Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-01-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-129-486/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-01-22
Bylos Nr.
A15.-129-486/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
E. J.
NuorašasAdministracinė byla Nr. A15-129-486/2019
Proceso Nr. 4-68-3- 02941-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 16.9.1; 16.9.7; 16.9.10
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. sausio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J., gim. administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – LR ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 4 dalį, 417 straipsnio 8 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. 2018 m. lapkričio 28 d., apie 04.09 valandą, Vilniuje, Liepkalnio g. 128 neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.40 promilių girtumas, be to neatsižvelgė į meterologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į kelio bortelį, nuvažiavo nuo kelio į dešinę ir atsitrenkė į medį. Įvykio metu apgadintas vairuojamas automobilis ir medis. Šiais savo veiksmais E. J. įvykdė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje.

Pažymėtina, kad E. J. protokolas buvo surašytas pagal LR (duomenys neskelbtini) straispnį 2 dalį. Tačiau byloje pagrįstai nustatyta, kad E. J. neturėdamas teisė vairuoti transporto priemones, automobilį vairavo neblaivus, kai nustatytas 1.40 promilių girtumas, todėl jo veiksmai turi būti perkvalifikuoti pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnį 4 dalį.

E. J. į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai. Jam paskambinus mobiliojo ryšio telefonu informavo, kad apie posėdį žino, bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje pakanka duomenų išsamiai ir teisingai išnagrinėti bylą, byla nagrinėtina iš esmės E. J. nedalyvaujant (LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

E. J. 2018-12-13 teismo posėdžio metu kaltu įvykdęs jam inkriminuojamus nusižengimus, prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 26, 36). Be E. J. visiško prisipažinimo jo kaltę įrodo jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 3), policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas (b.l. 23), eismo įvykio vietos schema (b. l. 24), alkotesterio rodmenys (b.l. 25), kita bylos rašytinė medžiaga. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta E. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 4 dalį, 417 straipsnio 8 dalį.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusiklastamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Darydamas pažeidimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis LR ANK ir kitų aktų dėl administracinių nusižengimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

Motyvuojamoji dalis

E. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir dėl įvykdyto gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą E. J. atsižvelgiama į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad E. J. administracine tvarka baustas daug kartų, turi galiojančių nuobaudų, tame tarpe ir už tapačius administracinius nusižengimus taip pat baustas (b. l. 4-23). Esant šioms aplinkybėms manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. J. paskyrus LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje sankcijose numatytas baudas artimas jų maksimumui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui, pats pažeidėjas paaiškino, kad automobilį paėmė be leidimo, todėl jis nekonfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

E. J., gim., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir skiri jam 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

E. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

E. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ir skirti jam 12 (dvylikos) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis LR ANK 38 straipsnio 2 dalimi, E. J. paskirti galutinę nuobaudą - 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 18094931468. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR (duomenys neskelbtini) str. 1-2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas J. J.