantėje, važiuodamas į paplūdimį sustodavo nusipirkti laikraščių ar papusryčiauti. Aikštelėje bandė pastatyti automobilį, nebuvo vietų, tik viena siaura vieta. Įvažiavo atbulas, jo mašina didelė, pamatė, kad neišlips, negalės atidaryti durelių. Kiek palaukus, pamatė, kad išvažiavo netoliese stovėjusi mašina, tai savo automobilį perstatė į tą vietą. Tada priėjo prie jo žmogus ir pasakė, kad pirmo parkavimosi metu kliudė mašiną. Pasakė, kad nieko nejautė. Pasakė, jog eitų pažiūrėti. Pas jį pritaisytas „forkopas“, jis paaiškino, kad juo ir palietė kitą automobilį. Jis, K.P. V., pasakė, jei taip, atsiskaito, o jis pasakė, kad tai ne jo mašina. Tada tas žmogus išėjo, o jis liko laukti. Palaukė savininko, pamatė, kad mašina vokiška, numeriai nelietuviški. Laukė apie pusę valandos, nesulaukė. Jam pasidarė negerai, nuvažiavo į butą pasiimti vaistų, o po geros valandos atvyko ir kitą dieną atvyko, bet mašinos nerado. Jis nejuto automobilių kontakto. Nežino žmogaus, su kuriuo kalbėjo, kontaktų, jis lietuviškai kalbėjo. Jis tik pasakė, kad jis, K.P. V., padarė pažeidimą ir išėjo. Kai atėjo žmogus, tada jis išlipo iš mašinos. Laukė gerą pusvalandį, dar kelis kartus ėjo apžiūrėti automobilių apgadinimų. Kitam automobiliui buvo truputį įspausta galinė „panelė“. Jo mašina žemesnė nei jo, tai virš „farkopo“ buvo įspaudimas. Gal 100-200 Lt vertintų žalą. Vairuotojo teisių praradimas labai pablogintų jo padėtį.

Šalies argumentai

K. P. V. paaiškinime nurodyta, kad 2013 m. liepos 29 d. – rugpjūčio 7 d. atostogavo Juodkrantėje. Kasdien automobiliu važiuodavo į grįždavo į paplūdimį, pakeliui sustodavo papietauti, nusipirkti laikraščių ar užeiti į vieną ar kitą lankomą vietą. Apie tris kartus buvo sustojęs ir Juodkrantėje prie bažnyčios esančioje aikštelėje. Rugpjūčio 5 d. taip pat atvyko į aikštelę prie bažnyčios, bandė priparkuoti automobilį į pakankamai siaurą tarpą, tačiau pastebėjęs, kad iš aikštelės išvyko kitas automobilis, perstatė savo mašiną į platesnį tarpą. Jokių susidūrimo požymių manevravimo metu nejuto ir nepastebėjo. Jam išlipus iš automobilio, prie jo priėjo asmuo, pareiškęs, kad jis kliudė kitą automobilį pirmo parkavimosi metu. Kartu apžiūrėjo jo nurodytą vietą. Kadangi pažeidimas buvo nežymus, jis pasiūlė atlyginti nuostolius. Tada asmuo pareiškė, kad automobilis ne jo. Jis, K. P. V., pasiliko laukti savininko. Belaukiant (apie pusę valandos) pasijuto blogai, sutriko širdies ritmas, vaistų su savimi neturėjo, nors juos vartoja kasdien. Išvyko į namus, išgėrė vaistų ir sekančią dieną nuvyko į įvykio vietą. Ten minėto automobilio jau nebuvo. Vairavo automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6).

Nukentėjusiojo J. H. paaiškinime nurodyta, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d. Juodkrantėje, stovėjimo aikštelėje prie bažnyčios, priparkavo savo automobilį. Nuo 11.30 val. iki 12.30 val. automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bandydamas atsitraukti atgal kliudė jo automobilio (valstybinis Nr. WES-K234) užpakalinę dalį. Liudytojas A. J. (b.l. 10, 11).

Teismo posėdyje liudytojas A. J. parodė, jog asmeniškai K. P. V. nepažįsta. Pastebėjo autoįvykį, kaip vairuotojas atbuline eiga įvažiavo į Vokietijos piliečio automobilį. Pastebėjęs įvykį, pažeidėjas perstatė savo automobilį į kitą vietą, nes norėjo išvengti atsakomybės. Jautė pareigą iškviesti pareigūnus, ką ir padarė.Automobilis važiavo atbuline eiga ir su priekabos kabliu atsitrenkė į kitą mašiną. Smūgis buvo visai minimalus. Kai atsitrenkė, pažeidėjas išvažiavo iš tos vietos ir perstatė savo automobilį į kitą vietą. Pažeidėjas statėsi automobilį, bet pamatė, kad atsitrenkė, tada perstatė. Kai perstatė, jis priėjo prie pažeidėjo, šnektelėjo, pasakė, kad reikia pranešti nukentėjusiajam žmogui, tai būtų garbinga. Bet kai ėjo jau po kiek laiko, pažeidėjo nebebuvo, tada iškvietė policiją. Vienas pažeidėjas buvo, dabar jį prisimena. Šalia Juodkrantės bažnyčios yra aikštelė, joje ir įvyko įvykis. Mašinų buvo vidutiniškai. Paskui buvo atėję tie žmonės, Vokietijos piliečiai, kuriems priklausė automobilis. Maždaug 20 metrų atstumu buvo lauke ir matė įvykį. Yra dar viena liudytoja, jo vaiko mama, ir jų vaikas. Tuo momentu užsirašė kaltininko valstybinius numerius ir juos paliko ant raudono „Opel“ automobilio. Greičiausiai, paaiškinimo rašymo metu geriau prisiminė įvykį, nei dabar. Buvo gana tikslus įlenkimas, todėl, jam dabar atrodo, kad pažeidimas padarytas automobilio kabliu. Pareigūnui paaiškino, kad tai įvyko važiuojant atbuline eiga, bet jo smulkiau neklausinėjo, kuo būtent įlenkta. Atvykus policijai, mašinos nebuvo sustatytos. Jie policiją sutiko įvykio vietoje. Kaip policija matavo automobilio aukštį, nesekė. Jis stovėjo tuo kampu matydamas „BMW“ automobilį iš priekio ir kartu matydamas „Opel“. Matė, kaip važiuodamas automobilis netgi stumtelėjo nukentėjusiojo automobilį, buvo mažas garsas, tada pažeidėjas nuvažiavo. Nuvažiavus, pastebėjo skylę, pagal skylę, tai galėjo būti padaryta kabliu – („forkopu“). Pareigūno reikėtų klausti apie automobilių pažeidimų aukščius. Važiavo automobilis galu ir jis matė vizualiai kontaktą bei girdėjo garsą, sujudėjo abu automobiliai. Parodžius bylos medžiagą (b.l. 14), nurodė, jog raštelis jo, jo raštas. Neužtenka nuotraukos kokybės pasakyti apie pažeidimus. Kampuose pažeidimai tikrai nepadaryti, nes pažeidėjas įvažiavo galu gan stačiai kitam automobiliui. Pats rašė savo paaiškinimą. Tyrimo metu jam skambino policininkas, susitiko įvykio vietoje, paskui jokių susitikimų nebuvo. Signalizacija nesuveikė, nes nebuvo tokio smūgio. Jį apklausė pareigūnas. Buvo pakviestas į automobilį ir pareigūnų automobilyje rašė paaiškinimą. Kiek dabar prisimena, pirmiausia vairuotojas nuvažiavo, paskui jam priėjus buvo išlipęs ir apsižiūrėjo mašiną. K. P. V. pirmą kartą gyvenime matė įvykio metu. Prie jo pareigūnai nematavo automobilių apgadinimų aukščio. Jis užpildė paaiškinimą ir nuėjo savais keliais. Kai atvyko pareigūnai, buvo tik raudonas „Opel“.

Teismo posėdyje liudytojas R. B. parodė, jog asmeniškai K. P. V. nepažįsta, nematęs. Matė apgadintą transporto priemonę, byloje yra nuotrauka, matosi žymės. Yra nufotografuota apgadinta transporto priemonė, byloje pridėtos nuotraukos. Neatsimena, kiek buvo žymių, jau seniai tas įvykis buvo. Gana daug kartų teko daryti tokį darbą. Fotografavo tas, kas dirbo, gal ir jis fotografavo, tiksliai nepamena, gal kolegos. Greičiausiai, kad teko bendrauti su nukentėjusiuoju. Kiek prisimena, kažkoks žmogus kreipėsi dėl įvykio. Neatsimena, ar vokietis nurodė savo pareiškime, kad buvo sugadintas jo automobilis. Nuotraukoje matosi galiniame bamperyje kažkokia žymė. Neturi jis tokios galimybės identifikuoti įvykį, jis gali tik teigti, kad galėjo būti toks įvykis. Jis nematė, kokiu automobiliu važiavo žmogus, tik pagal liudytojų nurodymus. Kiek pamena, buvo nurodytas automobilio numeris, o ar tikslus automobilis, nepamena. Nepamena, ar identifikavo automobilį pagal valstybinius numerius. Jie atlieka pirminius veiksmus ir atiduoda medžiagą tyrimui. Greičiausiai fotografavo, taip ir atsidūrė nuotraukos byloje. Gal jis fotografavo, jau tiek laiko praėjo sunku prisiminti. Neturėjo tokios galimybės sustatyti tų pačių automobilių, arba tos pačios markės automobilių. Buvo raštelyje parašyta informacija apie pažeidėją ir jam atrodo, dar pasitikslino paskambinęs liudytojui. Kaip tarnybiniame pranešime parašyta, taip ir buvo, jam sunku prisiminti, kas, ką sakė. Jis įsivaizduoja, kad nukentėjusysis dalyvavo, forminant įvykį. Jei yra „Opel“ vairuotojo pareiškimas byloje, reiškia jis buvo vietoje. Jis surinko pirminę medžiagą ir atidavė ją tolesniam tyrimui. Jis turi teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Parodžius bylos medžiagą (b.l. 14), nurodė, jog tai ne siuvėjo ruletė, o liniuotė su patikra. Jei išdidinti ekrane nuotrauką, matytųsi, kiek centimetrų yra nuo žemės, dabar pasakyti negali.

Teismo posėdyje liudytoja R. L. parodė, jog asmeniškai K. P. V. nepažįsta, matytas asmuo. Konkrečiai bylos jis neprisimena. Siuvėjo liniuotės jų tarnyba neturi. Neprisimena, kaip buvo nustatyti automobilių apgadinimų aukščiai. Neprisimenu bylos, todėl negali pakomentuoti, kodėl buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Neprisimena bylos medžiagos. Galima surašyti protokolą nesugretinus automobilių. Technines priemones naudoja tokias, kokias jiems duoda. Neprisimena šios bylos. Parodžius bylos medžiagą (b.l. 8), nurodė, jog nuotrauka jam nieko nesako. Parodžius bylos medžiagą (b.l. 2), parodė, jog jei neklysta, K. P. V. prisipažino apie padarytą įvykį Neringoje. Parodžius bylos medžiagą (b.l. 14), nurodė, jog detaliai nieko pasakyti negali, nes nepamena. Parodžius bylos medžiagą (b.l. 6), nurodė, jog detaliai bendravimo su K. P. V. neprisimena. Parodžius bylos medžiagą (b.l. 14), nurodė, jog automobilio kablio aukštis trečioje nuotraukoje 39 centimetrai.

Iš Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio Operatyvaus valdymo grupės vyresniojo specialisto R. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d., 14.30 val. gautas Vokietijos piliečio J. H., gim. 1947-11-12, pareiškimas apie tai, kad 2013-08-05 tarp 11.30 val. ir 12.30 val. Neringoje, L. R. g. Automobilių stovėjimo aikštelėje, prie bažnyčios pastebėjo, kad apgadintas jo automobilis Opel Zafira, valst. Nr. WES-K234. Apgadintas galinis bamperis. Prie savo automobilio rado lapelį, kuriame parašyta, kad įvykio liudytojas A. J., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) matė, jog automobilį apgadino automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą automobilis nurodytais numeriais nerastas, nustatyta, kad automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso K. P. V., gim. (duomenys neskelbtini). Apklaustas įvykio liudininkas A. J., gim. (duomenys neskelbtini)(b.l. 9).

Fotolentelėje užfiksuoti automobiliui Opel Zemfira, valstybinis Nr. WES-K234, padaryti apgadinimai, taip pat raštelis: „Jums į galinį bamperį įvažiavo BMW X5, VALST. NR. (duomenys neskelbtini). WITNESS. A.J.. Tel. +3(duomenys neskelbtini)(b.l. 14).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad apžiūrėtas automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog pats sukabinimo kablys nesugadintas (b.l. 7).

Prie bylos medžiagos pridėtas liudytojo A. J. surašyto raštelio nukentėjusiajam kopija (b.l. 14), kuriame nurodyta, kas apgadino nukentėjusiojo automobilį – kaltininko automobilio duomenys.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad K. P. V. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Iš K. P. V. paaiškinimo ir parodymų teisme matyti, jog jis savo kaltės kategoriškai neneigia, nurodo, jog parkavimosi metu galimai kliudė kitą automobilį, pažeidimai buvo nežymūs, laukė apgadinto automobilio savininko, tačiau blogai pasijutęs išvažiavo. Po to grįžo, bet automobilio nei tą, nei kitą dieną nebebuvo. Iš nukentėjusiojo paaiškinimo matyti, kad jis pats eismo įvykio nematė. Eismo įvykį matęs ir apie jį pranešęs liudytojas A. J. nurodė, jog matė, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), parkuodamasis galiniu bamperiu kliudė automobilį Opel Zemfira, valstybinis Nr. WES-K234. Išlipęs vairuotojas apžiūrėjo automobilius, po to prisiparkavo kitoje vietoje. Pažeidėjas statėsi automobilį, bet pamatė, kad atsitrenkė, tada perstatė. Kai perstatė, jis priėjo prie pažeidėjo, šnektelėjo, pasakė, kad reikia pranešti nukentėjusiajam žmogui, tai būtų garbinga. Bet kai ėjo jau po kiek laiko, pažeidėjo nebebuvo, tada iškvietė policiją. Teismo posėdžiuose gynybos pusė keitė savo taktiką. Nurodė jau, jog automobilių kontakto negalėjo būti, nesutampa automobilių apgadinimų aukščiai. Šią versiją paneigia išsamūs minėto liudytojo A. J. parodymai, liudytojų R. L., R. B. parodymai. Kaltininko automobilis iš įvykio vietos išvažiavo. Atvykę pareigūnai pagal A. J. iškvietimą apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį. Matavimus atliko su sertifikuotomis liniuotėmis. Natūralu, jog tuo momentu negalėjo atlikti automobilių sugretinimo veiksmo, kadangi kaltininkas su savo automobiliu buvo pasitraukęs iš įvykio vietos ir kaltininko reikėjo ieškoti. Tyrėja, atlikusi tyrimą, apžiūrėjo kaltininko automobilį Vilniuje, išmatavo apgadinimų aukštį. Pats K. P. V. prašė, jog byla tyrimui būtų perduota į Vilnių. Byla buvo perduota tolesniam tyrimui Vilniaus pareigūnams. Dėl to neteisi gynyba, nurodanti, jog pareigūnai galėjo visą tyrimą atlikti Klaipėdoje, juk pats P.K. V. prašė bylą perduoti į Vilniaus PK. Pareigūnų, atlikusių tyrimą, pažeidimų teismas nenustato, jie anksčiau K. P. V. nepažinojo, bylos baigtimi nesuinteresuoti, teisme parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės. Pats asmuo nėra ekspertas, negalėjo nustatyti, buvo ar nebuvo automobilių kontakto metu padaryti kokie nors apgadinimai. Pagal KET jis privalėjo kviesti policiją, kadangi nukentėjusiojo tuo metu prie automobilio nebuvo. Tai, jog išvažiavo, nes pasijuto blogai, kaltininko neteisina ir nešalina o atsakomybės. Ir išvažiuodamas asmuo galėjo paskambinti bendrosios pagalbos telefonu policijai ir perspėti ar imtis kitų priemonių, informuoti liudytoją A. J., kad sugrįš. Taigi K. P. V. buvo žinoma apie eismo įvykį, jis suprato, jog apgadino kitą automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešdamas apie eismo įvykį policijai. K. P. V. kaltė įrodyta iš dalies jo paties parodymais, liudytojų A. J., R. B., R. L. parodymais, nukentėjusiojo J. H. paaiškinimu, transporto priemonės apžiūros aktu, fotolentelėmis, policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, liudytojo raštelio duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, K. P. V. padaryti administraciniai teisės pažeidimai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį. K. P. V. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) 9, 134, 234 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

K. P. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį: eismo įvykio metu apgadintas automobilis, apgadinimai nežymūs, tai nurodė ir liudytojas, jog kontaktas tarp automobilių buvo nestiprus, automobilių kontaktas įvyko ne kur nors kelyje, o aikštelėje, pasišalinta iš įvykio vietos, atsižvelgiama į K. P. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę: 70 metų amžiaus, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, dirbantis Onkologijos institute daktaru, išsiskyręs, turi du suaugusius vaikus, pastovią gyvenamąją vietą, baustas vieną kartą administracine tvarka (baustumas išnykęs), duomenų apie teistumą byloje nėra. Gynyba prašė neatimti asmeniui vairuotojo pažymėjimo, nes tai, pasak gynybos būtų K.P. V. prapultis. Svarstydamas šį prašymą teismas atsižvelgia į visas aplinkybes ir jas įvertina, iš tiesų pats eismo įvykis, kaip minėta, nutiko parkuojantis automobilių stovėjimo aikštelėje, kontaktas tarp automobilių buvo nežymus, asmuo po to pasitraukė iš įvykio vietos. Nustatyta K.P. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, asmuo pensijinio amžiaus, tačiau dirbantis, praeityje iš viso baustas tik vieną kartą, vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1967 metų (b.l. 19), asmuo vairavo automobilį blaivus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, advokato prašymas tenkintinas, teismas mano, jog K. P. V. tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį ir už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti švelnesnę nuobaudą. Už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina minimali nuobauda. Paskirtos nuobaudos bendrintinos, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 straipsniais, teismas,-

nutaria:

skirti K.P.V. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 100 Lt baudą;

skirti K.P.V. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, 3000 Lt baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą, ir galutinę nuobaudą K.P.V. skirti 3000 Lt baudą.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (teismo baudos įmokos kodas: 6030, banko kodas: 73000). Sumokėjus baudą, baudos mokėjimo kvitas nedelsiant turi būti pristatytas protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka per 40 dienų nuo šio nutarimo paskelbimo dienos rašytiniu prašymu kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Rašytiniame prašyme turi būti nurodyta dėl kokių priežasčių prašoma išdėstyti baudą, pridedamos priežastis patvirtinančių dokumentų kopijos ar nuorašai.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius institucijai, kuri surašė protokolą, baudos mokėjimo kvito, minėtas anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (LR ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė