Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. T-1453-946/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-29
Bylos Nr.
T-1453-946/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36856-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Byla Nr. T-1453-946/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36856-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.1.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2019 m. liepos 29 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo G. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 13 d. priimtu nutarimu Nr. 91-117 nutarta taikyti nuteistajam G. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 mėn. 24 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. birželio 13 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 82 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, vertinant nuteistojo pakartotinės nusikalstamos rizikos pokytį bausmės atlikimo laikotarpiu, rizika išliko vidutinė, nors svertinių taškų suma sumažėjo nuo 93 iki 82 balų (piktnaudžiavimo alkoholiu, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų srityse), nes šiuo metu stebima pagerėjusi nuteistojo emocinė savijauta bei motyvacia spręsti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, nuteistasis labiau pasitiki savo jėgomis, siekia analizuoti nusikalstamo elgesio pasekmes, pripažįsta kaltę bei gailisi, bausmės atlikimo metu tinkamai elgiasi bei dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, stebima jo elgesio pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Daiva Kavaliauskienė pateikė skundą dėl Komisijos 2019 m. birželio 13 d. nutarimo taikyti nuteistajam G. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kuriuo prašo netvirtinti Komisijos 2019 m. birželio 13 d. nutarimo. Skunde prokurorė pažymėjo, jog Komisija, svarstydama nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, tinkamai neįvertino nuteistojo asmenybės, neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis dar nėra tinkamai įvertinęs savo nusikalstamų veiksmų, padaręs dėl jų reikiamas išvadas bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys, išlieka pavojus, jog G. A., būdamas laisvėje, gali kartoti savo priešingą teisei ir pavojingą elgesį.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundas tenkintinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti G. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

G. A. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 1 dalį 7 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, skirta 4 mėn. 20 d. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 9 mėn. laisvės atėmimo su 56 MGL, arba 2108,96 Eur bauda.

Teistas:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, skirta 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo ir 60 MGL bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį 90 MGL bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta 1/3, skirta 60 MGL dydžio bauda.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 mėn. 24 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. birželio 13 d.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis G. A. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, G. A. nustatoma vidutinė – 82 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, G. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, anksčiau buvo ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, anksčiau nuteistasis ne kartą atliko ir laisvės atėmimo bausmes, bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Sutiktina su prokurorės skunde nurodytais motyvais ir pabrėžtina tai, jog nors nusikalstamų veikų pobūdis ir sunkumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą G. A., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, teismas sutinka su prokurorės skundo argumentais, kad neatliktos bausmės dalis neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau, kaip teisingai nurodo prokurorė, skųsdama Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis dėl įvykdyto nusikaltimo (smurto panaudojimo prieš sugyventinės brolį) kaltę pripažįsta, suvokia tokio savo elgesio pasekmes, tačiau yra linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, situaciją analizuoti geba, tačiau vengia tą daryti, kategoriškai neigia kada nors grasinęs smurto panaudojimu ar jį naudojęs, siekdamas asmeninių tikslų, tačiau pripažįsta, jog paskutinio nusikaltimo metu panaudodamas smurtą tikėjosi išspręsti santykių su sugyventinės broliu problemas. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, minimizuojantis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, ieškantis savo priešingą teisei smurtinį elgesį pateisinančių aplinkybių, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad nuteistasis, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu, ypač susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje ir savo bičiulių nuomonės, nors ir supranta, kad nuolatos suvartoja alkoholio daugiau, nei reikėtų, tačiau bausmės atlikimo metu nedalyvavo susitikime su AA atstovais, ir nors turi smurtinio elgesio istoriją susijusią su alkoholio vartojimu, tačiau šiuo metu mano, jog problemą dėl alkoholio vartojimo gebės spręsti savo jėgomis, ir šis veiksnys yra susijęs su nusikalstamo elgesio pasikartojimu, nes pavartojęs alkoholio nuteistasis yra linkęs į smurtinį elgesį; iš esmės yra savimi patenkintas; kartoja tas pačias klaidas, nes nepasimokė iš ankstesnio patyrimo; nors situaciją analizuoti geba, tačiau vengia tai daryti, nes yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu; nors geba pripažinti turimas problemas, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip mano pats prie jos prisidėjęs, yra prieštaravimų; ne visuomet socialines situacijas vertina tinkamai, kartais yra pernelyg susikoncentravęs į save, ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 82 balai pagal „OASys“, kuri per bausmės atlikimo laiką sumažėjo nuo 93 balų, tačiau išliko vidutinė, taip pat iš nustatytų 82 balų 12 balų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) bei artimi kriminogeniniams veiksniai – nusikalstamo elgesio istorija: iš viso teistas 14 kartų, šiuo metu 8 kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, vertinant paskutinius du nusikaltimus stebimas nusikalstamo elgesio modelis: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti: nuteistojo išsilavinimas – 6 klasės, darbinė patirtis nepastovi, prieš įkalinimą buvo bedarbis, o išėjus į laisvę žada registruotis darbo biržoje; mąstymas ir elgesys: nusikalto, nes elgėsi spontaniškai, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, teistas už smurtą artimoje aplinkoje bei nežymų sveikatos sutrikdymą, ne visuomet gebėjo apgalvoti savo elgesio pasekmes bei tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip pats mano prie jos prisidėjęs, yra prieštaravimų; ne visuomet tinkamai vertina socialinės situacijas; piktnaudžiavimas alkoholiu: nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šis apsvaigimas yra susijęs su smurtinio elgesio panaudojimu ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis G. A. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 91-117 taikyti nuteistajam G. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundą ir atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2019 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 91-117 taikyti nuteistajam G. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis