Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-182/2011

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.;

1.2.14.1.2.; 1.1.8.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (2010-02-28 vagystė) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (2010-03-04 vagystė) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (2010-03-16 vagystė) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (2010-03-23 vagystė) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2010 m. lapkričio 12 d.

Šiuo nuosprendžiu Vilniaus arkivyskupijos Šv. Teresės bažnyčiai priteista iš M. B. 2000 Lt žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. vasario 28 d., apie 17 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) iš Pamokslininkų ordino (Domininkonų) Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios nuo Šv. Mergelės Marijos altoriaus paimdamas slapta pagrobė svetimą turtą: 5 širdelės formos votus už 1000 Lt ir aukų dėžutę už 800 Lt su 150 Lt, padarydamas Pamokslininkų ordino (Domininkonų) Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčiai 1950 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Be to, M. B. 2010 m. kovo 4 d., apie 10 val. 22 min. iš Vilniaus sentikių religinės bendruomenės cerkvės Svetopokrovskaja, esančios (duomenys neskelbtini) paimdamas ir išnešdamas slapta pagrobė svetimą turtą: kryžių padengtą emale už 1100 Lt ir bronzinį kryžių už 2200 Lt, padarydamas Vilniaus sentikių bažnyčios religinei bendruomenei 3300 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Be to, M. B. 2010 m. kovo 16 d., tarpe nuo 8 iki 9 val. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus arkivyskupijos Šv. Teresės bažnyčios nuo koplyčios altoriaus paimdamas slapta pagrobė svetimą turtą - tris širdies formos votus, padarydamas Vilniaus arkivyskupijos Šv. Teresės bažnyčiai 1200 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Be to, M. B. 2010 m. kovo 23 d. tarpe nuo 7 iki 8val.30 min. (duomenys neskelbtini) slapta pagrobė svetimą turtą nuo Vilniaus arkivyskupijos Šv. Teresės bažnyčios koplyčios altoriaus paimdamas stačiakampio formos votą už 500 Lt ir 5 širdies formos votus, padarydamas Vilniaus Arkivyskupijos Šv. Teresės bažnyčiai 3100 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo M. B. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų ir tinkamai kvalifikavo M. B. nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Nuteistojo M. B. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta tiek jo paties prisipažinimu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tiek ir bylos faktiniais duomenimis: liudytojų O. D., O. T., J. K., A. G., A. R., S. K., V. M. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, daiktų apžiūros protokolais, daiktų parodymo atpažinti protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kitais bylos faktiniais duomenimis.

Kolegija nuomone, bylos faktiniais duomenimis visiškai įrodyta, jog M. B. slapta pavogė svetimą turtą iš Pamokslininkų ordino (Domininkonų) Vilniaus šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo vienuolyno, iš Vilniaus sentikių religinės bendruomenės cerkvės Svetopokrovskaja, šv. Teresės bažnyčios koplyčios.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pripažįsta padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau ginčija pagrobtų votų vertę, o tuo pačiu nesutinka su iš jo nukentėjusiajam Vilniaus arkivyskupijos Šv. Teresės bažnyčiai priteista 2000 Lt civilinio ieškinio suma žalos atlyginimui.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, M. B. nuteistas už tai, kad iš Vilniaus arkivyskupijos Šv. Teresės bažnyčios 2010 m. kovo 16 d. ir kovo 23 d. pagrobė tris širdies formos votus, padarydamas Vilniaus arkivyskupijos Šv. Teresės bažnyčiai 1200 Lt turtinę žalą ir stačiakampio formos votą už 500 Lt ir 5 širdies formos votus, padarydamas Vilniaus Arkivyskupijos Šv. Teresės bažnyčiai 3100 Lt turtinę žalą. Iš byloje esančio Vilniaus arkivyskupijos Šv. Teresės bažnyčios 2010-07-29 pareiškimo matyti, kad 4 votai (1 stačiakampio formos 500 Lt vertės, 1 didelis širdies formos 1000 Lt vertės, 1 širdies formos 400 Lt vertės) grąžinti bažnyčiai, o patirtas nuostolis įvertinamas 2000 Lt (t. 1., b.l. 78). Taigi, Vilniaus šv. Teresės parapija pripažinta civiliniu ieškovu 2000 Lt sumai (t. 1. b.l. 81). Nors nuteistasis skunde nurodo, kad tyrimo metu tiksliai nebuvo nustatyta pagrobto turto vertė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pagrobti votai kainavo tiek, kiek nurodo bažnyčios atstovai ir pagal epizodus dėl 5 votų 2010 m. kovo 16 d. ir kovo 23 d. vagysčių prašo jį išteisinti, kolegija sprendžia, kad tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Nuteistasis neneigia, kad pagrobė minėtus votus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagrobti daiktai (votai) turėjo vertę, nes M. B. juos pardavęs, gavo pajamų. Tai patvirtino liudytojas V. M., nurodydamas, kad už pakabuką iš raudono aukso ir širdelę iš geltono aukso, jis nuteistajam sumokėjo 100 Lt. Turto savininkas, šiuo atveju, šv. Teresės bažnyčios atstovai, turėjo teisę nustatyti savo turto vertę, ką ir padarė, nurodydami pagrobtų daiktų vertinimo kriterijus. Šv. Teresės bažnyčios atstovai nurodė, kad pagrobti votai yra vienetinės gamybos, buvo antikvariniai, nes padovanoti 19 šimtmetyje ir 20 amžiaus pradžioje. Bažnyčios atstovas patvirtino, kad pagrobtų votų vertinimas buvo padarytas apytiksliai, klebonui tariantis su ekspertais pagal nuotraukas. Taigi, kolegijai nekyla abejonių, kad pagrobto turto vertė viršijo 3 MGL, todėl M. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 d., o šv. Teresės bažnyčiai pagrįstai priteista būtent 2000 Lt suma žalai dėl pagrobto turto atlyginti. Kolegija neturi pagrindo abejoti pagrobto turto verte, kadangi ji laikytina realia. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo M. B. išteisinti iš nusikalstamos veikos pagal LR BK 178 str. 1 d. tuo pagrindu, kad, kaip nurodo nuteistasis, galimai nenustatyta pagrobto turto vertė.

Nuteistasis taip pat skunde nurodo, kad nenustatyta 2010 m. vasario 28 d. iš Pamokslininkų ordino (Domininkonų) Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios pagrobtų 5 votų širdies formos reali kaina. Kolegija atmeta tokius nuteistojo skundo argumentus taip pačiais, jau aukščiau nurodytais motyvais, kad turto savininkas turi teisę nustatyti pagrobto turto vertę. Kolegijai nekyla abejonių dėl iš Pamokslininkų ordino (Domininkonų) Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios pagrobto turto vertės, kuri viršija 3 MGL, ji laikytina realia, todėl nėra pagrindo M. B. išteisinti iš nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1 d., ir šioje dalyje. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nepaisant to, kad Pamokslininkų ordino (Domininkonų) Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčiai buvo padaryta žala 1750 Lt atskaičius grąžinto voto kainą, šios bažnyčios atstovai atsisakė nuo civilinio ieškinio ir prašė, kad M. B. tik atsiprašytų.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis epizode dėl kryžių vagystės pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. M. B. anksčiau 12 kartų teistas, tame tarpe už nusikaltimus nuosavybei, naujus nusikaltimus padarė praėjus labai neilgam laiko tarpui po bausmės atlikimo už ankstesnius nusikaltimus, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad M. B. yra recidyvistas (BK 27 str.).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kadangi M. B. anksčiau 12 kartų teistas, tame tarpe už nusikalstamas veikas nuosavybei, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui, t.y. esant nusikalstamų veikų recidyvui, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas M. B. pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis serga sunkia, nepagydoma, mirtina liga AIDS, taip pat kepenų ciroze, į ką prašo atsižvelgti švelninant jam bausmę. Jis pirmosios instancijos teismo prašė skiriant jam bausmę į tai atsižvelgti, tačiau į šias jo nurodytas aplinkybes atsižvelgta nebuvo.

Kolegija nelaiko pagrįstais tokius nuteistojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į šias jo nurodytas aplinkybes. Priešingai, kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę ir nustatydamas bausmės trukmę, atsižvelgė į M. B. sveikatos būklę, taip pat atsižvelgė į tai, kad jo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, jis žalos neatlygino.

Kolegija sprendžia, kad švelninti nuteistajam bausmę, dar kartą atsižvelgiant į tas pačias aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, jau atsižvelgė, nėra jokio pagrindo. Tai, kad M. B. serga sunkiomis ligomis, nesudaro pagrindo neskirti jam bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo M. B. paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus bei paskirta galutinė subendrinta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti bausmę nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. B. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nes byloje esantys duomenys liudija, jog nuteistasis gali būti pataisytas ir perauklėtas tik izoliavus jį nuo visuomenės, kadangi jo padaryti nusikaltimai pavojingi visuomenei, jis anksčiau daug kartų teistas, išvadų iš savo ankstesnių teistumų nedaro, nusikalstamas veikas daro sistemingai, todėl švelnesnėmis bausmėmis Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti.

Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas M. B. skundžiamame nuosprendyje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįstai vadovavosi LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir paskyrė jam tinkamą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.