- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- I1-693-1066/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00933-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- K. Ž.
- Atsakovas
- Kalėjimų tarnyba
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Ž. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai (iki reorganizacijos – Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas K. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 1S-390 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba, toliau – Tarnyba) iš naujo svarstyti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 30 d. prašymą (reg. 2022 m. sausio 5 d. Nr. 1G-156) prašymą dėl perkėlimo į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus.
2. Pareiškėjas savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas kelia ginčą dėl jo neperkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus ir nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, tvirtina, kad atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – Pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, visus nurodytus reikalavimus.
2.2. Paaiškina, kad per 9 metus bausmės atlikimo laiką jis padarė vieną drausmės pažeidimą. Dėl šio drausmės pažeidimo 2021 m. rugpjūčio mėnesį dalyvavo „Įžanginės grupės“ užsiėmimuose, taip pat 2021 m. rugpjūčio 23 d. išklausė „12 žingsnių programos“ užsiėmimų ciklą, skirtą priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai. Nors šiuo metu yra vertinamas pareiškėjo bausmės atlikimo laikotarpis, tačiau nesutinka, jog vertinime pateikta jo asmenybę neigiamai vertinanti nuostata tai, jog jis bylos tyrimo metu ir teismo posėdyje nepripažino savo kaltės, taip pat nepripažino ir tų veikų, kurių jis neįvykdė ir reiškė pretenzijas dėl tų faktų, kurie neatitiko tikrovės. Toks subjektyvus vertinimas, pasak pareiškėjo, prieštarauja ne tik teismų praktikai, pagal kurią kaltės nepripažinimas, kaltinamojo principinė teisė į gynybą ir tokios pozicijos laikymasis negali būti kliūtis nuteistąjį vertinti teigiamai bausmės atlikimo metu, bet ir Baudžiamojo proceso kodekso 21 str. 4 d. ir 22 str. 3 d. nuostatoms.
2.3. Taip pat nesutinka, kad yra minimos tariamos jo elgesio neigiamos savybės, kurios neatitinka tikrovės, tokios kaip impulsyvumas, savitvardos praradimas, naudojant agresyvius sprendimo būdus. Pareiškėjui nėra suprantama, kaip šios jo elgesio neigiamos savybės pasireiškė bausmės atlikimo metu, jei per 9 bausmės atlikimo metus jis padaręs tik vieną drausmės pažeidimą ir daugiau nėra fiksuota jokių drausmės pažeidimų. Mano, kad toks vertinimas yra tik pareigūno aplaidaus darbo rezultatas, kuris blogina pareiškėjo teisinę padėtį. Pabrėžia, kad šiuo metu bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, per atliktos bausmės laiką skatintas 16 kartų ir jo nusikalstamo elgesio rizika nuo 2017 m. yra žema, pareiškėjas teistas pirmą kartą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir prevencinėse socialinės reabilitacijos programose, taip pat nuo 2015 m. liepos 16 d. dirba. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, o turimus įsiskolinimus dengia iš gaunamų darbinių pajamų.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jis taip pat turi sutikimus iš UAB „Lubinų pieva“ ir UAB „Sostinės inžinieriniai tinklai“, kad būtų įdarbintas tuo atveju, jeigu jį perkeltų š Pusiaukelės namus.
2.4. Pažymi, kad atsakovė, netenkindama jo 2021 m. gruodžio 30 d. prašymo dėl perkėlimo į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus likusiai bausmės daliai atlikti, vertindama Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos administracijos pateiktą tikrovės neatitinkančią jo asmenybę apibūdinančią medžiagą, ją vertino nepateisinamai aplaidžiai, tendencingai ir šališkai, grubiai pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas ir teisėtus lūkesčius.
Pažymi, kad šiuo metu yra kardinaliai pasikeitęs, todėl mano, kad likusią bausmės dalį galintis atlikti Pusiaukelės namuose lengvesnėmis sąlygomis, taip lengviau adaptuotis visuomenėje, ir tapti pilnaverčiu reikalingu ir naudingu visuomenei piliečiu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kuria grindžia tokiais argumentais:
3.1. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu stokojama neginčijamų argumentų, dėl kurių jis būtų perkeltinas į Pusiaukelės namus, todėl 2022 m. sausio 27 d. Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija (toliau – Komisija) pateikė siūlymą Nr. LV-374 neperkelti pareiškėjo į pusiaukelės namus. Tokiam siūlymui yra pritarta ir siekiant nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros, pareiškėjo prašymas tęsti laisvės atėmimo bausmę perkeliant iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus – netenkintas.
3.2. Pabrėžia, kad Komisija sprendimą – siūlyti Tarnybos direktoriui pareiškėjo prašymo netenkinti ir neperkelti jo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus – priėmė, įvertinusi Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-210 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 8 punkte nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padariusi pagrįstą išvadą, jog surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jo jau būtų galima neizoliuoti nuo visuomenės.
3.3. Paaiškina, kad Komisija savo kompetencijos ribose vertina ne kiekvieną aplinkybę atskirai, bet pateiktų duomenų visumą ir pasiektą rezultatą. Komisija, gavusi prašymą, vertina tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, tiek nusikalstamo elgesio riziką, tiek galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, tiek kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
4. Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas perkelti jį į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą perkelti jį į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus.
5.2.2. Komisija įvertino tai, kad nuteistasis nuo 2017 m. gruodžio 29 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka baustas 1 kartą (2019 m. rugsėjo 10 d.), skatintas 16 kartų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir prevencinėse socialinės reabilitacijos programose, 2015 m. liepos 16 d. atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą ir nuo pat atvykimo įsidarbino valgykloje darbininku, vėliau nuteistasis dirbo valytojo pareigose, o šiuo metu dirba Ūkio aptarnavimo brigadoje pagalbiniu darbininku. Paleidimo atveju būtų įdarbintas UAB „Lubinų pieva“ statybininko pareigose arba UAB „Sostinės inžineriniai tinklai“ pagalbinio darbininko pareigose, yra pateikti tai patvirtinantys dokumentai, apsigyventų pas tėvus Radviliškio r., taip pat pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Palaiko socialinius ryšius su motina, broliais, vaikais, sugyventine. Asmuo turi daug įsiskolinimų dėl civilinių ieškinių, įsiskolinimų mokesčių inspekcijai, iš nuteistojo darbo užmokesčio vykdomi išieškojimai ir vaikų išlaikymui. Nuteistasis anksčiau neteistas, tačiau nusikaltimą atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje, nuosprendyje nurodyta, kad kaltės neprisipažino, teisme duoti parodymus atsisakė, nurodydamas, kad parodymus byloje galėjo suklastoti tyrėjai. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nuteistasis laikosi savo pozicijos, savo kaltę įvykdytame nusikaltime minimalizuoja. Vertinant nuteistojo alkoholio vartojimo įpročius, yra stebimi tam tikri sunkumai. Pažymima, kad net ir struktūruotoje aplinkoje nuteistasis negebėjo valdyti savo vartojimo įpročių, 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo skirta drausminė nuobauda už alkoholio vartojimą. Bausmės atlikimo metu 2021 m. rugpjūčio mėn. dalyvavo „Įžanginės grupės” užsiėmimuose, taip pat 2021 m. rugpjūčio 23 d. išklausė „12 žingsnių programos“ užsiėmimų ciklą, skirtą priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, tačiau ši sritis reikalauja tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, bet ir paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Taip pat nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta, kad nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, impulsyvumas bei savitvardos praradimas naudojant agresyvius sprendimo būdus, tai yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai veiksniai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Netinkamas nuteistojo elgesys laisvėje suponuoja prielaidas apie visuomenėje priimtinų taisyklių ignoravimą, šiuo metu nuteistasis išreiškia poreikį save realizuoti laisvėje tinkamais būdais ir priemonėmis, tačiau kryptingų bei tikslingų veiksmų, kurie jam padėtų tai įgyvendinti, stokoja. Nusikalstamo elgesio rizika išlieka žema, tačiau kriminogeniniai veiksniai lėšų tvarkymo, piktnaudžiavimo alkoholiu, gyvenimo stiliaus ir draugų srityse išlieka aktualūs.
5.4. Atsakovė skundžiamu Sprendimu, atsižvelgdama į Komisijos išvadą, nutarė pareiškėjo prašymas tęsti laisvės atėmimo bausmę perkeliant iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus – netenkinti.
6. Ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl nuteistųjų perkėlimo į pataisos įstaigos specialų padalinį (pusiaukelės namus) – Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) ir Aprašas.
BVK 69 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.
Pagal BVK 69 straipsnio 6 dalį teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas.
Aprašo 5 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius, įsitikinęs, kad nuteistasis, kuris gali būti perkeltas į pusiaukelės namus, atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje arba BVK 69 straipsnio 3 dalyje nustatytus formaliuosius pagrindus (sąlygas), paveda Resocializacijos skyriaus atsakingam darbuotojui parengti sprendimui dėl perkėlimo į pusiaukelės namus priimti būtiną šią dokumentinę medžiagą (informaciją): 5.1. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą; 5.2. socialinio tyrimo išvadą; 5.3. nuteistojo prašymą arba įstaigos teikimą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus; 5.4. įsipareigojimą susirasti darbą ir nuteistojo sutikimą dirbti įstaigos pasiūlytą darbą, taip pat kitą informaciją apie nuteistojo galimybes dirbti ir mokytis už įstaigos ribų; 5.5. duomenis apie nuteistojo finansinius įsiskolinimus; 5.6. bausmės atlikimo terminą, galimo perkėlimo į pusiaukelės namus bei lygtinio paleidimo datą; 5.7. nuosprendžio, pagal kurį nuteistasis atlieka bausmę, kopiją arba išrašą; 5.8. žinomą informaciją apie nustatytus apribojimus dirbti tam tikrą darbą (teismo sprendimą, neįgaliojo pažymėjimą, išvadą dėl darbo sąlygų ir pobūdžio ir pan.); 5.9. galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją; 5.10. intensyvaus rengimo prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos būtinybę pagrindžiantys duomenys (šiame papunktyje nurodyti duomenys privalomai pateikiami, kai nuteistasis į pusiaukelės namus pageidauja būti perkeliamas vadovaujantis BVK 69 straipsnio 3 dalimi, priimant sprendimą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, vadovaujantis BVK 69 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys pageidautini). 5.11. kitą dokumentinę medžiagą (informaciją), kuri gali turėti reikšmės priimant sprendimą.
Aprašo 7 punkte nustatyta, jog Komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio Aprašo 6 punkte nurodytos dokumentinės medžiagos (informacijos) gavimo dienos apsvarsto pateiktą dokumentinę medžiagą (informaciją) ir posėdyje priima motyvuotą, vieną iš šių sprendimų: 7.1. teikti siūlymą Įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai; 7.2. teikti siūlymą Įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai; 7.3. teikti siūlymą Kalėjimų departamento direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai; 7.4. teikti siūlymą Kalėjimų departamento direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai.
Pagal Aprašo 8 punktą Komisija, priimdama sprendimą, įvertina: 8.1. likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos; 8.2. nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu; 8.3. nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus; 8.4. individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus; 8.5. nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius; 8.6. nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje; 8.7. nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį; 8.8. ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą; 8.9. intensyvaus rengimo nuteistajam būtinumą prieš paleidžiant jį iš pataisos įstaigos; 8.10. kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016).
8. Nagrinėdama nuteistųjų prašymus perkelti į Pusiaukelės namus, Komisija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. Komisijos sprendimai dėl tokių nuteistųjų prašymų yra individualūs administraciniai aktai, todėl tokie sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.; ginčui aktualioje įstatymo redakcijoje – 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.). Komisija, be kita ko, turi plačią diskreciją atsižvelgti į kitas aplinkybes (įskaitant ir reikšmingas aplinkybes, kurios nesusijusios su nuteistojo bausmės atlikimu), kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, tačiau tai darydama, o ypač „kitomis aplinkybėmis“ grįsdama sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus, privalo pateikti adekvačius, aiškius ir pakankamus motyvus (žr., pvz., 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019).
9. Įvertinus pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus, jam buvo pateiktas Skundžiamas sprendimas. Iš anksčiau pacituotų teisės aktų nuostatų matyti, kad Komisija, nagrinėdama nuteistojo prašymą, privalo įvertinti Aprašo 8 punkte nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y. privalo įvertinti, ar nuteistasis yra pakankamai paruoštas perkėlimui į mažiau struktūrizuotą aplinką ir intensyviam ruošimui lygtiniam paleidimui. Sprendimo motyvų pakankamumas ir pagrįstumas vertintini pagal tai, kiek atitinka Aprašo 8 punkto papunkčių nuostatas.
10. Vertinant skundžiamo Sprendimo turinį, pažymėtina, kad jame pateiktas tam tikrų pareiškėjo elgesio ir asmeninių savybių apibūdinimas, tačiau jis nėra struktūrizuotas pagal Aprašo 8 punkte nurodytus aspektus, t. y. iš teksto dėstymo galima tik interpretuojant daryti išvadas, kokiu aspektu pasisako atsakovė. Tokiu būdu pareiškėjui, be kita ko, įvertinus jo išsilavinimą (iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad pareiškėjas įgijęs 8 klasių išsilavinimą) objektyviai buvo apsunkinta galimybė suprasti Sprendimo esmę.
11.2. Vertinant pareiškėjo elgesį bausmės atlikimo metu (Aprašo 8.2 papunktis), pasisakyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. gruodžio 29 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis ir drausmine tvarka baustas 1 kartą (2019 m. rugsėjo 10 d.), skatintas 16 kartų. Taigi Komisija savo rekomendaciją bei atsakovė skundžiamą Sprendimą priėmė, atsižvelgdami į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu.
11.3. Vertinant pareiškėjui taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus ir individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus (Aprašo 8.3 ir 8.4 papunkčius), Sprendime pasakyta, kad pareiškėjas vykdo socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir prevencinėse socialinės reabilitacijos programose. Taip pat įvertinta, kad bausmės atlikimo metu 2021 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjas dalyvavo „Įžanginės grupės” užsiėmimuose ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. išklausė „12 žingsnių programos“ užsiėmimų ciklą, skirtą priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai. Teismo vertinimu, minėtas vertinimas atitinka Aprašo 8.3–8.4 papunkčių nuostatas ir atsakovė tinkamai motyvavo šią Sprendimo dalį.
11.4. Vertinant pareiškėjo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius (Aprašo 8.5 papunktis) ginčijamame Sprendime atsakovės pasisakyta, kad nors bausmės atlikimo metu 2021 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjas dalyvavo „Įžanginės grupės” užsiėmimuose, taip pat – 2021 m. rugpjūčio 23 d. išklausė „12 žingsnių programos“ užsiėmimų ciklą, skirtą priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, tačiau, Komisijos ir atsakovės manymu, ši sritis reikalauja tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, bet ir paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Taip pat vertinama, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, impulsyvumas bei savitvardos praradimas, naudojant agresyvius sprendimo būdus, tai yra aktualūs, su pareiškėjo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai veiksniai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Netinkamas pareiškėjo elgesys laisvėje suponuoja prielaidas apie visuomenėje priimtinų taisyklių ignoravimą, šiuo metu pareiškėjas išreiškia poreikį save realizuoti laisvėje tinkamais būdais ir priemonėmis, tačiau kryptingų bei tikslingų veiksmų, kurie padėtų tai įgyvendinti, pareiškėjas stokoja. Nusikalstamo elgesio rizika žema.
Iš išdėstyto teismui nėra aišku, kodėl daromos tokios išvados apie pareiškėjo motyvaciją, nors teigiama, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta, jog pareiškėjui būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, impulsyvumas bei savitvardos praradimas, naudojant agresyvius sprendimo būdus, tačiau nėra aišku, kuo remiantis padaryta tokia išvada apie asmenines pareiškėjo savybes, t. y. Sprendime pateikiamos abstrakčios išvados ir nėra suprantama, kodėl atsakovė Sprendime padarė tokias išvadas.
Be kita ko, Sprendime visiškai nėra analizuoti pokyčiai pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo aspektu (nei bendro rezultato požiūriu, nei atskirais aspektais, ypač susijusiais su neigiamą sprendimą nulėmusiomis pareiškėjui priskirtomis savybėmis), tik formaliai pasisakyta, kad nusikalstamo elgesio rizika išlieka žema.
11.5. Vertinant nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje (Aprašo 8.6 papunktis) Sprendime pasakyta, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 16 d. atvykęs į pataisos įstaigą, sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą ir nuo pat atvykimo įsidarbino valgykloje darbininku, vėliau – dirbo valytojo pareigose, o šiuo metu – dirba Ūkio aptarnavimo brigadoje pagalbiniu darbininku. Nurodoma, kad paleidimo į laisvę atveju pareiškėjas būtų įdarbintas UAB „Lubinų pieva“ statybininko pareigose arba UAB „Sostinės inžineriniai tinklai“ pagalbinio darbininko pareigose, taip pat yra pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Taigi iš esmės Sprendimas atitinka Aprašo 8.6 papunkčio nuostatoms, vertinant kaip pakankamą Sprendimo motyvavimą.
11.6. Vertinant pareiškėjo nusikalstamos veikos, dėl kurios jis yra nuteistas, pavojingumą ir pobūdį (Aprašo 8.7 papunktis) Sprendime įvertinta, kad pareiškėjas anksčiau neteistas, tačiau nusikaltimą atliko, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje, teismo nuosprendyje nurodyta, kad kaltės neprisipažino, teisme duoti parodymus atsisakė (nurodydamas, kad parodymus byloje galėjo suklastoti tyrėjai). Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu taip pat pareiškėjas laikėsi savo pozicijos, savo kaltę įvykdytame nusikaltime minimalizavo. Vertinant pareiškėjo alkoholio vartojimo įpročius, yra stebimi tam tikri sunkumai. Pažymima, kad net ir struktūruotoje aplinkoje pareiškėjas negebėjo valdyti savo vartojimo įpročių, 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo skirta drausminė nuobauda už alkoholio vartojimą.
Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu teismas sprendžia, kad tokia atsakovės padaryta išvada Sprendime grindžiama galimai tuo, kad pareiškėjas buvo baustas drausmine tvarka dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau paskutinis atvejis, kada konstatuota, kad pareiškėjas vartojo alkoholį, buvo 2019 m. (prieš 3 metus iki Skundžiamo Sprendimo) ir nurodyta, kad šiuo atveju stebimi tam tikri sunkumai, pareiškėjui negebant valdyti šių įpročių, dėl ko spręstina, kad galimai pareiškėjo pastangos keisti elgesį šiuo aspektu nėra pakankamos. Teismo vertinimu, vien tik skirtos drausminės nuobaudos taikymo prieš 3 metus aplinkybė nėra pakankama daryti išvadai apie pareiškėjo piktnaudžiavimą alkoholiu Sprendimo priėmimo metu.
Pažymėtina, kad Sprendime duomenų apie tai, kad pareiškėjas (nuteistasis) yra / nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą (Aprašo 8.8 papunktis) nėra pateikta, todėl nėra aišku, ar atsakovas įvertino šią aplinkybę, priimant ginčijamą Sprendimą.
11.7. Vertinant kriterijų dėl intensyvaus rengimo nuteistajam būtinumą prieš paleidžiant jį iš pataisos įstaigos (Aprašo 8.9 papunktis) pasakytina, kad atsakovas Sprendime nurodo, jog pareiškėjas kryptingų bei tikslingų veiksmų, kurie jam padėtų tai įgyvendinti, stokoja. Tačiau nurodant, kad nusikalstamo elgesio rizika žema, atsakovas mano, kad kriminogeniniai veiksniai tokie kaip „Lėšų tvarkymo“, „Piktnaudžiavimo alkoholiu“, „Gyvenimo stiliaus ir draugų srityje“ išlieka aktualūs. Teismo sprendžia, kad šiuo atveju įvertinus, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika žema, atsakovas turėtų pakankamai motyvuoti, kodėl esant nusikalstamo elgesio rizikai žemai, padarė išvadą, jog kryptingų bei tikslingų veiksmų, kurie jam padėtų tai įgyvendinti, stokojama.
11.8. Taip pat Sprendime nebuvo pasisakyta, apie kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimui (Aprašo 8.10 papunktis), ar tokių apskritai yra ir kokios / ar jų nėra.
12. Pažymėtina tai, kad į bylą pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje, kurią atsakovė pateikė kartu su atsiliepimu, detaliau pasisakyta dėl kai kurių vertinamųjų aspektų pagal Aprašo 8 punkto papunkčius (t. y. kriminogeniniai veiksniai tokie kaip „Lėšų tvarkymo“, „Piktnaudžiavimo alkoholiu“, „Gyvenimo stiliaus ir draugų srityje“ ir t. t.). Nepaisant to, teismas pabrėžia, kad Socialinio tyrimo išvada nebuvo pateikta pareiškėjui kartu su skundžiamu Sprendimu ir Sprendime nebuvo pateikta jokių nuorodų į ją. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų supažindintas su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, kuriais galimai (Sprendime nėra jokių nuorodų į konkretų dokumentą) buvo remtasi priimant Sprendimą. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai teismo iniciatyva buvo atsakovės pateikti į bylą teisminio nagrinėjimo metu, tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų buvęs supažindintas su jais iki teisminio nagrinėjimo. Atsakovė teismui pateiktame paaiškinime (gautas 2023 m. kovo 13 d.) nurodė, kad teisės aktai nenumato privalomo nuteistųjų supažindinimo su Socialinio tyrimo išvadomis ir Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus Komisijos siūlymais. Nepaisant to, paminėtina, kad šios aplinkybės neabejotinai trukdė pareiškėjui suvokti atsakovės Sprendimo esmę ir jo motyvus. Pagal formuojamą administracinių teismų praktiką administracinio akto priėmimo motyvai pagal Viešojo administravimo įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015).
13. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis) nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14).
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Sprendimas nėra išsamus ir nuoseklus (turintis prieštaravimų tarp atskirų dalių, nepakankamai detalus ir pagrįstas, neaišku, kodėl padarytos tokios išvados), nėra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, todėl laikytina, kad nėra pakankamai motyvuotas. Taigi toks Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkto (įstatymo viršenybės), 5 punkto (išsamumo), 9 punkto (objektyvumo), 10 punkto (proporcingumo) ir 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto (administraciniame sprendime turi būti nurodyti jo motyvai) bei atsakingo (gero) administravimo principo.
15. Teismas konstatuoja, kad toks Sprendimas naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus ir priimti Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. Ž. skundą patenkinti.
Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 1S-390 ir įpareigoti atsakovę Lietuvos kalėjimų tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo K. Ž. prašymą dėl perkėlimo į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.